2015 m. gruodžio 4 d., penktadienis

Gintarė Skaistė. Ar šiandien svarbu būti patriotu?

Gintarė Skaistė Lietuvos kariuomenės mokykloje
Kiekviena valstybė, norėdama išlaikyti nepriklausomybę, turi remtis savo piliečių patriotizmu, jų sąmoningu apsisprendimu ginti savo šalies laisvę. Nacionalinį saugumą mūsų šalyje reglamentuojantys įstatymai įteisina visuotinės ir besąlyginės gynybos visuotinumo principą. Gynybos visuotinumas reiškia, kad Lietuvą ginklu gina valstybės kariuomenė, kad gynybai naudojami valstybės ištekliai, kad kiekvienas pilietis ir tauta priešinasi visais įmanomais būdais. 

Pasitikėjimas apginamumu

Stebint įvykius Ukrainoje, plinta diskusijos ir apie mūsų pasirengimą gintis. Ar mūsų kariuomenė gali užtikrinti mūsų saugumą, ar NATO partneriai prisijungtų prie karinės gynybos, ar mes patys esame išties pasirengę priešintis visais įmanomais būdais? Kol šie klausimai nėra atsakyti bent daliai visuomenės, abejonės dėl šalies apginamumo pasitarnauja būtent priešiškų šalių interesams.
Nepasitikinčių krašto apsauga Lietuvoje yra beveik 30 proc. Būtent šios gyventojų dalies neįtikina atsakymai į minėtus klausimus. 
Žiniasklaidoje vis pastebime opias diskusijas. Pavyzdžiui, pasiskirstymas šauktiniai prieš #verktinius, iššaukiantis susipriešinimą ir visuomenės pasidalinimą į kelias stovyklas. Analogiškas nuomonių pasiskirstymas atsiranda tvirtinant lėšas gynybai, juk pinigų reikia ir švietimui ar socialinei apsaugai. Kol nebus visuomenėje bendro supratimo, kad krašto gynybai be galo svarbus visuomenės palaikymas, tol atsiras vietos jausmingoms interpretacijoms.
Visuomenė turi suprasti, kad kario kovinis pasirengimas priklauso ne tik nuo fizinės, bet taip pat ir nuo dvasinės parengties: ištikimybės šaliai bei pasididžiavimo, kad esi Lietuvos karys – gynėjas. Be pilietinės, patriotinės dvasios, žmogus niekada netaps tikrai geru kariu, nes profesionalumo esmė yra karinės žinios galvoje ir patriotinė dvasia širdyje. Jei kariuomenė nejaus užnugaryje gyventojų palaikymo, kaip galime tikėtis besąlyginio atsidavimo agresijos atveju. 

2015 m. spalio 20 d., antradienis

Gintarė Skaistė. Ar ateis galas patyčių kultūrai?

Gintarė Skaistė, J.Krulytės nuotr.
Vieša paslaptis, kad mokykla – dėl joje tarpstančių patyčių ir fizinio smurto toli gražu ne visiems vaikams yra laimingos vaikystės sinonimas. Sakoma, kad mokykla vaikui turėtų tapti antraisiais namais. Turėtų. Realybė, deja, dažnai kitokia. Statistika skelbia, kad kasmet Lietuvoje nusižudo apie 50 vaikų. Negalime ar nenorime sustabdyti visa griaunančios patyčių kultūros? 

Patyčių srityje - lyderiai

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2009-2010 metais atlikto vaikų ir paauglių sveikatos tyrimo išvados neguodžiančios. Lietuva patyčių srityje nuosekliai pirmauja visose amžiaus grupėse. Analogiškos išvados pateikiamos ir 2013 metais UNICEF atlikto vaikų gerovės tyrimo ataskaitoje. Joje mūsų šalis išskirta kaip vienintelė, kurioje patyčias patiria daugiau kaip pusė vaikų. Dar blogiau, kad daugeliui paauglių tai nėra epizodinis nemalonumas. Pagal PSO duomenis, kas trečias vaikas Lietuvoje patyčias patiria nuolat. 
Atsižvelgiant į liūdną statistiką, nereiktų stebėtis ir mūsų „laimės reitingu“. Tarp 38-ių PSO tyrime dalyvavusių šalių Lietuvos vaikai užima 31-34 vietą, savo laimę vertindami gerokai prasčiau nei bendraamžiai kitose valstybėse. Kas penktas mūsų vaikas jaučiasi nelaimingas, blogesni rezultatai matomi tik tokiose šalyse kaip Rumunija, Ukraina ar Turkija. Manau, kad įvardyti skaičiai rodo sudėtingą dalies vaikų situaciją. Stumtelėti klasės draugą (ko nepasitraukė), su bendramokslio kuprine žaisti futbolą, pašiepti kalbos defektą, ar nusišaipyti iš „ne tokios“ aprangos – bene švelniausios nuoskaudos, ką gali patirti vaikas mokykloje ir tai dažnai net nelaikoma patyčiomis. Jis gali būti apspjaudytas, gali būti iškoneveiktas kalinių žargono keiksmažodžiais, gali „gauti į galvą“ nes kažkam tiesiog nepatiko. Vaikai net nebesiskundžia. Kodėl? Bijo. Arba nebesitiki pagalbos.

2015 m. spalio 5 d., pirmadienis

Gintarė Skaistė. Šiandien laimi kūrybiškas vaikų švietimas

Gintarė Skaistė
Mokytojo diena tinkamas laikas pasidalinti mintimis apie švietimo iššūkius Lietuvoje. Juk nuo to, kokį dėmesį mes skiriame mūsų vaikų ugdymui ir švietimui priklauso ir mūsų šalies raida ateityje, žmonių pilietiškumas, abipusė pagarba, patriotiškumas, pagaliau ekonominiai pasiekimai bei socialinė atsakomybė. Vis gi, nerimą kelia pastebimos negeros tendencijos mūsų švietimo sistemoje. Vaikai mokykloje gauna daug ir reikalingų žinių, tačiau jų apklausos rodo, kad jie ne visada yra patenkinti mokykloje tvyrančiu mikroklimatu, nerimo kupina savijauta ar tiesiog pagarbos stoka. Tarptautinės mokslinių pasiekimų vertinimo programos (PISA) duomenimis, vaikų, kurie teigia mokykloje esantys laimingi, procentas Lietuvoje yra gerokai žemesnis už OECD šalių vidurkį. Turėdami kas penktą mokykloje nelaimingą vaiką, užimame vos 51 vietą tarp 64 šalių.
Žvelgiant į žinių vertinimą, taip pat, nelabai turime kuo didžiuotis. Praleidžiame toli į priekį ne tik savo kaimynus estus, lenkus ir latvius, bet net tokias šalis kaip Rusija. Tarp 64 tyrime dalyvavusių šalių, esame 37-i. Tuomet kyla klausimai, kaip galima keisti situaciją ir kuo geriau pasirodančių šalių švietimo sistema skiriasi nuo mūsiškės?
Akivaizdu, jog šiandieninėje besikeičiančioje visuomenėje nebeužtenka sudėti kuo daugiau žinių į mažas galveles. Internetas pilnas įvairios informacijos, kurios paieška užtrunka vos kelias minutes. Todėl dabar svarbu, kad vaikai išmoktų suvokti ir interpretuoti tekstą, lavintųsi užsienio kalbose, būtų ugdomas jų kūrybiškumas. Šitaip ugdomi vaikai įgauna šiandieniniame konkurencingame pasaulyje itin reikalingų pasitikėjimo, verslumo ir kritinio mąstymo įgūdžių. 
Dar svarbiau, kad vaikai gautų ne tik kokybišką išsilavinimą, bet ir jaustųsi saugūs, suprastų bendruomeniškumo svarbą, nuo mažų dienų išmoktų rodyti pagarbą vienas kitam. Mokyklose turi nebelikti patyčių, susvetimėjimo ir atskirties. 
Todėl švietimo sistemos pagrindu turi tapti mokytojai, ne tik kūrybiškai perteikiantys vaikams žinias, bet ir ugdantys juose svarbiausias žmogiškas vertybes. Juk būtent žmonių lūkesčius tenkinanti švietimo sistema yra būsimų teigiamų ekonominių ir socialinių pokyčių garantas. Kūrybiškas ugdymas siekiant esminių vertybių įtvirtinimo turi tapti pagrindiniu mokytojo uždaviniu. Tai sunkus uždavinys, kurį gali įgyvendinti tik laisvas ir inovatyvus mokytojas.
Tuo tarpu, Lietuvoje vis dar vyksta nuolatinės diskusijos, ko trūksta mokykloms – daugiau pasitikėjimo mokyklomis ar kontrolės, daugiau autonomijos ir išradingumo ar reglamentavimo ir vienalytiškumo, daugiau sankcijų ar konsultacinės pagalbos bei finansinės paramos. Akivaizdu, jei norime proveržio žinių visuomenės kūrime, švietime reikalingi ilgalaikiai politiniai sprendimai.
Šalys, kurių rezultatai švietime yra lentelių viršūnėse (Suomija, Kanada, Estija), nebijo permainų. Jų švietimo sistemos yra nuolatinės kaitos ir inovacijų objektas. Tuo tarpu Lietuvoje, permainų ne tiek bijoma, kiek netikima jų sėkme. Išankstinis nusistatymas prieš besikeičiančiam pasauliui reikalingus pokyčius gali nulemti mūsų šalies vystymosi kryptį. Privalome pripažinti, kad spartėjanti technologijų ir žinių kaita įpareigoja sparčiau keistis ir mus pačius. 
Sėkmingus rezultatus demonstruojančių šalių švietimo sistemos yra pakankamai skirtingos, Suomija išskiria mokymosi sąlygų lygybę ir tėvų įtraukimą, Estija – stiprias mokyklas ir motyvuotų mokytojų pritraukimą, Kanada – dėmesį kiekvieno individualaus vaiko pasiekimams. Tačiau jas vienija keli svarbūs aspektai – aukštas mokyklų autonomiškumo lygis ir didelė mokytojų veikimo laisvė. Todėl privalome pripažinti, kad šiandien laimi kūrybiškas vaikų švietimas.

2015 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

TS-LKD Kauno Centro skyrius kandidate į Seimą vienmandatėje apygardoje iškėlė Gintarę Skaistę

Gintarė Skaistė, KD nuotr.
Trečiadienį vykusio visuotinio susirinkimo metu Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Centro skyrius rinkosi TS-LKD kandidatą Kauno Centro vienmandatėje apygardoje. Buvo iškeltos dvi kandidatės: Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Gintarė Skaistė ir buvusi Europos parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Po įvykusių debatų Lietuvai ir Kaunui aktualiais klausimais, įtikinama persvara slaptu balsavimu kandidate Centro vienmandatėje apygardoje išrinkta 34-erių ekonomistė Gintarė Skaistė.

„Noriu padėkoti už palaikymą TS-LKD Centro skyriaus nariams. Jų pasitikėjimas yra man didelė paskata dar energingiau dirbti kuriant mūsų mylimą kraštą. Šiuo laikotarpiu Lietuvos politikoje daugiausiai dėmesio turi sulaukti tokios sritys, kaip švietimas ir vaikų ugdymas, darbštumu ir kūrybingumu paremta šalies ekonomika, teisinga socialinė politika ir integrali krašto apsauga“ – apibendrindama būsimos veiklos gaires kalbėjo G.Skaistė.

Tuo pačiu kandidatė išskyrė ir specifines Kauno Centro apygardos problemas: tarpukario modernizmo architektūrinio paveldo išsaugojimas ir įtraukimas į UNESCO paveldo sąrašą, Ąžuolyno teritorinio vientisumo užtikrinimas, Įgulos bažnyčios (Soboro) sutvarkymas, Laisvės alėjos rekonstrukcijos tęstinumas, daugiabučių namų administratorių piknaudžiavimas, apleisti pastatai miesto centre. „Šių problemų sprendimui Seime reikalingas sveikas kaunietiškas patriotizmas. Tikiu, kad esame unikali bendruomenė, turinti užsispyrimo kovoti už savo miesto perspektyvas“ – kalbėjo kandidatė.

Taip pat, TS-LKD Centro skyriaus visuotiniame susirinkime kandidatu į TS-LKD Kauno skyrių sueigos pirmininkus iškeltas dr. Martynas Ubartas, KTU Studentų departamento direktorius. Rinkiminė TS-LKD Kauno skyrių sueigos konferencija planuojama š.m. lapkričio mėnesį.

Kandidatus į sueigos pirmininkus gali kelti visi aštuoni TS-LKD Kauno skyrių sueigai priklausantys skyriai, kurie vienija 1860 TS-LKD narių

2015 m. balandžio 15 d., trečiadienis

Vaikų žaidimo aikštelių tvarkymas Kaune vyks ir šiais metais (sąrašas)

Jau kelis metus iš eilės iš Sveikatos rėmimo programos lėšų Kauno miesto savivaldybė tvarko aktyvaus laisvalaikio įrenginius: įrengta nemažai lauko treniruoklių, sutvarkytos bemaž 80 daugiabučių kiemuose esančių krepšinio aikštelių.
Praėjusiais metais ėmėmės ir kiemuose esančių apleistų vaikų žaidimo aikštelių. Norisi, kad mažieji išbėgę į kiemą galėtų drąsiai sūpuotis ir žaisti su bendraamžiais. 
Praėjusiais metais šiems atnaujinimams buvo skirta 230 tūkst. litų. Už juos suremontuotos ir atnaujintos 128 vaikų žaidimo aikštelės. Atnaujinant žaidimų aikšteles įrengiamos naujos uždengiamos smėlio dėžės, suktukai, atnaujinamos ir sutvarkomos klasikinės vertikalios sūpynės, atnaujinami skersiniai, lygiagrečiai, mediniai suoliukai, laipynės, karstynės, atliekami demontavimo bei dažymo darbai. 
Šiais metais iš tos pačios programos buvo skirta 25 tūkst. eurų vaikų žaidimų aikštelių atnaujinimui, ir pagrindams po žaidimo aikštelėmis įrengti. Artimiausių dviejų mėnesių planuose - 55 vaikų erdvių atnaujinimas. Sąrašas pateikimas žemiau. Didžioji dalis yra Petrašiūnų, Eigulių ir Šilainių seniūnijose, nes kitose seniūnijose esančios aikštelės buvo tvarkomos iš praėjusių metų lėšų. 
Taip pat buvo skirtos lėšos lauko treniruoklių techniniam aptarnavimui, pagrindų po jais įrengimui bei naujam riedučių, riedlenčių ir BMX dviračių parkui Santakos parke įrengti. Šio naujo projekto įgyvendinimui Kauno miesto tarybos sprendimu skirta 55 tūkst. eurų.

2015 metais atnaujinamų vaikų žaidimų aikštelių sąrašas:

Petrašiūnų seniūnija:
Ekskavatorininkų g. 1A, Ekskavatorininkų g. 4; Ekskavatorininkų g. 5A, R.Kalantos g. 133, R.Kalantos g. 137, R.Kalantos g. 141, T.Masiulio g. 1, T.Masiulio g. 3,5, T.Masiulio g. 12, Vaivos g. 4, Marių g. 60A.

Šančių seniūnija
Alsėdžių g. 17,19; Medvėgalio g. 10; Prancūzų g. 14; Vievio g. 54; 

Vilijampolės seniūnija
Įkalnės akligatvis (vieta tikslinama).

Dainavos seniūnija
V.Krėvės pr. 91.

Eigulių seniūnija
Geležinio vilko g. 13,15; Geležinio vilko g. 5,7; Geležinio vilko g. 8,10; Geležinio vilko g. 22; Šiaurės pr. 3,7; Lukšio g. 6,8,10.

Šilainių seniūnija
Kuršių g. 50; Kuršių g. 52; Kuršių g. 14; Šarkuvos g. 7; Rasytės g. 46; Rasytės g. 24,26; Rasytės g. 18; Rasytės g. 8, 10; Vėtrungės g. 7,9; Jotvingių g. 9; Rietavo g. 1; Rietavo g. 5; Rietavo g. 13; Rietavo g. 17; Baltijos g. 2; Baltijos g. 54; Baltijos g. 56; Baltijos g. 72, Baltijos g. 84; Baltijos g. 67; Baltijos g. 75; Baltijos g. 79; Baltijos g. 100; Baltų pr. 77,79; Baltų pr. 101; Baltų pr. 119; Baltų pr.121; Baltų pr. 129; Baltų pr. 139; Baltų pr. 88,94; Romainių g. 28; Jotvingių g. 10/Šarkuvos g. 32.

Centro seniūnija
Pagrindų įrengimas po Santakos parke esančia vaikų žaidimo aikštele.

2015 m. vasario 24 d., antradienis

Gintarė Skaistė: Kaune jaunimui – puikios perspektyvos

Dažnai Kaunas minimas kaip akademinis miestas, turintis ilgametes inžinierines tradicijas. Kaip tik jauni ir ambicingi studentai, kurie yra baigę technologines specialybes ir moka keletą užsienio kalbų, yra didžiausi augančio verslo taikiniai. Apie kauniečiams atsiveriančias perspektyvas pasakoja Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos miesto taryboje seniūnė Gintarė Skaistė.

2015 m. vasario 13 d., penktadienis

Gintarė Skaistė: Santakos parkas – erdvė romantikams

Gintarė Skaistė
Nemuno ir Neries upių santakoje esantis parkas keičiasi ir atsinaujina. Prieš keletą metų iškirtus menkaverčius medžius atsivėrė puikūs panoraminiai vaizdai. Šiuo metu yra parengta tolimesnio Santakos parko išvystymo galimybių studija bei ruošiama paraiška ES paramai gauti. Apie šiuos miesto planus išsamiau pasakoja  Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Kauno miesto savivaldybės taryboje seniūnė Gintarė Skaistė.

2015 m. sausio 7 d., trečiadienis

Kaunas – aukštųjų technologijų miestas

Kaunas žengė dar vieną žingsnį norėdamas tapti moderniausiu aukštųjų technologijų miestu šalyje. Antrame pagal dydį Lietuvos mieste pastaraisiais metais atidaryti du mokslo ir technologijų slėniai, kuriuose kuriasi didelės tarptautinės informacinių paslaugų bendrovės bei jauni ir ambicingi verslininkai iš Lietuvos. Pasak TS-LKD frakcijos Kauno miesto taryboje seniūnės Gintarės Skaistės, aukštųjų technologijų vystymas bei jaunųjų verslininkų skatinimas – vieni pagrindinių miesto plėtros prioritetų, leisiantys miestui patirtį dar didesnį ekonominį proveržį.

Seimas pritarė siūlymui suteikti didesnes socialines garantijas studentams

Vakar Seimas po pateikimo pritarė siūlymui, kad studijuojantys ir darbą praradę asmenys turėtų teisę į nedarbo draudimo išmokas. Tai num...