2019 m. vasario 5 d., antradienis

Kauno centrinio pašto privatizavimas gali būti pražūtingas

Seimo narė Gintarė Skaistė
Po vakar Kaune vykusios diskusijos dėl Centrinio pašto ateities Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį ir AB „Lietuvos paštas“ vadovybę prašydama laikinai sustabdyti šio tarpukario architektūros šedevro pardavimą, kol bus pateikti sudarytos ekspertų grupės pasiūlymai.

„Susiduriame su apgailėtina Kauno centrinio pašto pastato nepriežiūra ir įvairių institucijų abejingumu. Atrodo, kad atsakomybę visi stumdo nuo savęs, o pastato savininkai tenori atsikratyti galvos skausmu tapusio objekto. Parduoti lengviausia, sunkiau atrasti ilgalaikius tikslus. Todėl tikiuosi, kad atviras pokalbis su kultūros bendruomene padės pagaliau sukaupti politinę valią ir priimti sprendimus dėl šio pastato ateities“, – teigė Seimo narė Gintarė Skaistė.

Stiprų visuomenės nerimą dėl vieno iš ikoniškiausių miesto simbolių – Kauno centrinio pašto – parodė iniciatyvinės grupės inicijuota peticija „Už Kauno centrinio pašto išsaugojimą“, kurią vos per kelias dienas pasirašė daugiau nei 2900 žmonių.

Diskusija dėl Kauno centrinio pašto ateities
Diskusijoje dalyvavusi AB „Lietuvos paštas“ generalinė direktorė Asta Sungailienė teigė, kad Kauno centrinio pašto pastatas pašto reikmėms yra per didelis ir šiuo metu tik 10 proc. pastato yra naudojama pašto reikmėms. Todėl artimiausiame įmonės valdybos posėdyje, kuris vyks vasario 8 dieną, planuojama svarstyti galimybę parduoti šį pastatą.

Kauniečiams keliant klausimą apie pastato perspektyvas po pardavimo, Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras sakė, kad naujasis savininkas privalės apsaugoti visas vertingas pastato savybes. Jo nuomone, Kauno savivaldybės įsitraukimas į pastato įveiklinimą būtų tikrai prasmingas. Tuo metu susisiekimo viceministras Paulius Martinkus savo atstovaujamos ministerijos kaltės susidariusioje situacijoje nemato. „Ministerija paskui kiekvieną pastatą neprilakstys“, – teigė jis.

Toks pareiškimas sulaukė nepasitenkinimo iš pastato likimu susirūpinusių miestiečių. Kultūros paveldo departamento Kauno padalinio vadovo Svaigedo Stoškaus teigimu, būtent Susisiekimo ministerija tarpukariu užsakė šio pastato projektą ir statybą. Todėl dabartinis bandymas atsiriboti nuo problemos sprendimo yra skausmingas „lyg motinai atsisakant savo vaiko“.

Diskusijos dalyviai siūlė kaip Kauno centrinio pašto pastatui galėtų būti grąžinta gyvybė. Tarp siūlomų variantų skambėjo galimybė pastate įkurti savivaldybės darbuotojus ar atverti legendinį paštą kultūrinei veiklai.

doc. Jurgita Šiugždinienė
„Šis pastatas Kaunui yra labai svarbus, todėl privalome užtikrinti ne tik susidariusios avarinės būklės likvidavimą, bet ir užtikrinti tolesnį pastato įveiklinimą. Todėl siūlau rimtai pagalvoti apie Architektūros centrą – atvirą architektūros, interjero, dizaino žmonių ir visuomenės bendradarbystės erdvę, kurioje veiktų architektūrinės parodos, seminarai, kūrybinės dirbtuvės“, – kalbėjo viena iš peticijos iniciatorių, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė Jurgita Šiugždinienė.

Apibendrinant diskusiją buvo nuspręsta kreiptis į atsakingas institucijas prašant laikinai atidėti Kauno centrinio pašto privatizavimą. „Turime per daug blogų privatizavimo pavyzdžių, tarp jų legendiniai „Tulpės“, „Metropolio“, „Kauko“ pastatų. Todėl prašome pristabdyti Kauno centrinio pašto pardavimą, kol ekspertai pateiks savo matymą ir siūlymus, kaip pastatą pritaikyti kultūros bendruomenės reikmėms“, – kalbėjo G. Skaistė.

2019 m. sausio 17 d., ketvirtadienis

Nemylėk manęs, premjere

„Mes moteris mylime, tačiau renkantis ministrus svarbus ir profesionalumas“ – pareiškė premjeras žiniasklaidai pasiteiravus kodėl pakeitus ministrus Vyriausybėje visai nėra moterų. Ką tuo momentu turėjo pagalvoti visos Lietuvoje dirbančios išsilavinusios ir profesionalios moterys?

Ar tai tiesiog premjero lapsus linguae, ar nuoseklus požiūris į moteris kaip į nelabai įgalų mylimą objektą? Deja, net ir premjero meilė netvari. Per porą metų jo palankumo neteko Milda Vainiūtė, Jurgita Petrauskienė, Liana Ruokytė – Jonsson, o kartu ir garsioji Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė. Šioje Vyriausybėje nėra vietos moterims, kaip teisingai pastebėjo BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis. 

Erzinančiai skamba vieši teiginiai, kad 3 mln. gyventojų turinčioje šalyje, premjeras savo profesionalų Vyriausybei neranda nei vienos profesionalės. Ar ir kitiems darbdaviams tos paieškos tokios nepakeliamos? Pasižiūriu gyventojų užimtumo statistinį tyrimą. Jame nurodoma, kad moterys sudaro 39 proc. visų vadovų Lietuvoje. Taigi, darant prielaidą kad Vyriausybė yra šalies atspindys, joje turėtų dirbti bent 5 moterys. 

Retrospektyviai žiūrint, keistai atrodo netgi S.Skvernelio džiūgavimai Lietuvai įstojus į EBPO. Žadėjo jis domėtis gerąja kitų šios organizacijos narių praktika, sekti jų pavyzdžiu. Visgi, EBPO šalyse moterų ministrių dalis vidutiniškai siekia 27,9 proc. Vadovaujantis šia proporcija, Lietuvos Vyriausybėje moterys turėtų užimti bent 4 iš 14 ministerijų vadovių pareigas.

Originalu, vienok. Būsime bent kažkuo išskirtiniai tarp Europos Sąjungos šalių. Turbūt nuobodu premjerui lygiuotis į Prancūziją, Švediją ar Slovėniją, kuriose profesionalių ministrių ir ministrų skaičius tolygus.  Naujos lyčių lygybės tendencijos premjerą veda į orbanizuojamą Vengriją, kuri iki šiol lyderiavo turėdama vos vieną ministrę be portfelio. Tačiau atrodo valstietiška Lietuva gali perspjauti ir vengrus.  



Todėl galima tik pasveikinti premjerą, sugalvojus kaip tapti originaliu. Tokios vienalytės Vyriausybės neturėjom jau nuo 1993 metų, kai šalį ganė Adolfas Šleževičius. Vėliau turėjom ne vieną profesionalią ministrę, vien ko vertos: Dalia Grybauskaitė, Ingrida Šimonytė ar Irena Degutienė.

Reikia pastebėti, kad nuo Šleževičiaus laikų Lietuva nukeliavo ilgą kelią užtikrinant lygias galimybes visiems. Pasaulio ekonomikos forumo lyčių lygybės indekso skalėje, mūsų valstybė užima 24 vietą iš 149 tyrime dalyvavusių šalių. Turime gana geras sveikatos ir švietimo pasiekiamumo sąlygas, taip pat ir ekonomines galimybes. Tačiau itin liūdnas vaizdas politinio įgalinimo srityje, kur vienas iš rodiklių – moterų skaičius Vyriausybėse. Dabar tas vaizdas bus dar liūdnesnis.

Pasaulio ekonomikos forumas pristatydamas lyčių lygybės situaciją įvairiose šalyse pateikia ir alternatyvios situacijos naudą. Jei sumažintume lyčių nelygybę bent ketvirtadaliu, bendras pasaulio BVP išaugtų 4640 milijardų eurų. Tai yra papildomai 603 eurai kiekvienam planetos gyventojui. Todėl vietoj ciniško bandymo nurašyti nepatenkintus balsus feministiniams įgeidžiams, siūlyčiau apmąstyti lygių galimybių įtaką mūsų visų gerovei.

Niekada nebuvau socdemiškų kvotų ar kitų specialių išimčių šalininkė. Atrodė, kad nuosekliai dirbant ir nebijant iššūkių, Lietuvoje galima pasiekti visko. Tačiau nerimą kelia premjero bandymas mūsų šalį nutempti už kojos atgal į Naisių kluoną. Nenoriu gyventi šalyje, kur patriarchalinio mąstymo lyderiai leidžia sau moteris mylėti, bet nematyti jų profesionalumo.

Todėl prašau. Nemylėk manęs, premjere. 

2018 m. gruodžio 19 d., trečiadienis

Seime – jauki ir jau tradicine tapusi Kalėdinė labdaros mugė

Seimo nariai E.Pupinis, G.Skaistė, menininkė L.Latvytė
ir Seimo pirmininkas V.Pranckietis, Dž.Barysaitės nuotr.
Belaukiant artėjančio šventinio stebuklo gruodžio 19 d. Seimo Europos informacijos biure suorganizuota jau tradicine tapusi Kalėdinė labdaros mugė. Šiemet mugė sulaukė labai didelio dalyvių skaičiaus. Renginyje savo rankomis kurtus darbelius pristatė ne tik įvairių Vilniaus, Vilniaus rajono, bet ir Ukmergės bei Zarasų neįgaliųjų organizacijų, dienos centrų, bendruomenių atstovai, menininkai, senjorai.

Mugės atidarymo šventėje Vilniaus specialiosios mokyklos „Atgaja“ mokiniai, padedami savo mokytojų bei auklėtojų, surengė nuotaikingą pasirodymą. Po to visus Kalėdinės labdaros mugės dalyvius pasveikino ir dovanų įteikė mugę globojanti Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė.

Anot jos, pagrindinis šios Kalėdinės labdaros mugės tikslas kaip ir kasmet išlieka toks pat – specialiųjų poreikių turinčių asmenų integracija į visuomenę. Socialiai jautrios bendruomenės bei jų nariai kasdieniame gyvenime patiria nemažą socialinę atskirtį, o kartais net ir diskriminaciją. Tai rodo, kad tokie renginiai yra labai reikalingi ir svarbūs.

Vilniaus "Carito" kalėdiniai žaisliukai, Dž.Barysaitės nuotr.
„Organizacijos ir įvairūs menininkai kasmet teiraujasi apie Kalėdinę labdaros mugę, kreipiasi su prašymu ją organizuoti ir aktyviai registruojasi. Tokie bendri renginiai neįgaliųjų centrų lankytojams, senjorams, bendruomenėms suteikia progą apsilankyti Seime, pristatyti savo bendruomenės veiklą, rankų darbo gaminius, pabendrauti su Seimo nariais, mugės svečiais bei vieniems su kitais. Surinkę aukas už savo rankomis kurtus darbelius, gautas lėšas jie skiria tolesniam savo bendruomenės narių ugdymui. Tad tokiu mažu veiksmu, organizuodami Kalėdinę labdaros mugę bei joje lankydamiesi, mes prisidedame prie šių centrų išlikimo ir tolesnės veiklos skatinimo“, – teigė Gintarė Skaistė.

2018 m. gruodžio 3 d., pirmadienis

Valstybės biudžete numatoma 10 proc. didinti darželių auklėtojų atlyginimus

Ketvirtadienį Seimas planuoja svarstyti patikslintą Valstybės biudžetą, kuriame Vyriausybė naujai siūlo 10 proc. padidinti darbo užmokestį priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams. Toks pakeitimas numatytas atsižvelgiant į Seimo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narės Gintarės Skaistės Seime registruotą siūlymą didinti finansavimą šiai sričiai. 


Seimo narė G.Skaistė
„Atsižvelgiant į pastaruoju metu pristatytas Valstybinio audito ataskaitos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atlikto patikrinimo išvadas, reikėjo daryti neatidėliotinus sprendimus. Vaikų darželiai daug kur perpildyti, dalyje įstaigų dirba netinkamą išsilavinimą turintys pedagogai, to priežastis: itin maži ir nekonkurencingi ikimokyklinio ugdymo auklėtojų ir jų padėjėjų atlyginimai. Todėl džiaugiuosi, kad Vyriausybė pagaliau atsižvelgė į mano pataisas ir nusprendė bent 10 proc. didinti darželių darbuotojų atlyginimus.“- teigė Seimo TS-LKD frakcijos narė Gintarė Skaistė.

Šiuo metu vidutinis auklėtojų atlyginimas yra daugiau nei 26 proc. mažesnis nei vidutinis šalies darbo užmokestis, o auklėtojų padėjėjų – net 52 proc. mažesnis. Valstybės kontrolės duomenimis, lyginant su bendrojo ugdymo pedagogais, ikimokyklinio ugdymo pedagogai gauna 36 proc. mažesnius atlyginimus. Dėl šios priežasties darželiai susiduria su opia problema ieškant auklėtojų ir jų padėjėjų. Vien Vilniuje trūkumas siekia apie 250 pedagogų.

Dėl mažo darbo užmokesčio savivaldybėms sunku užtikrinti deramą kvalifikuotų ikimokyklinio ugdymo pedagogų kiekį. Pasak NVSC atstovų, pasitaikė atvejų, kai darželyje su vaikais dirba asmenys, visiškai neturintys pedagoginio išsilavinimo, t. y. manikiūro specialistai, logistikos ar teisės mokslus baigę asmenys.

2017 m. lapkričio mėnesį pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje buvo numatyta iki 2020 metų ikimokyklinio ugdymo pedagogų algas prilyginti bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo užmokesčiui. ŠMM duomenimis, šiam tikslui papildomai valstybės biudžete reikėtų numatyti apie 52,5 mln. eurų.

2018 m. lapkričio 19 d., pirmadienis

Biudžeto spindesys ir skurdas

Pateiktas biudžeto projektas pristatomas kaip spindintis gėrybių šaltinis, tačiau skurdo apraiškos viešojo sektoriaus darbuotojų kišenėse apnuogina visą valdžios veidmainystę.

Pradėjus dirbti Vyriausybei buvo išsakytas pagrindinis darbų prioritetas – kova su pajamų nelygybe. Kaip žinome, Lietuvoje ji itin didelė: turtingiausių asmenų penktadalio ir vargingiausiųjų penktadalio pajamos skiriasi net 7 kartus, o regionuose dirbančių asmenų darbo užmokestis net trečdaliu mažesnis nei didmiesčiuose.

Tuo tarpu valdžios deklaruotas atsisukimas į regionus ir sanglaudos skatinimas tapo visiška parodija. Didelė dalis reorganizuojamų valstybinių įstaigų ir viešųjų paslaugų centralizuojamos, taip mažinant vadovaujančio personalo darbo vietas būtent regionuose. Kaip saldainį numetant keletą gražiai skambančių, bet itin menką poveikį turinčių priemonių, kaip antai parama jaunoms šeimoms būstui įsigyti regionuose. Skamba įspūdingai, o realybėje parama suplanuota vos 115 šeimų, kurių didžioji dalis nusėdo Kauno ir Vilniaus priemiesčiuose.

2018 m. lapkričio 11 d., sekmadienis

Skvernelio vaučerių idėjinės ištakos Rusijoje

Ar žinojote, kad Rusijoje planuojama nuo kitų metų pradžios įvesti maisto korteles nepasiturintiems gyventojams, kuriomis bus galima atsiskaityti už rusiškos kilmės maisto produktus? Į šią kortelę žmogui įnešus tam tikrą sumą pinigų, valdžia skirs nuo 30 iki 50 proc. priedą, kuris sudarys iki 11 eurų per mėnesį. Taip Rusijos valdžia tikisi ne tik sumažinti maisto pirkimo naštą vargingiau gyvenantiems, tačiau ir paskatinti vietos žemės ūkio produktų gamintojus. Ar jums tai nieko neprimena?

Prieš kelias dienas Saulius Skvernelis pasidalino gerąja naujiena apie planuojamus įvesti vaučerius maistui. Pagrindiniai tikslai: mažinti maisto kainas bei skatinti smulkų ir vidutinį verslą. Nusipirkus vaučerį, valstybė skirtų apie 20-30 proc. vertės priedą, todėl ūkininkų tiekiamas prekes galėtumei įsigyti už mažesnę sumą pinigų. Patarėjų nuomone, parama galėtų sudaryti apie 10-15 eurų per mėnesį. 

Taip ir norisi pažaisti žaidimą – surask 10 skirtumų tarp rusiškų maisto kortelių ir Skvernelio vaučerių. Bet turbūt tų skirtumų tiek neatsirastų.

2018 m. spalio 9 d., antradienis

Trūkstant darželių auklėtojų siūloma didinti jų atlyginimus

Gintarė Skaistė,                Karolinos Pansevič nuotr. delfi
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į Vyriausybę dėl didesnio finansavimo ikimokyklinio ugdymo auklėtojų darbo užmokesčio didinimui.

Pagal praėjusią savaitę Valstybinio audito ataskaitoje „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ pateiktus duomenis, ikimokyklinio ugdymo prieinamumas užtikrinamas tik daliai Lietuvos vaikų. Skirtingose savivaldybėse skiriasi ikimokyklinio ugdymo įstaigų prieinamumas, jas lanko tik 14-67 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus, devynių savivaldybių darželiuose nėra pakankamai vietų visiems norintiems į juos patekti, 30-yje savivaldybių vietų trūko tėvų pasirinktose ikimokyklinio ugdymo įstaigose,  jiems buvo pasiūlyta savo vaikus leisti į toliau esančius darželius, tačiau atokiau gyvenančių vaikų vežiojimą į ikimokyklinio ugdymo įstaigas užtikrina vos 37 savivaldybės iš 60-ies.

Ikimokyklinis ugdymas nėra visiems prieinamas ir dėl kitos svarbios priežasties – auklėtojų trūkumo. Darželių grupės yra perpildytos, o auklėtojai uždirba mažiausiai iš visų pedagogų. Kaip rodo atliktas Valstybinis auditas, net trečdalis (32 proc.) audituotų įstaigų pažeidžia higienos normas dėl vaikų skaičiaus grupėse – jos perpildytos. Dėl to kiekvienam vaikui yra skiriama mažiau dėmesio, ne visų vaikų ugdymosi poreikiai yra laiku atpažįstami. Gaila, bet labiausiai dėl to gali nukentėti specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai.

„Dabartinė situacija ikimokyklinio ugdymo įstaigose, švelniai tariant, nedžiugina. Viešojoje erdvėje plačiai aptarinėjamas mokytojo prestižo klausimas, jų atlyginimų didinimo kontekste. Šiose diskusijose nuošalyje lieka analogiškos svarbos darbą dirbantys ikimokyklinio ugdymo pedagogai“,  – teigė Seimo narė G. Skaistė.

Pagal pateikiamus duomenis, ikimokyklinio ugdymo pedagogai ne tik susiduria su labai dideliu darbo krūviu, tačiau gauna ir mažiausią atlyginimą – ikimokyklinio ugdymo auklėtojų atlyginimai yra net 36 proc. mažesni nei bendrojo ugdymo mokytojų. Bendrojo ugdymo pedagogui, dirbančiam pilnu etatu, neatskaičius mokesčių (bruto), priskaičiuojamas  877,15-1184,55 Eur darbo užmokestis. Tuo tarpu ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai už tokį pat pilną etatą gali gauti 575,05-842,70 Eur atlyginimą. Tokie skaičiai dar labiau liūdina juos palyginus su kitų išsivysčiusių šalių pedagogų darbo užmokesčiu. Pagal EBPO pateikiamus 2017 m. duomenis, ankstyvojo ugdymo pedagogai Lietuvoje uždirba mažiausiai tarp EBPO šalių. 

Dėl tokio mažo ir visiškai darbo krūvio neatspindinčio atlyginimo kyla kita problema – nepritraukiama naujų specialistų. Norinčių dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigose labai trūksta – net 40 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų skelbiant konkursus sulaukė vos po 1 kandidatą būti auklėtoju. Kiekvienais metais šalies aukštosios mokyklos ir kolegijos parengia vis mažiau ikimokyklinio ugdymo pedagogų.  Didelė to priežastis yra mažas mokytojo profesijos prestižas, didelis darbo krūvis ir mažas atlyginimas, kuris visiškai nemotyvuoja rinktis šios profesijos.

 „Nors mokslinių tyrimų duomenimis ankstyvas vaikų ugdymas turi ypatingą reikšmę jauno žmogaus ugdymui, tačiau ikimokyklinio ugdymo auklėtojų darbo užmokestis yra 36 proc. mažesnis nei vyresnius vaikus ugdančių kolegų. Ši profesija tampa nepopuliari, auklėtojų akivaizdžiai trūksta. Tokia situacija nėra toleruotina, todėl kreipiausi į Vyriausybę su prašymu užtikrinti adekvatų didesnį finansavimą ikimokyklinio ugdymo auklėtojų darbo užmokesčiui, peržiūrint pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų „žirkles“,  – teigė Seimo narė G. Skaistė.

2018 m. rugpjūčio 13 d., pirmadienis

„Valstiečiams“ valdant pajamų nelygybė dar labiau išaugo

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė 2017 metų skurdo rizikos rodiklius, tarp jų ir pajamų nelygybės duomenis. Nepaisant to, kad LVŽS rinkimų programoje buvo daug kalbama apie skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą, realūs rezultatai visgi rodo kitus valdančiųjų prioritetus.

Santykis tarp didžiausias pajamas gaunančių namų ūkių penktadalio ir mažiausias pajamas gaunančių penktadalio, vadinamasis 80/20 santykis išaugo nuo 7,1 iki 7,3 per 2017 metus. 2016-aisiais pagal pajamų nelygybę buvome treti nuo galo Europos Sąjungoje. Mus lenkė tik Bulgarija ir Rumunija. 2017 metais rumunams pajamų nelygybę sumažinus nuo 7,2 iki 6,5, pagal tų metų rodiklius Lietuva bus antroje vietoje nuo galo Europoje.

„Veidmainiška valdančiųjų politika veda mus prie dar didesnio susiskaldymo ir pasidalinimo. Girdamasi kaip didina pensijas ir išmokas, Vyriausybė pamiršta paminėti augančias kainas ir didėjantį atotrūkį tarp turtingiausių ir vargingiausių. Sudėtingiausia situacija išlieka vienišiems pensininkams ir vienišiems tėvams su mažais vaikais. Skurdo riziką patiria daugiau nei 40 proc. tokių asmenų.“– kalbėjo Seimo narė Gintarė Skaistė.

 Skurdo rizikos rodikliai išlieka vieni blogiausių visoje Europos Sąjungoje ir vis dar blogėja. 2016 metais už skurdo ribos gyveno 21,9 proc. lietuvių, 2017 metais - jau 22,9 proc. Už Lietuvą 2016-ais blogesnius rodiklius turėjo tik Ispanija, Rumunija ir Bulgarija. Šiais metais Ispanija sumažino skurstančiųjų dalį, tad tikėtina, jog pagal 2017 metų rodiklius Lietuva bus trečia nuo galo visoje ES.

„Prieš rinkimus ir pristatant Vyriausybės programą buvo daug skambių lozungų apie skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą. Tačiau nei pirmieji valstiečių darbai 2017-aisiais, nei pastarosios reformos nėra nukreiptos šiems tikslams pasiekti. Prisistatydami centro kairės partija, „valstiečiai“ vykdo itin liberalią politiką, kurios pasekmės – dar didesnis atotrūkis ir augantis „dviejų Lietuvų“ fenomenas“ – teigė G.Skaistė.

2018 m. liepos 30 d., pirmadienis

Fariziejiška Naisių politika

Fariziejų gyvenimas, kaip jį aprašo Evangelija, rėmėsi ne jų įsitikinimu, bet įspūdžiu, kokį šie žmonės stengėsi padaryti kitiems. Fariziejai gerai žinojo Dievo įsakymus ir įstatymus ir juos pildė paraidžiui: pasninkavo, davė išmaldą, užlaikė šventes. Tačiau įstatymas liko jiems tuščia forma, kurią reikia laikyti dėl tam tikros užimamos pozicijos, bet ne iš įsitikinimo ar meilės jam.

Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos šią nenuoširdžią veikimo formą matau Seimo valdančiojoje koalicijoje. Kai centro kairės partija pasiskelbę valstiečiai kartoja skambius lozungus apie pajamų nelygybės mažinimą, tačiau jų reformos yra labiau liberalios nei patys liberalai savu laiku būtų drįsę svajoti. Todėl aiškumo dėlei norėtųsi ramiai aptarti bent dvi svarbiausias: mokesčių ir pensijų sistemos pertvarkas.

2018 m. liepos 26 d., ketvirtadienis

Dėl pensijų reformos galimo prieštaravimo Konstitucijai – kreiptasi į Konstitucinį Teismą

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Gintarės Skaistės, Ingridos Šimonytės ir Mykolo Majausko iniciatyva, grupė Seimo narių kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl valdančiųjų priimtos pensijų reformos atitikties Konstitucijai. 

Parlamentarai pažymi, jog nauja pensijų reforma (keičiamu Pensijų kaupimo ir naikinamu Pensijų sistemos reformos įstatymais) galimai paneigia antroje pensijų sistemoje jau dalyvaujančių piliečių teisėtus lūkesčius. Teigiama, jog Konstitucinis Teismas savo ankstesniais nutarimais kaupiamųjų pensijų sistemos atžvilgiu leidžia keisti įmokų dydžius, tačiau tik esant labai aiškioms sąlygoms: mažinimas yra laikinas, nulemtas objektyvių ypatingų sąlygų (ekonominės krizės), galiausiai turi būti įtvirtinamas būsimas kompensavimo mechanizmas. Visiškai priešinga situacija susiklosto dabar – kyla reali grėsmė pažeisti esminius konstitucinius principus asmenų teisėtų lūkesčių, nuosavybės teisės, teisingumo, protingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, nes pakeitimai nėra susiję su ypatingomis objektyviomis aplinkybėmis. Demografinės padėties blogėjimas yra jau seniai užfiksuotas ir stebimas procesas, ir remtis juo kaip ypatingai grėsminga situacija nėra pagrindo. Antra, asmenų, kuriuos paliestų siūlomi įstatymo projekto pakeitimai, jau patirti praradimai ne tik nebūtų kompensuojami jokiomis realiomis priemonėmis, bet būtų ir toliau didinami, nenustatant jokio naujo kompensavimo mechanizmo.

„Atsižvelgiant į tai, kad iš valstybės biudžeto pervedama dalis sudarytų tik 2 proc., skaičiuojamus nuo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio, kyla reali grėsmė, jog dabar antros pakopos pensijų sistemoje dalyvaujančių asmenų teisėti lūkesčiai bus pažeisti. Nes siekiant realiai pasiteisinančio kaupimo lygio ankstesniuose sprendimuose buvo įtvirtinta, kad įmokos į pensijų fondus augs iki 5,5 proc. Galų gale, tokia reforma apskritai paneigiama kaupiamosios pensijos esmė“, – teigė G. Skaistė. 

Kauno centrinio pašto privatizavimas gali būti pražūtingas

Seimo narė Gintarė Skaistė Po vakar Kaune vykusios diskusijos dėl Centrinio pašto ateities Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių...