2018 m. spalio 9 d., antradienis

Trūkstant darželių auklėtojų siūloma didinti jų atlyginimus

Gintarė Skaistė,                Karolinos Pansevič nuotr. delfi
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į Vyriausybę dėl didesnio finansavimo ikimokyklinio ugdymo auklėtojų darbo užmokesčio didinimui.

Pagal praėjusią savaitę Valstybinio audito ataskaitoje „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ pateiktus duomenis, ikimokyklinio ugdymo prieinamumas užtikrinamas tik daliai Lietuvos vaikų. Skirtingose savivaldybėse skiriasi ikimokyklinio ugdymo įstaigų prieinamumas, jas lanko tik 14-67 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus, devynių savivaldybių darželiuose nėra pakankamai vietų visiems norintiems į juos patekti, 30-yje savivaldybių vietų trūko tėvų pasirinktose ikimokyklinio ugdymo įstaigose,  jiems buvo pasiūlyta savo vaikus leisti į toliau esančius darželius, tačiau atokiau gyvenančių vaikų vežiojimą į ikimokyklinio ugdymo įstaigas užtikrina vos 37 savivaldybės iš 60-ies.

Ikimokyklinis ugdymas nėra visiems prieinamas ir dėl kitos svarbios priežasties – auklėtojų trūkumo. Darželių grupės yra perpildytos, o auklėtojai uždirba mažiausiai iš visų pedagogų. Kaip rodo atliktas Valstybinis auditas, net trečdalis (32 proc.) audituotų įstaigų pažeidžia higienos normas dėl vaikų skaičiaus grupėse – jos perpildytos. Dėl to kiekvienam vaikui yra skiriama mažiau dėmesio, ne visų vaikų ugdymosi poreikiai yra laiku atpažįstami. Gaila, bet labiausiai dėl to gali nukentėti specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai.

„Dabartinė situacija ikimokyklinio ugdymo įstaigose, švelniai tariant, nedžiugina. Viešojoje erdvėje plačiai aptarinėjamas mokytojo prestižo klausimas, jų atlyginimų didinimo kontekste. Šiose diskusijose nuošalyje lieka analogiškos svarbos darbą dirbantys ikimokyklinio ugdymo pedagogai“,  – teigė Seimo narė G. Skaistė.

Pagal pateikiamus duomenis, ikimokyklinio ugdymo pedagogai ne tik susiduria su labai dideliu darbo krūviu, tačiau gauna ir mažiausią atlyginimą – ikimokyklinio ugdymo auklėtojų atlyginimai yra net 36 proc. mažesni nei bendrojo ugdymo mokytojų. Bendrojo ugdymo pedagogui, dirbančiam pilnu etatu, neatskaičius mokesčių (bruto), priskaičiuojamas  877,15-1184,55 Eur darbo užmokestis. Tuo tarpu ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai už tokį pat pilną etatą gali gauti 575,05-842,70 Eur atlyginimą. Tokie skaičiai dar labiau liūdina juos palyginus su kitų išsivysčiusių šalių pedagogų darbo užmokesčiu. Pagal EBPO pateikiamus 2017 m. duomenis, ankstyvojo ugdymo pedagogai Lietuvoje uždirba mažiausiai tarp EBPO šalių. 

Dėl tokio mažo ir visiškai darbo krūvio neatspindinčio atlyginimo kyla kita problema – nepritraukiama naujų specialistų. Norinčių dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigose labai trūksta – net 40 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų skelbiant konkursus sulaukė vos po 1 kandidatą būti auklėtoju. Kiekvienais metais šalies aukštosios mokyklos ir kolegijos parengia vis mažiau ikimokyklinio ugdymo pedagogų.  Didelė to priežastis yra mažas mokytojo profesijos prestižas, didelis darbo krūvis ir mažas atlyginimas, kuris visiškai nemotyvuoja rinktis šios profesijos.

 „Nors mokslinių tyrimų duomenimis ankstyvas vaikų ugdymas turi ypatingą reikšmę jauno žmogaus ugdymui, tačiau ikimokyklinio ugdymo auklėtojų darbo užmokestis yra 36 proc. mažesnis nei vyresnius vaikus ugdančių kolegų. Ši profesija tampa nepopuliari, auklėtojų akivaizdžiai trūksta. Tokia situacija nėra toleruotina, todėl kreipiausi į Vyriausybę su prašymu užtikrinti adekvatų didesnį finansavimą ikimokyklinio ugdymo auklėtojų darbo užmokesčiui, peržiūrint pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų „žirkles“,  – teigė Seimo narė G. Skaistė.

2018 m. rugpjūčio 13 d., pirmadienis

„Valstiečiams“ valdant pajamų nelygybė dar labiau išaugo

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė 2017 metų skurdo rizikos rodiklius, tarp jų ir pajamų nelygybės duomenis. Nepaisant to, kad LVŽS rinkimų programoje buvo daug kalbama apie skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą, realūs rezultatai visgi rodo kitus valdančiųjų prioritetus.

Santykis tarp didžiausias pajamas gaunančių namų ūkių penktadalio ir mažiausias pajamas gaunančių penktadalio, vadinamasis 80/20 santykis išaugo nuo 7,1 iki 7,3 per 2017 metus. 2016-aisiais pagal pajamų nelygybę buvome treti nuo galo Europos Sąjungoje. Mus lenkė tik Bulgarija ir Rumunija. 2017 metais rumunams pajamų nelygybę sumažinus nuo 7,2 iki 6,5, pagal tų metų rodiklius Lietuva bus antroje vietoje nuo galo Europoje.

„Veidmainiška valdančiųjų politika veda mus prie dar didesnio susiskaldymo ir pasidalinimo. Girdamasi kaip didina pensijas ir išmokas, Vyriausybė pamiršta paminėti augančias kainas ir didėjantį atotrūkį tarp turtingiausių ir vargingiausių. Sudėtingiausia situacija išlieka vienišiems pensininkams ir vienišiems tėvams su mažais vaikais. Skurdo riziką patiria daugiau nei 40 proc. tokių asmenų.“– kalbėjo Seimo narė Gintarė Skaistė.

 Skurdo rizikos rodikliai išlieka vieni blogiausių visoje Europos Sąjungoje ir vis dar blogėja. 2016 metais už skurdo ribos gyveno 21,9 proc. lietuvių, 2017 metais - jau 22,9 proc. Už Lietuvą 2016-ais blogesnius rodiklius turėjo tik Ispanija, Rumunija ir Bulgarija. Šiais metais Ispanija sumažino skurstančiųjų dalį, tad tikėtina, jog pagal 2017 metų rodiklius Lietuva bus trečia nuo galo visoje ES.

„Prieš rinkimus ir pristatant Vyriausybės programą buvo daug skambių lozungų apie skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą. Tačiau nei pirmieji valstiečių darbai 2017-aisiais, nei pastarosios reformos nėra nukreiptos šiems tikslams pasiekti. Prisistatydami centro kairės partija, „valstiečiai“ vykdo itin liberalią politiką, kurios pasekmės – dar didesnis atotrūkis ir augantis „dviejų Lietuvų“ fenomenas“ – teigė G.Skaistė.

2018 m. liepos 30 d., pirmadienis

Fariziejiška Naisių politika

Fariziejų gyvenimas, kaip jį aprašo Evangelija, rėmėsi ne jų įsitikinimu, bet įspūdžiu, kokį šie žmonės stengėsi padaryti kitiems. Fariziejai gerai žinojo Dievo įsakymus ir įstatymus ir juos pildė paraidžiui: pasninkavo, davė išmaldą, užlaikė šventes. Tačiau įstatymas liko jiems tuščia forma, kurią reikia laikyti dėl tam tikros užimamos pozicijos, bet ne iš įsitikinimo ar meilės jam.

Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos šią nenuoširdžią veikimo formą matau Seimo valdančiojoje koalicijoje. Kai centro kairės partija pasiskelbę valstiečiai kartoja skambius lozungus apie pajamų nelygybės mažinimą, tačiau jų reformos yra labiau liberalios nei patys liberalai savu laiku būtų drįsę svajoti. Todėl aiškumo dėlei norėtųsi ramiai aptarti bent dvi svarbiausias: mokesčių ir pensijų sistemos pertvarkas.

2018 m. liepos 26 d., ketvirtadienis

Dėl pensijų reformos galimo prieštaravimo Konstitucijai – kreiptasi į Konstitucinį Teismą

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Gintarės Skaistės, Ingridos Šimonytės ir Mykolo Majausko iniciatyva, grupė Seimo narių kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl valdančiųjų priimtos pensijų reformos atitikties Konstitucijai. 

Parlamentarai pažymi, jog nauja pensijų reforma (keičiamu Pensijų kaupimo ir naikinamu Pensijų sistemos reformos įstatymais) galimai paneigia antroje pensijų sistemoje jau dalyvaujančių piliečių teisėtus lūkesčius. Teigiama, jog Konstitucinis Teismas savo ankstesniais nutarimais kaupiamųjų pensijų sistemos atžvilgiu leidžia keisti įmokų dydžius, tačiau tik esant labai aiškioms sąlygoms: mažinimas yra laikinas, nulemtas objektyvių ypatingų sąlygų (ekonominės krizės), galiausiai turi būti įtvirtinamas būsimas kompensavimo mechanizmas. Visiškai priešinga situacija susiklosto dabar – kyla reali grėsmė pažeisti esminius konstitucinius principus asmenų teisėtų lūkesčių, nuosavybės teisės, teisingumo, protingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, nes pakeitimai nėra susiję su ypatingomis objektyviomis aplinkybėmis. Demografinės padėties blogėjimas yra jau seniai užfiksuotas ir stebimas procesas, ir remtis juo kaip ypatingai grėsminga situacija nėra pagrindo. Antra, asmenų, kuriuos paliestų siūlomi įstatymo projekto pakeitimai, jau patirti praradimai ne tik nebūtų kompensuojami jokiomis realiomis priemonėmis, bet būtų ir toliau didinami, nenustatant jokio naujo kompensavimo mechanizmo.

„Atsižvelgiant į tai, kad iš valstybės biudžeto pervedama dalis sudarytų tik 2 proc., skaičiuojamus nuo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio, kyla reali grėsmė, jog dabar antros pakopos pensijų sistemoje dalyvaujančių asmenų teisėti lūkesčiai bus pažeisti. Nes siekiant realiai pasiteisinančio kaupimo lygio ankstesniuose sprendimuose buvo įtvirtinta, kad įmokos į pensijų fondus augs iki 5,5 proc. Galų gale, tokia reforma apskritai paneigiama kaupiamosios pensijos esmė“, – teigė G. Skaistė. 

2018 m. birželio 17 d., sekmadienis

Dalijimosi ekonomika: daugiau iššūkių ar galimybių?

Diskutuojant su europiniu lygmeniu dirbančiais politikais, jie nuolat kelia klausimus susijusius su dalijimosi ekonomikos plėtra, itin dideliais jos augimo tempais ir apimtimis. Tačiau grįžus į Lietuvą, dažnai mūsų institucijos atrodo šį terminą girdinčios pirmą kartą. Tai kas gi yra ta dalijimosi ekonomika?

Turbūt lengviausia kalbėti pavyzdžiais. Tokios platformos kaip Uber, Airbnb ar Savy.lt tampa įprasta paslaugų įsigijimo erdve. Ne išimtis yra ir Lietuva – dalijimosi platformos plečiasi, jų atsiranda vis daugiau. Nemažai šių platformų yra ir lietuviškos kilmės. Dabar vieni iš kitų galim išsinuomoti fotoaparatą per dalinuosi.lt ar užsisakyti su kaimynais daržovių tiesiai iš ūkininko per kaimasinamus.lt.

Trumpai tariant, atsisakant fizinių tarpininkų, prekes ar paslaugas per interneto platformas galima įsigyti ne iš verslo, bet tiesiai iš žmonių. Pačiai platformai tos prekės ar paslaugos nepriklauso, ji tiesiog veikia kaip virtualus tarpininkas. Patirtis rodo, kad dalijimosi ekonomikos modelyje yra keletas neabejotinų pliusų:

1. Patrauklesnė kaina. Tradicinio tarpininko nebuvimas pagreitina sandorio sudarymą ir užtikrina mažesnius kaštus vartotojui. Paprastai interneto platformos pasiima apie 5 proc. sandorio vertės arba teikia paslaugą nemokamai, uždirbdami pajamas vien iš reklamos platformoje. Taigi, beveik visi uždirbti pinigai atitenka paslaugos teikėjui.

2. Aukštesnis pasitikėjimo lygis. Galimybė internete įvertinti suteiktas paslaugas užtikrina aukštą kitų vartotojų pasitikėjimo lygį. Visi esam prisiklausę mitinių istorijų apie 5 žvaigždutėmis įvertintus viešbučius Maroke ar Turkijoje, kur lakstė tarakonai ar langai atsivėrė į akliną sieną. Tačiau Booking.com ar Airbnb reitingai nemeluoja. Ten savo viešnagę vertina realiai ten gyvenę asmenys, todėl jų įspūdžiai yra gerokai patikimesni nei nežinomų ir galimai subjektyvių vertinimo komisijų.

3. Tausus vartojimas. Galimybė dalintis turimais daiktais, užtikrina išteklių tausojimą. Jei noriu skylės sienoje, neprivalau įsigyti naujo grąžto. Tuo pačiu, po darbo pavežant kitus, užtikrini kad automobilių mūsų gatvėse būtų vienu kitu mažiau. Taigi, pasidalinus turima įranga, visuomenei jos paprasčiausiai reikės mažiau.

4. Galimybė užsidirbti papildomai. Tyrimų duomenimis, absoliučiai daugumai dalijimosi ekonomikos platformose paslaugas ar prekes teikiančių asmenų, tai yra ne pagrindinės, o papildomos pajamos. Šie skaičiai skiriasi atskiruose ūkio sektoriuose ar šalyse, tačiau Europoje tai vis dar daroma laisvalaikio ar asmeninio turto sąskaita. Pavyzdžiui, Amsterdame programėlių pagalba gali išnuomoti savo būstą ar automobilį, kol atostogauji Kanarų salose. Grįžęs sąskaitoje randi papildomų pajamų, kurios atperka dalį atostogų išlaidų.

5. Didesnis pasirinkimas. Akivaizdu, kad įtraukus į pasiūlą privačiai turimą turtą ar paslaugas išaugo jų įvairovė. Atsiradus tokioms platformoms kaip Airbnb, rinkoje atsirado ne tik tradiciniai viešbučiais ir svečių namai, tačiau dabar dažnas turistas gali apsistoti bute miesto centre ar atokiame miško namelyje. 

2018 m. birželio 14 d., ketvirtadienis

Siūloma kitais metais valstybės tarnautojų atlyginimo bazinį dydį didinti 5 proc.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė įregistravo pasiūlymą Seime svarstomam įstatymui, kuriuo 2019 metams nustatomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis.

Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte buvo siūloma ateinantiems metams tiesiog įtvirtinti 2018 metais galiojusį bazinį dydį, perskaičiuojant jį pagal darbdavio ir darbuotojo įmokų sujungimo metu naudojamą koeficientą. Opozicijos politikams sukėlė nerimą toks matematinis perskaičiavimas, nes tai užšaldytų valstybės tarnautojų atlyginimus dar vieneriems metams.

Primename, kad pareiginės algos bazinis dydis dėl 2008 metų krizės buvo sumažintas ir įšaldytas 9 metams. Praėjusiais metais valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis pakeltas buvo vos 1,5 proc., kai metinė infliacija 2017 metais siekė 3,9 proc. 

 „Valstybės tarnautojų darbo užmokestis tapo nekonkurencingu, lyginant su privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimu. Kvalifikuoti specialistai palieka valstybinę tarnybą, naujų pritraukti nepavyksta, todėl nukečia viešųjų paslaugų kokybė. Manau, kad oraus atlygio dirbančiam žmogui užtikrinimas turi būti visų mūsų prioritetas“ –  teigė G. Skaistė.

Tvirtinant praėjusių metų biudžetą, Seimas protokoliniu nutarimu išreiškė valią iki 2020 m. atstatyti dėl finansinės krizės sumažintą valstybės tarnautojų algos bazinį dydį, kad jis siektų 142 eurus (padauginus iš perskaičiavimo koeficiento 1,289 būtų 183,04 Eur.). Tačiau Vyriausybės teikiamame įstatymo projekte apie tai nekalbama.

„Atsižvelgiant į išsakytą Seimo poziciją dėl pareiginės algos bazinio dydžio atstatymo į prieškrizinį lygį, bei Lietuvos ekonominės raidos teigiamas tendencijas ir vidutinio darbo užmokesčio augimą 8,4 proc. (2017 m.) siūlau bent 5 proc. iki 180 eurų padidinti ir valstybės tarnautojų  pareiginės algos bazinį dydį.“ –  teigė G. Skaistė.

2018 m. birželio 8 d., penktadienis

Atlyginimai auga. Bet ne tau?

Seimo narė dr. Gintarė Skaistė
Statistika teigia, kad vidutinis atlyginimas į rankas per pastaruosius metus išaugo 8,4 proc. Atrodytų visai neblogai, tačiau lankantis regionuose dažnas gyventojas teigia jokio augimo nepastebėjęs. Kodėl geresnio gyvenimo nejaučia didelė dalis dirbančiųjų?

Galima būtų išskirti 3 priežastis:

1. Regioniniai skirtumai. Pažvelgus į savivaldybių statistiką randame akivaizdžius ir nepaneigiamus skirtumus. Mažiausiai atlyginimai augo tokiose savivaldybėse kaip Švenčionių ar Klaipėdos rajono – vos 3,9 proc. Lygiai tiek, kiek metinė infliacija. Galima sakyti, kad kainos suvalgė visą atlyginimo prieaugį. 

Taip pat, reikia nepamiršti, kad atlyginimo realus padidėjimas priklauso nuo dviejų rodiklių: augimo procento ir nuo prieš tai buvusio atlyginimo dydžio, kuris yra pakankamai skirtingas įvairiuose regionuose. Pavyzdžiui, darbo užmokestis Vilniuje yra 46 proc. didesnis nei Skuode. Natūralu, kad ir jo realus augimas eurais bus gerokai didesnis. Taigi, nors santykinis augimas tiek vienoje, tiek kitoje savivaldybėje buvo labai panašus – 8,7/8,8 proc., bet realiai 2017 metų ketvirtą ketvirtį Skuodo gyventojai vidutiniškai į rankas gavo 46 eurais daugiau nei 2016 metais, o Vilniuje – 67-iais eurais.
Turbūt du radikaliausi pavyzdžiai būtų Jurbarko ir Trakų savivaldybių pavyzdžiai. Jurbarko savivaldybėje vidutinis atlyginimas yra vienas mažiausių šalyje – į rankas 529 Eur. Trakuose – trečias Lietuvoje – 705 Eur. Jurbarke per 2017 metus vidutinis darbo užmokestis paaugo vos 4 proc. (beveik infliacijos ribose), o Trakuose – 13 proc. Realiai Jurbarke dirbantieji vidutiniškai gavo 21 euru daugiau, o Trakuose – 92 eurais.

2. Didelė atlyginimų nelygybė. Žvelgiant į vidutinį atlyginimą svarbu suprasti, kad tai tik vidutinis dydis, kuris aprėpia ir itin mažus, ir labai didelius atlyginimus. 

2014 metų duomenimis dešimtadalis daugiausiai uždirbančių žmonių gauna 4 kartus didesnius atlyginimus nei dešimtadalis mažiausiai uždirbančiųjų. Tyrimas atliekamas kas ketverius metus, tad naujesnių duomenų kol kas nėra. Tačiau bendrieji pajamų nelygybės rodikliai per tą laikotarpį buvo linkę augti, tad negalime atmesti tikimybės kad ir šis skirtumas yra jau nebe 4, o gal net 5 kartai.

Didelė dalis šio skirtumo nulemta ne pilnos darbo dienos. Mat valandinis įkainis daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų dešimtadaliams skiriasi ne 4, o tik 3 kartus. Vadinasi dirbantieji mažiau valandų (dėl menkos darbo pasiūlos, sveikatos ar šeimyninių aplinkybių) dažniau patenka į dirbančių skurstančiųjų rizikos zoną. Dirbant iki pusės etato, skurdo rizikos lygis siekia net 63,8 proc. 

3. Išaugusi infliacija. Nors atlyginimas ir auga, bet dažnai girdime žmonių priekaištus dėl augančių kainų. Tenka pastebėti, kad vidutinė infliacija 2017 metais siekė net 3,9 proc. ir buvo didžiausia Europos Sąjungoje, kur vidurkis buvo 1,7 proc. Vartojimo prekių kainos per metus augo 1,8 proc., paslaugų - 5,2 proc. Ypač augo viešojo maitinimo įstaigų paslaugos.

Lietuvos išskirtinumą lėmė ir keli politiniai vidiniai šalies veiksniai. Lietuvos banko skaičiavimais, didesni akcizai alkoholiniams gėrimams infliaciją didino 0,7 proc., didesnis PVM tarifas šilumos energijai metų viduryje lėmė 0,2 proc. augimą. Paslaugų kainų kilimui ypač daug įtakos darė padidintas minimalus atlyginimas, kadangi personalo išlaidos šiame sektoriuje sudaro sąlyginai didesnę sąnaudų dalį.

Todėl atsižvelgiant į šiuos 3 probleminius aspektus, Vyriausybė turėtų siekti tolygesnio atlyginimų augimo pasiskirstymo. Čia galima išskirti ir 3 uždavinius, kurie galėtų tapti prioritetiniais valdančiųjų darbais:

1) Skirti ypatingą dėmesį investicijų pritraukimui į savivaldybes, kuriose atlyginimų dydis yra ženkliai mažesnis už šalies vidurkį. Tokioms teritorijoms tikslinga ieškoti investuojančių mažų ir vidutinių įmonių, kadangi didelėms įmonėms regionuose paprastai sudėtinga rasti didelį kiekį kvalifikuotos darbo jėgos. Tuo tarpu, mažai ar vidutinei įmonei tikslingai paruošti keliasdešimt specialistų būtų pajėgūs ir regionuose veikiantys profesinio mokymo centrai.

2) Mažinti atlyginimų nelygybę socialinės politikos priemones nukreipiant į skatinimą dirbti visą darbo dieną. Į tai įeina: galimybių derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus didinimas, darbo paklausą atitinkančios kvalifikacijos suteikimas ir pan. Tuo pačiu, remiant naujų darbo vietų kūrimą eksportuojančiose įmonėse, nes Lietuvos banko tyrimas rodo jose egzistuojant vidutiniškai didesnius darbo užmokesčius nei neeksportuojančiose.

3) Įvertinti ir mažiau eksperimentuoti mokestiniais pakeitimais, kurie ne tik lemia didesnes įplaukas į valstybės biudžetą, bet ir didina infliaciją. Pavyzdžiui, kaip ir su mokestine reforma pristatytas akcizų tabakui didinimas. Deja, įstatymą pateikusi Finansų ministerija nematė reikalo pristatyti, koks prognozuojamas įstatymo poveikis infliacijai. Neatsakingai veikiant, galų gale pusė atlyginimo augimo ištirpsta augančiose kainose. 

2018 m. gegužės 28 d., pirmadienis

Lietuviai vis labiau naudojasi dalijimosi ekonomikos platformomis

Konferencijos pranešėjai, Dž. Barysaitės nuotr.
Dalijimosi ekonomika vis labiau įtraukia lietuvius, nors iki ES vidurkio mums dar toloka. Tokią išvadą galima buvo padaryti po konferencijos Seime „Augančios dalijimosi ekonomikos poveikis šalies ūkiui ir darbo rinkai“. Konferenciją organizavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė.

„Dalijimosi ekonomikos apimtys visoje Europos Sąjungoje auga neįtikėtinu greičiu. Tokios platformos kaip Uber, Airbnb ar Savy.lt tampa įprasta paslaugų įsigijimo erdve. Ne išimtis yra ir Lietuva – dalijimosi platformos plečiasi, jų atsiranda vis daugiau. Tradicinis verslas į šias platformas žvelgia kaip į konkurentus, o valstybė mato iššūkius užtikrinant tokiose platformose paslaugas teikiančių asmenų socialinę apsaugą, o kartu ir teisingą mokesčių surinkimą. Todėl svarbu identifikuoti specifinius iššūkius kylančius šiam sektoriui Lietuvoje“, – teigė G. Skaistė.

Eurobarometro tyrimo duomenimis, 2015 metais didžiausią sandorių suminę vertę ES demonstravo apgyvendinimo paslaugų per platformas sektorius (Airbnb ar pan.) generuodamas 15,1 mlrd. eurų vertę, po 5 mlrd. eurų vertės sandorių turėjo pavežėjimo (Uber ar pan.) ir sutelktinio finansavimo (Savy.lt ar pan.) sektoriai. Šiek tiek nuo jų atsilieka kvalifikuotos ar nekvalifikuotos darbo jėgos rinka internete, sukurdama 2,7 mlrd. eurų vertę. 

Laura Galdikienė, Dž.Barysaitės nuotr.
„Europos Komisijos nuomone, artimiausiu metu dalijimosi ekonomika augs bent dešimt kartų greičiau nei kiti ekonomikos sektoriai. PwC prognozėmis, dalijimosi ekonomikos sandoriai ir platformų pajamos Europoje iki 2025 metų gali išaugti 20 kartų bei pasiekti atitinkamai 570 mlrd. ir 83 mlrd. eurų vertę.“, - kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje ekonominės valdysenos pareigūnas Marius Vaščega.

„Dalijimosi ekonomika nėra naujas reiškinys, tačiau naujos technologijos ir skaitmeninė transformacija jai suteikė naują impulsą: ši rinka sparčiai auga visoje Europoje. Lietuvoje augimas irgi jaučiamas. Atlikto tyrimo duomenimis, bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių dalijimosi ekonomikos paslaugomis naudojosi 20 proc. visų Lietuvos gyventojų, o tarp jaunų žmonių nuo 18 iki 35 metų ši dalis siekia net 32 proc.”, – teigė Swedbank vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.

Gintarė Skaistė, Dž.Barysaitės nuotr.
„Galima išskirti keturias sritis, kuriose dalijimosi ekonomikos plėtra kelia sudėtingus klausimus. Tai - konkurencinės sąlygos lyginant su tradicinėmis įmonėmis, mokesčių surinkimas, socialinės ir draudiminės garantijos platformose savarankiškai dirbantiems asmenims bei vartotojų teisės. Visgi, vertindami dalijimosi ekonomikos atnešamas galimybes, turime labai atsakingai žiūrėti į reguliacinės aplinkos kūrimą ir nepulti aklai griežtinti sąlygų.“ – kalbėjo G.Skaistė.

Renginyje pranešimus skaitė: Swedbank, UBER, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, LR Ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovai.

2018 m. gegužės 22 d., antradienis

Augančios dalijimosi ekonomikos poveikis šalies ūkiui ir darbo rinkai

Konferencija
AUGANČIOS DALIJIMOSI EKONOMIKOS POVEIKIS ŠALIES
ŪKIUI IR DARBO RINKAI
2018 m. gegužės 28 d.
Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salė (I rūmai)

10.15–11.00 Dalyvių ir klausytojų atvykimas, saugumo (asmens dokumentų) patikra

11.00-11.10 Sveikinimo žodis
                      Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas
                      Seimo narė dr. Gintarė Skaistė

11.10-11.25 Dalijimosi ekonomika Lietuvoje
                    „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė

11.25-11.40 UBER atvejis Lietuvoje ir europinės perspektyvos
                    UBER  viešosios politikos atstovas Baltijos šalims Vytautas Višinskis

11.40-11.55 Dalijimosi ekonomikos poveikis darbo rinkai: iššūkiai ir perspektyvos
                    LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas (TBC)

11.55-12.10 Dalijimosi ekonomikos apmokestinimo ypatumai. Lietuvos atvejis ir kitų ES šalių                               iniciatyvos
                    VMI Teisės departamento direktoriaus pavaduotja Alina Gaudutytė;
                    VMI Kontrolės departamento VEEEPKS skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius

12.10-12.25 Vartotojų teisių ir duomenų apsaugos iššūkiai augant dalijimosi ekonomikos sektoriui
               Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Tamulionienė

12.25-12.40 EK komunikatas „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkės“ ir kitos dalijimosi plėtrą įtakojančios EK iniciatyvos
                      EK atstovybės Lietuvoje Ekonominės valdysenos pareigūnas Marius Vaščega

12.40-12.55 Dalijimosi ekonomikos poveikis tradicinei ekonomikai
                    LR Ūkio viceministras Elijus Čivilis

12.55-13.00 Baigiamasis žodis  

2018 m. gegužės 21 d., pirmadienis

Seime vyko susitikimas dėl profesinio rengimo reformos įgyvendinimo Kauno regione


Seimo narė dr. Gintarė Skaistė, O.Posaškovos nuotr.
Gegužės 18 d., penktadienį, Seime vyko Kauno krašto bičiulių grupės organizuojamas susitikimas-diskusija dėl naujos profesinio rengimo reformos planų ir jų įgyvendinimo Kauno mieste ir rajone.

Pasitarime dalyvavo Seimo Kauno krašto bičiulių grupės pirmininkė Gintarė Skaistė ir Seimo narys Rimantas Dagys, Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas, atsakingas už profesinių mokyklų sektoriaus politikos koordinavimą, LAMA BPO konsultantas Paulius Baltokas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertė Birutė Noreikaitė.

Taip pat,  savo pozicijas išsakė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė bei švietimo ir mokslo skyriaus vadovė Aušra Misonė; Kauno regiono profesinių mokymo įstaigų vadovai: Kauno technikos profesinio mokymo centro direktorius Paulius Čepas, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktorius Alvydas Pranas Grevas, Kauno informacinių technologijų mokyklos direktorius Juozapas Dambrauskas, Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos direktorė Sniega Marčiukaitienė, Kauno taikomosios dailės mokyklos direktorė Daina Rožnienė, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Nora Pileičikienė ir direktorės pavaduotojas Tomas Darbutas.

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas M.Ablačinskas pristatė
vykstančią reformą, O.Posaškovos nuotr.
Susitikimo metu aptarti įvairūs suinteresuotoms grupėms rūpimi klausimai: reformos įgyvendinimo eiga, praktinis pameistrystės ir tęstinio mokymo įgyvendinimas, darbdavių subsidijavimo galimybės, glaudesnis profesinių mokyklų bendradarbiavimas su darbdaviais siekiant atitikti valstybės ir verslo poreikius. 

Ministrės patarėjas patikino susirinkusius profesinio mokymo įstaigų vadovus, kad tinklo optimizavimas jungiant ar uždarant mokyklas iki 2020 metų Kaune neplanuojamas. Kol kas vyksta valstybės finansuojamų vietų, skirtų atskiroms profesijoms, perskirstymas atsižvelgiant į sudarytas ilgalaikes prognozes. Visgi, nerimą kelią tendencijos, kai rinkoje paklausių ir gerai apmokamų profesijų nėra linkę rinktis patys moksleiviai. Šiai problemai spręsti ŠMM planuoja kurti profesinio orientavimo mokyklose ir informacijos apie profesinį mokymą pateikimo modelį. Tačiau, deja, tai yra tolimesnių metų perspektyva.

Nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos pradės veikti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelis, kuris taip pat kelia nerimą profesinio mokymo įstaigoms. Daliai dėstytojų, kurie ateina iš verslo, toks apmokėjimo modelis yra nepatrauklus, o profesinio mokymo įstaigoms nuostolingas dėl Sodros socialinio draudimo mokesčių „grindų“. Taip pat, kelia nerimą įsigaliojimo terminai, nes darbuotojų įspėjimams ir informavimui pagal Darbo kodeksą reikalingi 4 mėnesiai. Tuo tarpu iki rugsėjo 1 dienos beliko 3,5 mėnesio.

Diskusijos dalyviai, O.Posaškovos nuotr.
Naujas profesinio mokymo finansavimo modelis ateinančiais mokslo metais dar taikomas nebus. Planuojama jį įdiegti nuo 2019 metų rugsėjo 1 dienos.

Išsamiai aptarta pameistrystės plėtra. Tikimasi, kad jos apimtys galėtų išaugti nuo 4 proc. (dabar) iki 30 proc. (nuo naujų mokslo metų) visų profesinio mokymo programose dalyvaujančių asmenų. Ateityje siekis yra pasiekti 60 proc. Šiuo metu ŠMM yra sudaryta darbo grupė pameistrystės plėtrai skatinti.

Taip pat, atkreipiant dėmesį į didelį emigracijos mastą ir darbuotojų trūkumą Lietuvoje, buvo aptartos planuojamos priemonės siekiant sustabdyti profesines mokyklas baigusių žmonių emigraciją, užsieniečių mokymo Lietuvos profesinėse mokyklose galimybės.

„Siekiant pertvarkyti Lietuvos universitetus ir pagerinti jų kokybę, vykdoma aukštojo mokslo reforma, apie kurią vis girdime viešojoje erdvėje. Dėl šios reformos kyla daug diskusijų ir kartais pamirštama, kad be aukštojo mokslo Lietuvoje svarbus išlieka ir profesinis mokymas, kuris yra itin svarbus valstybės konkurencingumui. Siekiant spartaus ekonomikos augimo būtinas radikalus švietimo sistemos pertvarkymas, o profesinis mokymas yra ypač svarbi jo dalis. Todėl kokybiškos ir darbo rinkos lūkesčius atliepiantis profesinio mokymo reformos įgyvendinimas yra mūsų visų atsakomybė“, – sako Seimo narė G. Skaistė.

Trūkstant darželių auklėtojų siūloma didinti jų atlyginimus

Gintarė Skaistė,                Karolinos Pansevič nuotr. delfi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcij...