2019 m. lapkričio 28 d., ketvirtadienis

Seimas pritarė konservatorių siūlymui papildomai mokėti po 42 eurus vienišiems pensininkams

G.Skaistė ir L.Kasčiūnas, Delfi.lt D.Pipo nuotr.
Šiandien Seimas po pateikimo sutiko svarstyti Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Lauryno Kasčiūno ir Gintarės Skaistės siūlymą nuo kitų metų liepos senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems vienišiems asmenims mokėti 42 eurų (0,3 šalpos pensijų bazės dydžio) vienišų asmenų išmokas. 

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad didelės dalies Lietuvos senjorų kasdienybė - itin skurdi. „Dar skurdesnė kasdienybė tų senjorų, kurie yra vieniši. Būtent šių senolių problemoms šiuo metu labai trūksta dėmesio ir sprendimų valstybiniu lygmeniu. Šiuo metu vieniši asmenys, kuriems įstatymų leidėjas yra užtikrinęs galimybę pasinaudoti mirusio sutuoktinio įmokėtomis pensijų socialinio draudimo įmokomis, gauna tik 24 eurų per mėnesį našlio pensiją. Be to, pagal šiuo metu galiojančiais įstatymais mes remiame santuoką sudariusius žmones, bet pamirštame tuos žmones, kurie niekada santuokoje nebuvo ar dėl įvairių priežasčių išsiskyrė (kartu su buvusiu sutuoktiniu užauginę bei išauklėję vaikus). Todėl būtina siekti lygiateisiškumo ir geresnio vienišų senyvo amžiaus asmenų finansinio aprūpinimo“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Statistikos departamento duomenimis, žemiau santykinio skurdo ribos gyvena 41,7 proc. senatvės pensininkų. Nuo 2015 metų šis rodiklis išaugo beveik dvigubai. Taip pat, Statistikos de-partamento duomenimis, žemiau skurdo gyvenantys asmenys būsto išlaikymui skiria vidutiniškai 27,9 proc. visų savo pajamų.  Todėl akivaizdu, kad vienišiems pensininkams būsto išlaikymas sudaro neproporcingai didelę disponuojamųjų pajamų dalį, kadangi šia našta jie negali pasidalinti su drauge gyvenančiu sutuoktiniu. Todėl visi būsto išlaikymo kaštai gula ant vienišo asmens pečių”, – komentavo Gintarė Skaistė. 

Seimo narė taip pat pabrėžia, kad XVII Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane buvo numatyta 2019 m. antrame ketvirtyje sukurti vienišo asmens paramos sistemą, pagal kurią našlių pensijos būtų pakeistos išmokomis vienišiems asmenims. Tačiau kol kas tokia pajamų nelygybei mažinti skirta priemonė nėra įgyvendinama. Per tą laiką buvo nustatytos tik pensijų priemokos itin mažas pensijas gaunantiems asmenims, tačiau niekaip neatlieptas išskirtinis vienišų asmenų statusas.

Laurynas Kasčiūnas sako, kad šiandieninė sistema neužtikrina reikiamos paramos vienišiems senyvo amžiaus žmonėms, kurie neturi sutuoktinio ar vaikų, galinčių jais pasirūpinti. Todėl Seimo narys džiaugiasi, kad Seimas šiandien pritarė siekiui užtikrinti didesnes pajamas tokiems asmenims ir mažinti jų socialinę atskirtį.

2019 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Nuviliantis melagių biudžetas

Biudžeto svarstymas Seime, Kaunodiena.lt nuotr.
Mieli valstiečiai, jūs vis kalbate apie tai, kaip jūsų valdymo metu augo indeksuojamos pensijos, įvesti vaiko pinigai, didėjo kitos socialinės išmokos. Visgi, tokiame intensyviame savigyros fone itin liūdnai atrodo krentantis žmonių pasitenkinimas gyvenimo kokybe, kaip ir bedugnėn dardantys valstiečių partijos reitingai. 

Tačiau turiu jus nuvilti, nes žmonės "neatsipeikės" ir reitingai nepradės kilti nei po mėnesio, nei po dviejų. O nepakils jie dėl vienos paprastos priežasties: ne tam žmonės jus išrinko. Ne tam, kad dalintumėte jų pačių sunkiai uždirbtus ir per mokesčius surinktus pinigus. Žmonės balsavo už jus, nes tikėjo, kad galite profesionaliai valdyti valstybę, vykdyti pirminę ir svarbiausią pareigą - kokybiškai ir efektyviai organizuoti viešąsias paslaugas: švietimą, sveikatos apsaugą, gynybą.

Tačiau užsižaidę Kalėdų senelio vaidmenyje kas daugiau pasiūlys didinti vaiko pinigus, pamiršote šį pagrindinį savo uždavinį. Todėl nebeišgalite padoriai mokėti už valstybei dirbančių žmonių darbą: mokytojų, gaisrininkų, slaugytojų, dėstytojų ar socialinių darbuotojų.

Žvelgiant retrospektyviai, man ypatingai ciniškai atrodo du paraleliai vykdyti veiksmai, susiję su brangiausia modernios Lietuvos istorijoje Prezidento rinkimų kampanija.

Pirmas veiksmas - tai įvykdyta "milijardas milijonui" mokesčių reforma, mažinanti biudžeto pajamas po kelis šimtus milijonų kasmet.

Antras veiksmas - sumanymas parengti "Ilgalaikio viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo iki 2025 metų finansavimo strategiją". 

Jau tuomet buvo akivaizdu, kad dėl mokesčių reformos sumažėjus pajamoms žadamos dosnios išmokos biudžete nebeišsiteks su žadamais atlyginimų didinimais.

Tačiau Premjerui užteko cinizmo suderinti šiuos du vienas kitam prieštaraujančius veiksmus. Gal todėl, kad laukė artėjantys Prezidento rinkimai?

Pažvelgę atgal matome, kad minėtos darbo užmokesčio strategijos projektui Vyriausybės posėdyje pritarta 2019 metų gegužės 8 dieną. Taigi pluoštas dosnių pažadų visoms grupėms kai iki Prezidento rinkimų liko vos 4 dienos.

"Viešojo sektoriaus darbuotojai, kurie kuria viešąsias gėrybes, turi būti tinkamai įvertinti ir gauti adekvatų atlyginimą, todėl skirsime prioritetinį dėmesį šių darbuotojų darbo apmokėjimo sutvarkymui. To nėra padariusi nei viena Vyriausybė." - taip anuomet kalbėjo Premjeras.

"Gydytojams atlyginimai 2020 metais augs 26,6 proc., slaugytojams 24,2 proc., 10 proc. dėstytojams ir tyrėjams"- bylojo Vyriausybės pranešimas spaudai.

Kur šiandien tie pažadai? O gal paprasčiau įvardint - rinkiminiai makaronai ant ausų visiems valstybei dirbantiems žmonėms.

Todėl siūlau nebeslėpti nuo savęs, kad 2020 metų biudžetas yra melagių biudžetas. Kai jūsų pačių pažadai sukėlė žmonių lūkesčius, o prioritetai biudžete, deja, kitokie.

Jei abejojate, paklauskite, ką šiandien apie biudžeto projektą mano prestižinės profesijos turėtojai mokytojai? Kuriems pasak strategijos turėjo ne tik atlyginimų koeficientų šakutės išnykti, bet ir patys koeficientai augti 10 proc. Visgi vietoje strategijoje numatytų ir tolimesniuose susitarimuose patikslintų 117,6 mln. Eurų, suradote tik 55,5 mln. Taigi, trūksta 62,1 mln.

Ką mano apie biudžetą dėstytojai, kuriems žadėjote kelti atlyginimus 10 proc., o jie nekyla nei kiek? Tai dar 16,8 mln. melo.

Ką mano kultūros darbuotojai, kuriems žadėta 2020 metais darbo užmokestį didinti 15 proc.? Deja, ministerijos pavaldumo įstaigose atlygis augs vos 6 proc., o savivaldybių – 3,2 proc. Taigi, dar apie 16,7 mln. trūksta iki pažadų tesėjimo kultūrininkams.

Ką mano medikai, kuriems atlyginimas turėjo augti 26,6 proc., tuo tarpu neaugs nei per nago juodymą? Dar 79 mln. užšaldytų pažadų.

Nepamirškime ir pareigūnų: policininkų, gaisrininkų, muitininkų ir pasieniečių. Jiems ne tik turėjo augti žemiausių kategorijų koeficientai, bet atlyginimas "į rankas" turėjo sudaryti 1000 Eurų. Dėl koeficientų pakėlimo įstatymo projektas yra, bet fokusas - pinigų biudžete nėra. O apie 1000 Eurų atlyginimą išvis tylima. Taigi, dar 11,1 mln. (koeficientų kėlimui) ir 26,8 mln. (planui "į rankas" 1000 Eur.) Viso 37,9 mln. melo.

Ir žinoma, socialiniai darbuotojai, kuriems darbo užmokestis turėjo augti 15 proc. Daugumai jų, pasak Vyriausybės, atlyginimus turėtų didinti savivaldybės iš sutaupytų socialinėms pašalpoms skirtų pinigų. Ar padidins? Geras klausimas. Kad atlyginimų augimas būtų iš valstybės biudžeto dotacijų, trūksta apie 12 mln. Eurų.

Visam rinkiminio melo paketui, vadinamam "Ilgalaikio viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo iki 2025 metų finansavimo strategija", šių metų biudžete trūksta 212,5 mln. Eurų. Todėl nesistebėkit, kad jūsų energingais darbais nesižavi žmonės. Nes tokiais biudžetais kaip šis, jūs negailestingai trypiate žmonių pasitikėjimą politikais, žudote jų tikėjimą bendro valstybės kūrimo idėja.

Neabejotinai, šis biudžeto projektas yra labiausiai nuviliantis dokumentas, už kokį tik esate balsavę.

Nuviliantis melagių biudžetas.

2019 m. lapkričio 4 d., pirmadienis

Siūloma ilginti muitinės pareigūnų pensinį amžių

Muitinės pareigūnai, Muitinės departamento nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Gintarė Skaistė ir Stasys Šedbaras įregistravo Vidaus tarnybos statuto pataisas, kurios leistų Muitinės mobiliųjų grupių, postų pareigūnams, kriminalinę žvalgybą ir ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams į pensiją išeiti sulaukus ne 62 metų ir 6 mėnesių amžiaus, o 65 metų amžiaus.

„Šiuo metu galiojanti nuostata, kuri numato, kad dalis muitinės pareigūnų iš darbo turi išeiti likus vos 2 metams iki senatvės pensijos, yra diskriminuojanti ir neteisinga šių žmonių atžvilgiu. Jiems tokioje situacijoje susirasti naują darbą yra labai sudėtinga, o valstybė vietoj atlyginimo už darbą turės mokėti valstybines pareigūno pensijas“, – sako G. Skaistė.

Nuo šių metų įsigaliojęs naujas Vidaus tarnybos statutas numato, kad Muitinės mobiliųjų grupių, postų pareigūnai, kriminalinę žvalgybą ir ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai iš darbo turi išeiti sulaukę 62 metų ir 6 mėnesių amžiaus. Tuo metu anksčiau pareigūnai, sulaukę 62 metų ir 6 mėnesių amžiaus, turėjo teisę prašyti pratęsti tarnybą iki trejų metų. Tai reiškia, kad minėti pareigūnai, sąžiningai ir atsakingai vykdę savo pareigas, galėjo tikėtis užbaigti savo karjerą sulaukę senatvės pensinio amžiaus. Akivaizdu, kad naujas Vidaus tarnybos statutas pažeidžia dalies muitinės pareigūnų teisėtus lūkesčius.

„Tai prieštarauja bet kokiai logikai ir valstybės interesams, nes jau šiuo metu Muitinės sistemoje trūksta apie 250 tokių pareigūnų. Atleidžiant dabar dirbančius pareigūnus nuo 62 metų ir 6 mėnesių amžiaus, šis skaičius dar padidėtų. Toks didelis laisvų darbo vietų skaičius kelia grėsmę, kad nebūtų tinkamai vykdomos Muitinės funkcijos, o ateityje, šiam skaičiui didėjant, gali iškilti dar didesnės problemos“, – pažymėjo S. Šedbaras.

Įstatymo rengėjų pateiktos Vidaus tarnybos statuto pataisos leistų dirbantiems pareigūnams tęsti darbą iki 65 metų amžiaus, taip pat būtų pristabdytas pareigūnų skaičiaus mažėjimas, užtikrintas Muitinės funkcijų vykdymas ir tinkamai pasiruošta naujojo Vidaus tarnybos statuto įgyvendinimui.

2019 m. spalio 29 d., antradienis

Šioje gerovės valstybėje gerovė skirta ne visiems

Gintarė Skaistė
Pristatydamas 2020 metų biudžetą Finansų ministras Vilius Šapoka negailėjo skambių epitetų: perteklinis, socialiai orientuotas, subalansuotas. Atrodė - mūsų laukia vien gerovėmis trykštantis paskutinis Naisių vasaros serialo sezonas. Kai visiems išmokos augs, algos didės, vaučeriai nugalės kylančias kainas, o Verygos politika triumfuos prieš alkopramonę.

Tačiau netrukus po skambaus debiuto, pasigirdo mokytojų, medikų, ugniagesių ir kitų pareigūnų nusivylę balsai. Žadėtas atlyginimų augimas sumenko perpus. 

Kaltinamas Finansų ministras V.Šapoka tuo tarpu lyg šv. Petras, trissyk išsižada naujai Švietimo, mokslo ir sporto ministro A.Monkevičiaus su pedagogų profesine sąjunga pasirašytos sutarties. Atseit pasirašė neįpareigotas Vyriausybės, suprask - pats kaltas.

Ir tada kyla klausimas, ar atsakingieji už šalies likimą tikrai turi aiškų planą, siekdami konkrečių tikslų? Galų gale, kas mūsų laukia: visiškas chaosas, kur išgyvena tik stipriausieji, ar visgi Prezidento žadėta gerovės valstybė?

Mano kukliu įsitikinimu, gerovės valstybė pirmiausia reiškia daugiau teisingumo. Kad uždarbis pasiskirstytų teisingiau, kad galimybės užsidirbti būtų lygesnės, kad kiekvienas jaustųsi galįs pasiekti aukštumų tik savo pastangomis.

Prieš kurį laiką parengiau ekonominę studiją „7 prioritetai pajamų nelygybei mažinti“. Jame apibendrinau 7 esmines ilgalaikio poveikio kryptis, kurias siekiant teisingesnės valstybės išskiria tarptautinių organizacijų atlikti tyrimai. Šiame straipsnyje pažiūrėsime, kaip tos kryptys atlieptos 2020 metų biudžete ir einamuosiuose valdančiųjų sprendimuose.

2019 m. spalio 25 d., penktadienis

Siūloma sukurti paramos vienišiems asmenims sistemą


Laurynas Kasčiūnas ir Gintarė Skaistė, Dž.Barysaitės nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Gintarė Skaistė ir Laurynas Kasčiūnas įregistravo Šalpos pensijų ir Socialinio draudimo pensijų įstatymų pataisas, kurios leis užtikrinti oresnį pragyvenimo lygį vienišiems senyvo amžiaus žmonėms.

Seimo narių teigimu, šiuo metu Lietuvoje vis dar aktuali problema, kada orus pragyvenimas ir visapusiška priežiūra senatvės sulaukusiam asmeniui yra sunkiai prieinami. Didelės dalies senyvo amžiaus žmonių kasdienybė ganėtinai skurdi, ypač tų, kurie yra vieniši, t. y. neturi sutuoktinio, kuris galėtų jais pasirūpinti.

Oriau gyventi sau gali leisti tik socialinio draudimo našlių pensijas gaunantys vieniši asmenys, kuriems numatyta galimybė pasinaudoti mirusio sutuoktinio mokėtomis socialinio draudimo įmokomis (nuo 2019 m. našlių pensijos bazinis dydis – 24,17 Eur.). Tačiau tokios priemokos sudaro vos 6,5 proc. vidutinės senatvės pensijos dydžio. Akivaizdu, kad priemoka menkai mažina vienišų asmenų skurdo lygį ir nelabai padeda pakelti santykinai vienam asmeniui didesnius būsto išlaikymo kaštus.

„Be to, našlių pensija skiriama tik sutuoktinio dėl jo mirties netekusiems asmenims. Asmenys, nutraukę santuoką, nelaikomi sutuoktiniais, ir po vieno iš jų mirties kitas nelaikomas našliu, taigi neturi teisės gauti našlių pensiją net ir tuo atveju, jeigu su buvusiu sutuoktiniu turėjo vaikų arba pragyveno didžiąją gyvenimo dalį. Diskriminacinėje padėtyje atsiduria ir niekada nesusituokę asmenys“, – pridūrė L. Kasčiūnas.

G. Skaistė atkreipia dėmesį, kad vienišiems pensininkams būsto išlaikymas sudaro neproporcingai didelę disponuojamųjų pajamų dalį, kadangi šia našta jie negali pasidalinti su drauge gyvenančiu sutuoktiniu. Todėl visi būsto išlaikymo kaštai gula ant vienišo asmens pečių. „Juk vienam išlaikyti būstą yra santykinai brangiau, nei poroje gyvenantiems asmenims. Niekada nesusituokę vieniši pensinio amžiaus asmenys dažnai neturi ir vaikų, kurie galėtų pagelbėti sunkioje padėtyje senatvėje“, – pažymėjo Seimo narė.

2019 m. rugsėjo 26 d., ketvirtadienis

Seimas pritarė, kad priėmimas į darželius ir mokyklas vyktų tik per centralizuotą elektroninę sistemą

Gintarė Skaistė, Dž. Barysaitės nuotr.
Seimas po pateikimo pritarė siūlymui, kad priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas būtų vykdomas per centralizuotą prašymų priėmimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą. Tai numatančią įstatymo pataisą pristatė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė.

Taip pat įstatymo projekte siūloma įpareigoti savivaldybes turėti optimalų ne tik bendrojo lavinimo, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą. Siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2021 m. sausio 1 dienos.

„Pusė Lietuvos savivaldybių į darželius vis dar priima be bendros elektroninės registracijos. Šį uždavinį atlieka kiekvienas darželis atskirai, registruodamas prašymus į popierines knygas. Todėl tėvai dažnai pateikia prašymus į kelis darželius vienu metu. Taip yra apsunkinamas darželių tinklo planavimas, nebegalima nustatyti, kiek ir kokių darželio vietų toje savivaldybėje iš tikrųjų reikia“, – teigė G. Skaistė.

2018 m. rugsėjo 27 d. Valstybės kontrolė paviešino atlikto audito ataskaitą „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ apie ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą Lietuvos savivaldybėse. Joje pažymima, kad savivaldybės realiai net nežino, kiek vaikų gyvena jų teritorijose. Duomenų trūkumas trukdo efektyviai planuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą.

„Elektroninė centralizuota priėmimo sistema leistų aiškiau nustatyti ikimokyklinio ugdymo vietų poreikį, nes kai kurios savivaldybės vengdamos tėvų spaudimo yra linkusios tuos duomenis nutylėti. Pavyzdžiui, 2017 metais Vilniaus rajono teritorijoje įsikūrusios ikimokyklinio ugdymo įstaigos buvo gavusios 974 priėmimo prašymus, kurių negalėjo patenkinti. 114 prašymų buvo ugdymui lenkų kalba, o 860 – lietuvių. Tačiau savivaldybė teigia, kad realus poreikis nėra toks, nes tie patys vaikai pateikia prašymus į kelis darželius. Todėl elektroninė registracija užtikrintų, kad realus poreikis būtų aiškus tiek savivaldybės atstovams, tiek ir laukiančioms šeimoms“, – kalbėjo G. Skaistė.

Iki šiol kai kuriose savivaldybėse galiojusią priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas praktiką kaip ydingą įvardino ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), teigdama, kad savarankiškas darželių eilių formavimas įstaigose dažnai tampa piktnaudžiavimo įrankiu, iškyla didesnė kyšio davimo įstaigų vadovams ar į darželius registruojantiems darbuotojams tikimybė.

Valstybės kontrolės atlikto audito duomenimis, ankstyvojo ugdymo prieinamumas užtikrinamas tik daliai vaikų: ikimokyklinio ugdymo prieinamumas atskirose savivaldybėse svyruoja nuo 14 iki 67 proc. Ataskaitoje teigiama, kad net devynių savivaldybių ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūko vietų, 30-yje savivaldybių trūko vietų tėvų pasirinktose įstaigose, laisvų vietų buvo tik kitose, labiau nutolusiose įstaigose.

2019 m. rugsėjo 6 d., penktadienis

Švietimo prieinamumo ir kokybės įtaka pajamų nelygybei

Visiška pajamų lygybė yra neįmanoma. Sveikas nelygybės lygis skatina asmeninį tobulėjimą, verslumą. Tačiau pernelyg didelė nelygybė mažina bendrąją paklausą, kenkia ekonomikos augimui ir atima iš žmonių viltį.

Pajamų nelygybę apibūdinantis GINI koeficientas 2017 m. Lietuvoje siekė 37,6. Tai antras blogiausias rezultatas Europoje. Visos ES vidurkis yra 30,7. Nors ir buvo atkreiptas dėmesys į prastus rodiklius, visgi pastaraisiais metais Lietuvos situacijos tendencijos nekito. Akivaizdu, kad norėdami apsukti tendencijas ir judėti link didesnės sanglaudos, kokia yra kitose ES šalyse, turime atidžiai išanalizuoti visas priežastis ir prielaidas atvedusias jau prie kritinės situacijos. 

Tyrimai rodo, kad šalyse, kuriose yra didelė pajamų nelygybė, yra mažesnis pajamų mobilumas tarp atskirų kartų. Tai reiškia, kad mažai uždirbančių tėvų vaikai yra irgi linkę uždirbti sąlyginai nedaug. Pasiturintys tėvai natūraliai gali skirti didesnes lėšas savo vaikų išsilavinimui, mokymosi sąlygų užtikrinimui, būreliams ir pan. Dėl šių priežasčių neturtingų šeimų vaikai iš anksto turi blogesnes startines pozicijas gyvenime. Todėl valstybės pareiga yra neleisti susiformuoti tokiam skurdo ratui ir užtikrinti, kad viešosios paslaugos būtų vienodai kokybiškos ir prieinamos visiems gyventojams.

Ir nors dauguma politikų, kalbėdami apie nelygybę ir skurdą, pabrėžia mokestinės sistemos netobulumus, norint problemą spręsti iš esmės, reikia skirti dėmesį ne tik trumpojo laikotarpio priemonėms, bet ir nelygybės prevencijai. Daugelis tyrimų rodo, kad nepasiturinčių tėvų vaikai dažnai taip pat yra linkę gauti mažesnes pajamas užaugę. Todėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atliko analizę nelygybės ir pajamų mobilumo tarp kartų įvertinimui. Jų duomenys rodo, kad vaikui iš vargingos šeimos prireiktų 5 kartų arba 150 metų, kad pasiektų vidutinį EBPO šalių gyventojų pajamų lygį. 

Todėl siekiant užtikrinti didesnę galimybių lygybę ilguoju laikotarpiu ir padidinti socialinį mobilumą tarp kartų, EBPO siūlo skirti dėmesį politikos sritims, kurios suteiktų vaikams lygias galimybes ir padėtų sušvelninti netikėtų gyvenimo situacijų pasekmes. Tokios politikos sritys apimtų: viešas investicijas į vaikų priežiūrą ir dėmesį mokyklos nelankymo prevencijai; šeimos politiką, padedančią derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus; progresyvią išmokų ir įmokų sistemą, ribojančią nelygybę; tinkamą apsaugą nedarbo, skyrybų ar vaiko gimimo atvejais netekus pajamų šaltinio; socialinio draudimo sistemos pritaikymą naujoms darbo formoms; piniginės paramos derinimą su efektyviomis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis. 

EBPO analitikų teigimu, būtent investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir švietimo paslaugų prieinamumą padėtų ne tik užtikrinti lygesnes galimybes, bet būtų naudingos ir ekonomikos augimui.

Tačiau šiandien Lietuvoje gyventojams teikiamų švietimo paslaugų prieinamumas yra dažnai nepakankamas arba ganėtinai netolygus atsižvelgiant į skirtingus regionus ar savivaldybes. O paslaugų kokybė dažnai taip pat priklauso nuo urbanizacijos lygio.

2019 m. rugpjūčio 30 d., penktadienis

Savivaldybės ignoruoja įstatymus ir taip kenkia nepalankioje aplinkoje augančių vaikų ateičiai

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių bei Vyriausybės atstovų įstaigos vadovę Daivą Kerekeš su raginimu visose savivaldybėse užtikrinti Švietimo įstatyme savivaldybėms numatytą prievolę nepalankioje socialinėje aplinkoje augantiems vaikams, nelankantiems darželio, skirti privalomą ikimokyklinį ugdymą.

„Socialinės rizikos šeimose augantys vaikai namuose dažnai neįgauna elementarių įgūdžių, todėl pradėję lankyti mokyklą jie niekaip negeba pasivyti kitų bendramokslių. Tokiems vaikučiams ikimokyklinis ugdymas yra gyvybiškai svarbus, nes suteikia galimybę pamatyti kitokią aplinką, bendrauti, o tai lemia geresnius vaikų pasiekimus ateityje. Todėl negalime likti abejingi, kai dėl nesuinteresuotų savivaldybių abejingumo kenčia vaikų interesai. Prieš įstatymus lygūs visi, todėl kreipiausi į Vyriausybės atstovus ragindama užtikrinti Švietimo įstatymo įgyvendinimą visoje šalies teritorijoje“, – teigė Seimo narė G. Skaistė.

2018 m. rugsėjo 27 d. Valstybės kontrolė paviešino atlikto audito ataskaitą „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ apie ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą Lietuvos savivaldybėse. Dalis audito buvo skirta įvertinti, ar visos savivaldybės į ikimokyklinį ugdymą įtraukia visus socialinės rizikos šeimose augančius vaikus, ar skiria jiems privalomą ikimokyklinį ugdymą. Ataskaitoje teigiama, kad daugiau kaip trečdalis (net 36 proc.) socialinės rizikos šeimose augančių vaikų iki 5 metų (imtinai) amžiaus nedalyvavo ikimokyklinio ugdymo procese, nes savivaldybės neskyrė jiems privalomo ugdymo, neorganizavo vežiojimo į ikimokyklinio ugdymo programą vykdančias įstaigas.

2019 m. birželio 1 d. Savivaldybių asociacija Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui pateikė duomenis, kad nepalankioje aplinkoje šalyje auga 4414 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Iš jų 2018–2019 m. privalomas ikimokyklinis ugdymas skirtas vos 246 vaikams. Dalis vaikų lanko darželius savanoriškai, tačiau apie 1,4 tūkst. nepalankioje aplinkoje augančių vaikų visgi lieka be taip jiems reikalingo ikimokyklinio ugdymo.

„Nesirūpindamos, kad socialinės rizikos šeimose augantys vaikai lankytų darželius, savivaldybės blogina šių vaikų ateities galimybes, didina riziką, kad suaugę jie bus priklausomi nuo socialinių išmokų ir liks atskirtyje. Todėl kviečiu socialinės apsaugos ir darbo bei švietimo, mokslo ir sporto ministrus pagaliau imtis politinės lyderystės šiuo klausimu. Kalbos apie galimybių nelygybės mažinimą turi virsti konkrečiais darbais, kad patys silpniausi ir pažeidžiamiausi – socialinės rizikos šeimose augantys vaikai – nebūtų palikti likimo valiai“,  – kalbėjo G. Skaistė.

2019 m. liepos 27 d., šeštadienis

Nepaisant Skvernelio

Antradienį Seimas vėl patvirtino premjeru Saulių Skvernelį. Turiu prisipažinti, kad nepalaikiau šios kandidatūros.

Sunku matyti premjeru žmogų, kuris pats neapsisprendžia kas jis toks. Kalbant apie mokesčių politiką, jis nori būti populiarus liberalas, mažinantis mokesčius. Tačiau kai kalbame apie išmokų dalinimą – jam jau norisi būti dosniu socialdemokratu, kuris nori duoti visiems ir visko daug. 

Nemanau, kad Lietuvos ateičiai tai yra optimaliausias elgesys. Valstybei norint eiti į priekį - reikia aiškios krypties, o ne straksėjimo nuo kojos ant kojos. 

Skvernelio mokestinės ir išmokų politikos blaškymosi pasekmė yra nepakankamas ir netolygus ekonomikos augimas. Nors premjeras su svita atkakliai trimituoja, kad jų prioritetas yra pajamų nelygybės ir atskirties mažinimas, tačiau statistika rodo, jog žodžiais situacijos nepakeisi. Tam reikia nuoseklių darbų. 

Man, kaip konservatorei, norisi, kad dirbant tuos darbus žmonėms būtų duodamos ne žuvys, o meškerė. Ta meškere galėtų būti švietimas. Nes būtent švietimas, mano nuomone, gali sutraukyti skurdo ratą ir kurti didesnę pridėtinę vertę kiekvienam gyventojui bei visai šalies ekonomikai. 

Todėl buvo labai keista Seime klausytis premjero kalbų, kuris po trejų metų savo poste staiga supranta, kad švietimas yra pagrindinis prioritetas. Ir šiai sričiai netgi siūlo pasirašyti nacionalinį susitarimą. Būtų galima viltingai džiūgauti, tačiau patirtis verčia abejoti gerų norų perspektyva.

Per pastaruosius trejus šios Vyriausybės darbo metus švietimas dažnai buvo diskusijų objektu: sulaukėme milžiniško beprecedenčio mokytojų streiko, populiariausia idėja Lietuvai išrinktas mokytojo profesijos prestižo didinimas. Tačiau nepaisant to, priimant konkrečius sprendimus švietimo kokybė visada buvo dėmesio užribyje ir jokio esminio proveržio šioje srityje taip ir neįvyko. Ikimokyklinio ugdymo prieinamumas yra tokiame pačiame žemame lygyje, bendrojo ugdymo kokybė regionuose vis dar atsilieka, aukštojo mokslo reforma virto kažkokia kakofonija. Na, o mokymasis visą gyvenimą, kuris kitose Europos sąjungos šalyse tikrai padeda sukurti didesnę pridėtinę vertę, yra vienas iš mažiausių visoje Europoje. 

Savo gražiose strategijose Vyriausybė piešia, kad mokymosi visą gyvenimą rodiklis išaugs tris kartus. Tačiau per savo trejus darbo metus nei per nago juodymą nepasistūmėjo į tą pusę. Ir nematau kodėl turėtų, nes jokių priemonių tam nebuvo skirta. 

Todėl savigyra dėl indeksuojamų pensijų ir kilstelėtos minimalios algos atrodo abejotinai. Ypač kai regi pasaulinį ekonomikos pakilimą ir didesniu augimu besidžiaugiančius kaimynus. Akivaizdu, kad Lietuvos gerovė auga nepaisant Skvernelio Vyriausybės, o ne dėl jos pastangų. 

Ekonomikos augimas jaučiamas visame pasaulyje, klausimas kaip mes tuo augimu pasinaudosime. Išsidalinsime išmokomis ar investuosime į galimybes. Šio premjero pasirinkimai manęs neįtikina.

2019 m. liepos 26 d., penktadienis

Valstiečiai nesuvaldo skurdo augimo

Valdančioji LVŽS partija savo rinkimų programoje rašė ir nuolat deklaravo siekius mažinti skurdą ir vis didėjančią nelygybę. Tačiau šiandien Lietuvos statistikos departamento paskelbtame pranešime apie 2018 metų skurdo rizikos rodiklius matoma visai kita realybė.

Pagal Statistikos departamento duomenis, 2018 m. skurdo situacija Lietuvoje negerėjo. Skurdo rizikos gylis išaugo nuo 28 iki 28,2 proc., o žemiau skurdo ribos kaip ir pernai gyvena 22,9 proc. šalies gyventojų. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas pagyvenusių žmonių skurdui, kuris išaugo dar 5 proc. Šiandien žemiau skurdo ribos gyvena net 41,7 proc. pensininkų, kai pernai šis rodiklis sudarė 36,7 proc.

„Tokie Statistikos departamento pateikti duomenys nenustebino. Valdantieji negeba pasiūlyti sprendimų, kurie realiai sumažintų skurdą. Akivaizdu, kad mokestinė reforma neduoda laukto rezultato, o atskirtis ir visuomenės susiskaldymas dar labiau auga. Apie susidariusią kritinę situaciją bei galimas priemones jai spręsti kalba ir Europos Komisija savo metinėje šalies ataskaitoje. Tačiau šiandien valstiečiai atskirtį mažina tik kalbomis.“ – teigė Seimo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė.

Europos Komisijos 2019 metų šalies ataskaitoje pabrėžiama, kad nepaisant spartaus Lietuvos ekonomikos augimo, skurdas ir pajamų nelygybė tebėra pagrindiniai mūsų šalies iššūkiai. Minėtame dokumente teigiama, kad naujausia gyventojų pajamų mokesčio reforma neturės reikšmingo poveikio progresyvumui ir įspėjama, jog pajamų nelygybės lygis Lietuvoje yra kritinis.

„Skaičiai rodo, kad Lietuva pagal šią liūdną statistiką yra pačiame Europos Sąjungos valstybių sąrašo gale. Didžiuojamės įstoję į EBPO, tačiau esame kurti tarptautinių institucijų rekomendacijoms. Turėtume ženkliai daugiau dėmesio ir pastangų skirti tolygiam gerovės ir galimybių augimui.“ – teigė G. Skaistė.

2019 m. liepos 25 d., ketvirtadienis

Viešojo sektoriaus turto vertinimas kontroliuojamas nepakankamai

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė užregistravo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, įpareigojantį priežiūros institucijas atsakingiau kontroliuoti abejonių keliančius turto vertinimo atvejus. Siekiama, kad turto vertinimas būtų ne fiktyvus, perrašant likutines vertes, tačiau realiai įvertinantis rinkos situaciją. Taip pat Seimo narė kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką prašydama užtikrinti skaidresnį ir efektyvesnį viešojo sektoriaus turto vertinimą ir jo kontrolę.

„Akivaizdu, kad viešojo sektoriaus turto vertinimas kontroliuojamas nepakankamai. Žiniasklaidoje įvardinti atvejai, kai vertę turintys daiktai masiškai įvertinami 1 euru, kelia nerimą. Taip sukuriamas precedentas ir didesnės vertės objektus vertinti žema kaina, o vėliau juos parduoti“, – kalbėjo G. Skaistė.

Kaip rodo žiniasklaidos šaltinių duomenys, įgyvendinant profesinių mokyklų reformą vykęs 42 mokyklų turto vertinimas kelia abejonių. Tokius nuogąstavimus išsakė ir su prašymu dar kartą įvertinti 15 viešojo sektoriaus subjektų turtą į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybą (AVNT) kreipėsi Turto arba verslo vertintojų Garbės teismas. Tačiau pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, AVNT neprivalo negrinėti turto vertinimų kokybės, o tik ataskaitų atitikimą formaliems kriterijams. 

 „Nors finansų ministro patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatyta, kad vertinti reikia bent dviem skirtingais metodais, tačiau niekas nekontroliuoja kaip tai yra įgyvendinama. Apskritai, žiniasklaidos tyrime minimas turto vertinimas kaštų metodu yra rekomenduojamas tik tokiu atveju, jei negalima turto įvertinti kitais, patikimesniais metodais. Tačiau šiandien AVNT vertina ne parinktus metodus, o atitiktį formaliems ataskaitos reikalavimams. Akivaizdu, kad to neužtenka“, – teigė G. Skaistė.

Pagal Seimo narės užregistruotą įstatymo projektą, AVNT privalėtų įvertinti Turto ar verslo vertintojų garbės teismui abejonių sukėlusias vertinimo ataskaitas. Taip AVNT įgytų galimybę vertinti ne tik formalius turto vertinimo ataskaitų kriterijus, bet ir vertės nustatymo atitiktį Turto ir verslo vertinimo metodikai.

LRT atliktą tyrimą galite rasti čia: https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/1081867/lrt-tyrimas-vertingas-mokyklu-turtas-po-1-eura

Seimas pritarė konservatorių siūlymui papildomai mokėti po 42 eurus vienišiems pensininkams

G.Skaistė ir L.Kasčiūnas, Delfi.lt D.Pipo nuotr. Šiandien Seimas po pateikimo sutiko svarstyti Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių d...