2019 m. vasario 5 d., antradienis

Kauno centrinio pašto privatizavimas gali būti pražūtingas

Seimo narė Gintarė Skaistė
Po vakar Kaune vykusios diskusijos dėl Centrinio pašto ateities Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį ir AB „Lietuvos paštas“ vadovybę prašydama laikinai sustabdyti šio tarpukario architektūros šedevro pardavimą, kol bus pateikti sudarytos ekspertų grupės pasiūlymai.

„Susiduriame su apgailėtina Kauno centrinio pašto pastato nepriežiūra ir įvairių institucijų abejingumu. Atrodo, kad atsakomybę visi stumdo nuo savęs, o pastato savininkai tenori atsikratyti galvos skausmu tapusio objekto. Parduoti lengviausia, sunkiau atrasti ilgalaikius tikslus. Todėl tikiuosi, kad atviras pokalbis su kultūros bendruomene padės pagaliau sukaupti politinę valią ir priimti sprendimus dėl šio pastato ateities“, – teigė Seimo narė Gintarė Skaistė.

Stiprų visuomenės nerimą dėl vieno iš ikoniškiausių miesto simbolių – Kauno centrinio pašto – parodė iniciatyvinės grupės inicijuota peticija „Už Kauno centrinio pašto išsaugojimą“, kurią vos per kelias dienas pasirašė daugiau nei 2900 žmonių.

Diskusija dėl Kauno centrinio pašto ateities
Diskusijoje dalyvavusi AB „Lietuvos paštas“ generalinė direktorė Asta Sungailienė teigė, kad Kauno centrinio pašto pastatas pašto reikmėms yra per didelis ir šiuo metu tik 10 proc. pastato yra naudojama pašto reikmėms. Todėl artimiausiame įmonės valdybos posėdyje, kuris vyks vasario 8 dieną, planuojama svarstyti galimybę parduoti šį pastatą.

Kauniečiams keliant klausimą apie pastato perspektyvas po pardavimo, Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras sakė, kad naujasis savininkas privalės apsaugoti visas vertingas pastato savybes. Jo nuomone, Kauno savivaldybės įsitraukimas į pastato įveiklinimą būtų tikrai prasmingas. Tuo metu susisiekimo viceministras Paulius Martinkus savo atstovaujamos ministerijos kaltės susidariusioje situacijoje nemato. „Ministerija paskui kiekvieną pastatą neprilakstys“, – teigė jis.

Toks pareiškimas sulaukė nepasitenkinimo iš pastato likimu susirūpinusių miestiečių. Kultūros paveldo departamento Kauno padalinio vadovo Svaigedo Stoškaus teigimu, būtent Susisiekimo ministerija tarpukariu užsakė šio pastato projektą ir statybą. Todėl dabartinis bandymas atsiriboti nuo problemos sprendimo yra skausmingas „lyg motinai atsisakant savo vaiko“.

Diskusijos dalyviai siūlė kaip Kauno centrinio pašto pastatui galėtų būti grąžinta gyvybė. Tarp siūlomų variantų skambėjo galimybė pastate įkurti savivaldybės darbuotojus ar atverti legendinį paštą kultūrinei veiklai.

doc. Jurgita Šiugždinienė
„Šis pastatas Kaunui yra labai svarbus, todėl privalome užtikrinti ne tik susidariusios avarinės būklės likvidavimą, bet ir užtikrinti tolesnį pastato įveiklinimą. Todėl siūlau rimtai pagalvoti apie Architektūros centrą – atvirą architektūros, interjero, dizaino žmonių ir visuomenės bendradarbystės erdvę, kurioje veiktų architektūrinės parodos, seminarai, kūrybinės dirbtuvės“, – kalbėjo viena iš peticijos iniciatorių, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė Jurgita Šiugždinienė.

Apibendrinant diskusiją buvo nuspręsta kreiptis į atsakingas institucijas prašant laikinai atidėti Kauno centrinio pašto privatizavimą. „Turime per daug blogų privatizavimo pavyzdžių, tarp jų legendiniai „Tulpės“, „Metropolio“, „Kauko“ pastatų. Todėl prašome pristabdyti Kauno centrinio pašto pardavimą, kol ekspertai pateiks savo matymą ir siūlymus, kaip pastatą pritaikyti kultūros bendruomenės reikmėms“, – kalbėjo G. Skaistė.

2019 m. sausio 17 d., ketvirtadienis

Nemylėk manęs, premjere

„Mes moteris mylime, tačiau renkantis ministrus svarbus ir profesionalumas“ – pareiškė premjeras žiniasklaidai pasiteiravus kodėl pakeitus ministrus Vyriausybėje visai nėra moterų. Ką tuo momentu turėjo pagalvoti visos Lietuvoje dirbančios išsilavinusios ir profesionalios moterys?

Ar tai tiesiog premjero lapsus linguae, ar nuoseklus požiūris į moteris kaip į nelabai įgalų mylimą objektą? Deja, net ir premjero meilė netvari. Per porą metų jo palankumo neteko Milda Vainiūtė, Jurgita Petrauskienė, Liana Ruokytė – Jonsson, o kartu ir garsioji Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė. Šioje Vyriausybėje nėra vietos moterims, kaip teisingai pastebėjo BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis. 

Erzinančiai skamba vieši teiginiai, kad 3 mln. gyventojų turinčioje šalyje, premjeras savo profesionalų Vyriausybei neranda nei vienos profesionalės. Ar ir kitiems darbdaviams tos paieškos tokios nepakeliamos? Pasižiūriu gyventojų užimtumo statistinį tyrimą. Jame nurodoma, kad moterys sudaro 39 proc. visų vadovų Lietuvoje. Taigi, darant prielaidą kad Vyriausybė yra šalies atspindys, joje turėtų dirbti bent 5 moterys. 

Retrospektyviai žiūrint, keistai atrodo netgi S.Skvernelio džiūgavimai Lietuvai įstojus į EBPO. Žadėjo jis domėtis gerąja kitų šios organizacijos narių praktika, sekti jų pavyzdžiu. Visgi, EBPO šalyse moterų ministrių dalis vidutiniškai siekia 27,9 proc. Vadovaujantis šia proporcija, Lietuvos Vyriausybėje moterys turėtų užimti bent 4 iš 14 ministerijų vadovių pareigas.

Originalu, vienok. Būsime bent kažkuo išskirtiniai tarp Europos Sąjungos šalių. Turbūt nuobodu premjerui lygiuotis į Prancūziją, Švediją ar Slovėniją, kuriose profesionalių ministrių ir ministrų skaičius tolygus.  Naujos lyčių lygybės tendencijos premjerą veda į orbanizuojamą Vengriją, kuri iki šiol lyderiavo turėdama vos vieną ministrę be portfelio. Tačiau atrodo valstietiška Lietuva gali perspjauti ir vengrus.  



Todėl galima tik pasveikinti premjerą, sugalvojus kaip tapti originaliu. Tokios vienalytės Vyriausybės neturėjom jau nuo 1993 metų, kai šalį ganė Adolfas Šleževičius. Vėliau turėjom ne vieną profesionalią ministrę, vien ko vertos: Dalia Grybauskaitė, Ingrida Šimonytė ar Irena Degutienė.

Reikia pastebėti, kad nuo Šleževičiaus laikų Lietuva nukeliavo ilgą kelią užtikrinant lygias galimybes visiems. Pasaulio ekonomikos forumo lyčių lygybės indekso skalėje, mūsų valstybė užima 24 vietą iš 149 tyrime dalyvavusių šalių. Turime gana geras sveikatos ir švietimo pasiekiamumo sąlygas, taip pat ir ekonomines galimybes. Tačiau itin liūdnas vaizdas politinio įgalinimo srityje, kur vienas iš rodiklių – moterų skaičius Vyriausybėse. Dabar tas vaizdas bus dar liūdnesnis.

Pasaulio ekonomikos forumas pristatydamas lyčių lygybės situaciją įvairiose šalyse pateikia ir alternatyvios situacijos naudą. Jei sumažintume lyčių nelygybę bent ketvirtadaliu, bendras pasaulio BVP išaugtų 4640 milijardų eurų. Tai yra papildomai 603 eurai kiekvienam planetos gyventojui. Todėl vietoj ciniško bandymo nurašyti nepatenkintus balsus feministiniams įgeidžiams, siūlyčiau apmąstyti lygių galimybių įtaką mūsų visų gerovei.

Niekada nebuvau socdemiškų kvotų ar kitų specialių išimčių šalininkė. Atrodė, kad nuosekliai dirbant ir nebijant iššūkių, Lietuvoje galima pasiekti visko. Tačiau nerimą kelia premjero bandymas mūsų šalį nutempti už kojos atgal į Naisių kluoną. Nenoriu gyventi šalyje, kur patriarchalinio mąstymo lyderiai leidžia sau moteris mylėti, bet nematyti jų profesionalumo.

Todėl prašau. Nemylėk manęs, premjere. 

Kauno centrinio pašto privatizavimas gali būti pražūtingas

Seimo narė Gintarė Skaistė Po vakar Kaune vykusios diskusijos dėl Centrinio pašto ateities Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių...