2018 m. vasario 16 d., penktadienis

Atkurtos Lietuvos Šimtmečio proga – nunerta rekordinė trispalvė

Rekordinė nunerta trispalvė išskleista Kruonio miške
Lietuvos atkūrimo šimtmetį 26-erių metų Katarina Jonaitytė sutiko ypatingai. Jos rankose įspūdinga 3,52 metrų ilgio ir 82 centimetrų pločio vąšeliu iš lininių siūlų nunerta trispalvė, pripažinta oficialiu Lietuvos rekordu. Nunerti rekordinei trispalvei prireikė 8 mėnesių ir net 1099 gramų lininių siūlų.

Ši idėja merginai gimė dar prieš metus, svarstant, kaip ji galėtų prisidėti prie šios ypatingai svarbios ir gražios Lietuvai jubiliejaus progos. Neilgai trukus, visiškai spontaniškai nusprendė – vąšeliu nunerti didžiausią Lietuvoje trispalvę. Darbas reikalavo ne tik didelio kruopštumo, tačiau ir didelių lininių siūlų atsargų, kurių įsigyti buvo pakankamai sudėtinga.

“Tai dovana Lietuvai. Šią trispalvę puošia išsiuvinėtas 144 malūnų motyvas, simbolizuojantis išsilaisvinusią iš sąstingio, nepriklausomą ir tvirtą Lietuvą.” - džiaugėsi kūrinio autorė K.Jonaitytė. 

Unikali trispalvė iškilmingai pirmą kartą viešai išskleista patriotinio renginio metu Kruonio miške, kuriame buvo užkasti trijų jaunų partizanų Prano Žukausko-Šalmo, Stasio Lekavičiaus-Gulbino, Jurgio Krušinsko-Žiedelio kūnai. Jiems išskleisti savos trispalvės nepavyko, šaltą 1946 metų Vasario 16-osios naktį, jie pakliuvo į NKVD kareivių ir stribų pasalą ir buvo nužudyti.

"Džiaugiuosi tokiu jaunos merginos entuziazmu ir didele kantrybe. Katarina padovanojo Lietuvai nuostabaus grožio, rekordinę trispalvę. Būtent Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga visiems mums noriu palinkėti to paties – entuziazmo kuriant Lietuvą ir didelės kantrybės jeigu viskas šiuo metu dar nėra taip, kaip norėtųsi. Šis pavyzdys įrodo, kad nenuleidžiant rankų – viskas pasiekiama.“, - kalbėjo rekordinės trispalvės globėja Seimo narė Gintarė Skaistė.

2018 m. vasario 5 d., pirmadienis

Kreiptasi į Vyriausybės atstovę dėl katalikiškos Šv. Mato gimnazijos išsaugojimo

Pasitarimas Seime dėl katalikiškų mokyklų, Dž.Barysaitės nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Gintarė Skaistė, Rimantas Jonas Dagys, Tadas Langaitis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Vyriausybės atstovę Kauno apskrityje dėl Kauno miesto savivaldybės planuojamo priimti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrojo plano pakeitimo, kuriame numatyta nepratęsti patalpų panaudos sutarties su katalikiška Šv. Mato gimnazija. Savivaldybei atsisakius pratęsti panaudos sutartį, Šv. Mato gimnazijos Kaune nebeliks, nes kitų patalpų, kuriose gimnazija galėtų vykdyti savo veiklą, vienintelė mokyklos steigėja Vilkaviškio vyskupija neturi.

Tokiam sprendimui nepritaria visa gimnazijos bendruomenė – nei gimnazijos steigėjai, nei vadovybė, nei mokinių tėvai. Neigiamo įvertinimo rengiamas sprendimas sulaukė ir iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kuri siūlo Kauno miesto savivaldybės administracijai kartu su Vilkaviškio  vyskupijos kurija aptarti klausimą dėl tolesnės Šv. Mato gimnazijos veiklos tęstinumo. 

„Ministerija prašo visų trijų suinteresuotų šalių – savivaldybės, mokyklos steigėjo ir mokyklos bendruomenės – rasti priimtinus sprendimus. Kol kas tokio tarpusavio tarimosi pasigedome“, – ŠMM pranešime spaudai teigia švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Praėjusią savaitę Seime vyko diskusija dėl katalikiškų mokyklų perspektyvos, įvertinant ir konkretų Kauno Šv. Mato gimnazijos atvejį. Jos metu Nacionalinės katalikiškų mokyklų asociacijos atstovai nuogąstavo, jog Kauno savivaldybei vienašališkai priėmus tokį rezonansinį sprendimą, būtų sukurtas nerimą keliantis precedentas. Tuomet gali kilti abejonės ir dėl visų kitų Lietuvoje veikiančių katalikiškų mokyklų veiklos tęstinumo.

„Nutarėme kreiptis į Vyriausybės atstovę Kauno apskrityje, kad būtų apgintas viešas interesas ir vykdomi visi švietimą reglamentuojantys teisės aktai. Priimtuose teisės aktuose ne veltui numatyta prievolė derinti bendrojo ugdymo tinklo pertvarkos sprendimus su mokyklos bendruomene ir Švietimo ir mokslo ministerija. Juk tik taip galima užtikrinti, kad priimti nutarimai bus patys geriausi visai bendruomenei, o ne vienai konkrečiai asmenų grupei“, – teigė Seimo narė G. Skaistė. 

Sprendimą dėl mokyklos likimo Kauno savivaldybės taryba planuoja priimti jau šį antradienį. 

2018 m. vasario 1 d., ketvirtadienis

Šv. Mato gimnazijos naikinimas kuria blogą precedentą katalikiškų mokyklų situacijoje

Susitikimas Seime dėl katalikiškų mokyklų, Dž. Barysaitės nuotr.
Šiandien apturėjome vaisingą diskusiją apie katalikiškų mokyklų perspektyvas Seime. Aptarėme ir katalikiškos Šv. Mato gimnazijos situaciją, kuomet Kauno savivaldybei vienašališkai atsisakant pratęsti patalpų panaudos sutartį, mokykla tiesiog privalės nutraukti veiklą.

Susitikime dalyvavęs Švietimo ir mokslo ministerijos viceministras Gražvydas Kazakevičius informavo, kad tokiam sprendimui nepritaria ir ŠMM. Jo teigimu, tai būtų pirmas toks atvejis Lietuvoje, kai mokyklos veikla nutraukiama dėl menamai netinkamų mokymosi rezultatų. Todėl jo nuomone, kitas žingsnis būtų kreiptis į Vyriausybės atstovę Kauno apskrityje, kad būtų užtikrintos gimnazijos bendruomenės teisės ir stabdomas neteisėtu būdu vykdomas sprendimas.

Tuo tarpu Nacionalinės katalikiškų mokyklų asociacijos atstovai nuogastavo, jog Kauno savivaldybei vienašališkai priėmus tokį rezonansinį sprendimą, būtų sukurtas labai negeras precedentas. Tuomet pakimba ore visų katalikiškų mokyklų veiklos tęstinumas ir investicijos į jų aplinką. 

Posėdyje dalyvavę gimnazijoje besimokančių vaikų tėvai, mokyklos direktorius, tarybos pirmininkė ir steigėjo atstovas buvo sunerimę dėl nenoro išgirsti mokyklos bendruomenės norą išlikti Šv.Mato gimnazijai su jos vertybių sistema.

Tad sutarta visų, kurie norės prisidėti kauniečių Seimo narių vardu kreiptis į Vyriausybės atstovę Kauno apskrityje, kad būtų apgintas viešas interesas ir vykdomi visi švietimą reglamentuojantys teisės aktai.

Sprendimą dėl mokyklos likimo Kauno savivaldybė planuoja priimti jau antradienį. Tačiau jų atstovai sudalyvauti šiame susitikime laiko eilinį kartą nerado.

2018 m. sausio 25 d., ketvirtadienis

Kauno savivalda privalo įdėti daugiau pastangų ieškodama optimalaus sprendimo Šv. Mato gimnazijos bendruomenei

Sausio 24 d. Kauno Šv. Mato gimnazijoje vykoLR Seimo Kauno krašto bičiulių grupės narių susitikimas dėl išskirtinės situacijos susiklosčiusios šioje ugdymo įstaigoje.

Susitikimo metu išsiaiškinta, kad nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. Kauno miesto savivaldybė neplanuoja pratęsti panaudos sutarties, pagal kurią Šv. Mato gimnazija šiuo metu valdo gimnazijos pastatus ir žemės sklypą. Nors katalikiškos Šv. Mato gimnazijos mokinių žinių patikrinimų rezultatai, vykdomi respublikiniu lygiu, yra aukščiau šalies vidurkio, o ugdymo lygmuo kyla, 2017 m. lapkričio 27 d. gimnazijos vadovas gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėjo pasirašytą raštą, kuriame pateiktas gimnazijos bendruomenei netikėtas pasiūlymas. Siūloma nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. patalpose, kuriose veikia Šv. Mato gimnazija, vykdyti KTU Inžinerijos licėjaus pradinio, pagrindinio vidurinio ir specializuoto ugdymo programą. Nepratęsus panaudos sutarties Šv. Mato gimnazijos Kaune gali nebelikti, nes kitų patalpų, kuriose gimnazija galėtų vykdyti savo veiklą, vienintelė mokyklos steigėja Vilkaviškio vyskupija neturi.

Piketas dėl Šv. Mato gimnazijos išsaugojimo, D.Petrulio nuotr.
Tokiam sprendimui nepritaria visa gimnazijos bendruomenė - nei gimnazijos steigėjai, nei vadovybė, nei mokinių tėvai. Neigiamo įvertinimo rengiamas sprendimas sulaukė ir iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kuri siūlo Kauno miesto savivaldybės administracijai kartu su Vilkaviškio  vyskupijos kurija aptarti klausimą dėl tolesnės Šv. Mato gimnazijos veiklos tęstinumo. 

 „Mokykla - tai ne tik pastatai ir baldai. Tai mokytojų, mokinių ir jų tėvų bendruomenė gyvenanti konkrečioje teritorijoje. Todėl labai keistai skamba atskirų savivaldybės atstovų siūlymai gimnazijai persikelti į kitas patalpas, pavyzdžiui, Vaišvydavos pagrindinę mokyklą.“ – teigė Seimo Kauno krašto bičiulių grupės pirmininkė Gintarė Skaistė.

2018 m. sausio 24 d., trečiadienis

Siūloma „Sodros“ įmokų „grindų“ netaikyti pelno nesiekiančioms organizacijoms ir neįgalius vaikus auginantiems tėvams

Seimo narė dr. Gintarė Skaistė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė įregistravo naują Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisą, dėl kurios „Sodros“ įmokų „grindys“ nebūtų taikomos pelno nesiekiančioms organizacijoms ir neįgalius vaikus auginantiems tėvams. 

Nuo 2018 m. sausio 1 dienos įsigaliojusioje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijoje numatytos „Sodros“ įmokų „grindys“, t.y. kad draudėjo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. Išimtys numatytos tik darbuotojams, kurie buvo drausti pas kitą draudėją, gavo valstybinę socialinio draudimo pensiją arba buvo ne vyresni kaip 24 metų.

„Nustatytų „Sodros“ įmokų „grindų“ tikslas buvo mažinti šešėlinį darbo užmokestį verslo įmonėse ir užtikrinti didesnes socialines garantijas. Visgi, pelno nesiekiančių organizacijų sektoriuje dažnai mokama mažesnė nei minimali alga ne dėl slepiamų mokesčių, bet dėl savanoriško darbo principo ir nereguliaraus finansavimo“, – teigė Seimo narė G. Skaistė.

Didelei daliai pelno nesiekiančių organizacijų priimti pakeitimai tapo nepakeliama našta. Pvz. vaikų dienos centrams dažnai net ir valstybės finansavimas skiriamas nepilnam etatui išlaikyti. Todėl naujai įsigaliojusios „Sodros“ įmokų „grindys“ šioms organizacijoms sukūrė naują mokėjimų prievolę, kuriai padengti lėšų tiesiog nėra ir nebus.

„Taip pat, reikia įvertinti, kad dalis asmenų dirba ne pilną darbo dieną ne dėl nenoro dirbti ar noro slėpti mokesčius, tačiau dėl to, kad augina neįgalius vaikus, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Įvedus Sodros įmokų „grindis“ visiems ne pilną darbo dieną dirbantiems asmenims, iškyla grėsmė, kad darbdavys juos atleis, pasirinkdamas pilnu etatu galinčius dirbti asmenis“, – teigė Seimo narė.
Tad šiuo įstatymu siūloma numatyti išimtis Sodros įmokų „grindims“. Viena iš jų būtų skirta pelno nesiekiančioms organizacijoms, tokioms kaip „Maisto bankas“ ar vaikų dienos centrai; kita – neįgalius vaikus auginantiems tėvams. 

2018 m. sausio 10 d., trečiadienis

Vaikų išnaudotojams mokykloje – ne vieta

Pasirodžius publikacijai žiniasklaidoje apie už vaikų pornografiją nuteisto asmens paskyrimą laikinuoju Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcinio centro vadovu, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės vadovus, prašydama užtikrinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo laikymąsi.

„Nepaisant to, kad Vaikų teisų apsaugos pagrindų įstatyme nurodyta, jog švietimo įstaigose negali dirbti asmenys, teisti „už nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija“, dar 2014 metais už vaikų pornografijos įrašų įgijimą ir laikymą nuteistas mokyklos vyriausias buhalteris Linas Urbonavičius vis dar tebedirba ir naudojasi vadovybės palaikymu“, – sakė Seimo narė Gintarė Skaistė. 

Siekdamas užkardyti tolimesnius tokio pobūdžio nusikaltimus, Seimas dar praėjusiais metais priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymą, kuriame nurodoma, kad net nesvarbu, ar teistumas išnyko ar buvo panaikintas, bet dirbti švietimo įstaigose negalima, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai. Ši pataisa įsigalios nuo 2018 m. liepos 1 dienos.

„Tikiuosi, kad Kauno miesto savivaldybės ir konkrečios mokyklos vadovai bus principingi ir nelauks, kol bus priversti įgyvendinti vaikų saugumą užtikrinančius įstatymus. Išleisdami vaikus į mokyklą tėvai natūraliai tikisi saugios aplinkos. Todėl man nesuprantamas toks abejingas požiūris į vaikų pornografija mokyklos patalpose besimėgavusį darbuotoją. Tokiam asmeniui – ne vieta mokykloje, manau, tai – akivaizdu“, – teigė G.Skaistė.

2017 m. gruodžio 13 d., trečiadienis

Seime – jauki ir nuoširdi Kalėdinė labdaros mugė

Kalėdinės labdaros mugės atidarymas, Dž.Barysaitės nuotr.
Laukiant svarbiausios metų šventės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija gruodžio 13 d. Seimo Europos informacijos biure suorganizavo jau tradicine tapusią Kalėdinę labdaros ir mainų mugę. Renginyje savo rankomis kurtus darbelius pristatė įvairių Vilniaus ir Vilniaus rajono neįgaliųjų organizacijų, dienos centrų, bendruomenių atstovai, jauni menininkai, senjorai.

Mugės atidarymo renginyje Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro vokalinis ansamblis „Nuotaika“, vadovaujamas muzikos mokytojos ekspertės Miros Jakubovskajos, dainavo įvairių šalių liaudies dainas. Po to visus Kalėdinės labdaros ir mainų mugės dalyvius pasveikino ir dovanų įteikė mugę globojanti Seimo narė Gintarė Skaistė.

„Pagrindinis šio renginio tikslas – specialiųjų poreikių turinčių asmenų integracija į visuomenę. Socialiai jautrios bendruomenės ir jų nariai kasdieniame gyvenime patiria nemažą socialinę atskirtį. Tokie bendri renginiai neįgaliųjų centrų lankytojams, senjorams, bendruomenėms suteikia progą apsilankyti Seime, pristatyti savo bendruomenės veiklą, pabendrauti su Seimo nariais, mugės svečiais. Surinkę aukas už savo rankomis kurtus darbelius, gautas lėšas jie skiria tolesniam bendruomenės narių ugdymui. Tad tokiu mažu veiksmu mes prisidedame prie šių centrų išlikimo“, – teigė Gintarė Skaistė.

2017 m. lapkričio 22 d., trečiadienis

Seimas pritarė siūlymui suteikti didesnes socialines garantijas studentams

Vakar Seimas po pateikimo pritarė siūlymui, kad studijuojantys ir darbą praradę asmenys turėtų teisę į nedarbo draudimo išmokas. Tai numatančią įstatymo pataisą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė.

Iki šiol galiojantis Užimtumo įstatymas numato, kad nepaisant to kiek laiko dirbo ir mokėjo socialinio draudimo mokesčius, praradęs darbą studentas negali įgyti bedarbio statuso. Tai reiškia, kad sunkiausiu metu žmogus tiesiog paliekamas likimo valiai. Tokia praktika skatina atsisakyti studijų vien dėl galimos nedarbo draudimo išmokos.

„Situacija šiandieninėje darbo rinkoje keičiasi, vis didesnė dalis studentų derina studijas ir darbą. Naujausios technologijos leidžia dirbti nuotoliniu būdu ar laisvu grafiku, taip pat aukštosios ir profesinės mokyklos dažnai siūlo nuolatinės formos studijas, kuomet paskaitos vyksta vakarais, šie pokyčiai ženkliai padidino studijuojančių asmenų galimybes derinti darbą ir studijas. Todėl ir dirbančių studentų socialinės garantijos turėtų būti adekvačios besikeičiančiai situacijai“ – teigė KTU Studentų departamento direktorius dr. Martynas Ubartas.

Atsižvelgdama į Estijos ir Švedijos patirtį, Seimo narė Gintarė Skaistė įstatymo projektu pasiūlė užtikrinti bedarbio statusą tiems pagal nuolatinę studijų formą aukštojoje mokykloje studijuojantiems ir besimokantiems pagal formaliojo profesinio mokymo programas asmenims, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.

„Dirbdami studentai nuosekliai moka socialinio draudimo mokesčius, tame tarpe nedarbo draudimo. Tačiau praradę darbą ir pajamas, nedarbo draudimo išmokų negauna. Tai paprasčiausiai neteisinga. Jei valstybė renka iš dirbančių studentų mokesčius, turi užtikrinti ir visas garantijas praradus darbą bei ieškant naujo.“ – teigė Seimo narė Gintarė Skaistė.



Atkurtos Lietuvos Šimtmečio proga – nunerta rekordinė trispalvė

Rekordinė nunerta trispalvė išskleista Kruonio miške Lietuvos atkūrimo šimtmetį 26-erių metų Katarina Jonaitytė sutiko ypatingai. Jos ...