2017 m. lapkričio 22 d., trečiadienis

Seimas pritarė siūlymui suteikti didesnes socialines garantijas studentams

Vakar Seimas po pateikimo pritarė siūlymui, kad studijuojantys ir darbą praradę asmenys turėtų teisę į nedarbo draudimo išmokas. Tai numatančią įstatymo pataisą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė.

Iki šiol galiojantis Užimtumo įstatymas numato, kad nepaisant to kiek laiko dirbo ir mokėjo socialinio draudimo mokesčius, praradęs darbą studentas negali įgyti bedarbio statuso. Tai reiškia, kad sunkiausiu metu žmogus tiesiog paliekamas likimo valiai. Tokia praktika skatina atsisakyti studijų vien dėl galimos nedarbo draudimo išmokos.

„Situacija šiandieninėje darbo rinkoje keičiasi, vis didesnė dalis studentų derina studijas ir darbą. Naujausios technologijos leidžia dirbti nuotoliniu būdu ar laisvu grafiku, taip pat aukštosios ir profesinės mokyklos dažnai siūlo nuolatinės formos studijas, kuomet paskaitos vyksta vakarais, šie pokyčiai ženkliai padidino studijuojančių asmenų galimybes derinti darbą ir studijas. Todėl ir dirbančių studentų socialinės garantijos turėtų būti adekvačios besikeičiančiai situacijai“ – teigė KTU Studentų departamento direktorius dr. Martynas Ubartas.

Atsižvelgdama į Estijos ir Švedijos patirtį, Seimo narė Gintarė Skaistė įstatymo projektu pasiūlė užtikrinti bedarbio statusą tiems pagal nuolatinę studijų formą aukštojoje mokykloje studijuojantiems ir besimokantiems pagal formaliojo profesinio mokymo programas asmenims, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.

„Dirbdami studentai nuosekliai moka socialinio draudimo mokesčius, tame tarpe nedarbo draudimo. Tačiau praradę darbą ir pajamas, nedarbo draudimo išmokų negauna. Tai paprasčiausiai neteisinga. Jei valstybė renka iš dirbančių studentų mokesčius, turi užtikrinti ir visas garantijas praradus darbą bei ieškant naujo.“ – teigė Seimo narė Gintarė Skaistė.



2017 m. lapkričio 8 d., trečiadienis

Dėl galimai tyčinio Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio ir Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio neveikimo VTEK veikla paralyžiuota

Gintarė Skaistė, kaunodiena.lt nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, nes, parlamentarės nuomone, dėl tyčinio Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio ir Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio neveikimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) veikla šiuo metu paralyžiuota.

VTEK sudaro 5 nariai, o sprendimui priimti už jį privalo balsuoti ne mažiau kaip 3 nariai. Šiandien VTEK nario kadencijos terminas nėra pasibaigęs vos 2 nariams iš 5. Akivaizdu, kad vykdyti tyrimus ir priimti sprendimus šiandien VTEK negali.

„VTEK yra reikšminga valstybės institucija, vykdanti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir lobistų veiklos priežiūrą bei korupcijos prevenciją. Šios institucijos veikla ypač svarbi valstybės tarnybos skaidrumui užtikrinti. Negana to, kad komisijos darbą ir tyrimus diskreditavo ankstesnio vadovo Romo Valentukevičiaus veikla, neskiriant komisijos narių ir vadovo, VTEK negali priimti sprendimų, jei jie būtų priimami, kiltų klausimų dėl jų teisėtumo, o tokia situacija apskritai menkina institucijos patikimumą ir įvaizdį“, – sako G. Skaistė.

Seimo narė Etikos ir procedūrų komisijos prašo išnagrinėti, ar savo tyčiniu neveikimu Seimo nariai Viktoras Pranckietis ir Saulius Skvernelis nepažeidė LR Vyriausios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuostatų.

2017 m. spalio 16 d., pirmadienis

Norint būti kultūros sostine, reikia investuoti į kultūros bendruomenę

Tarpukariu Kauno mieste veikusi inteligentija turėjo ypač didelę įtaką visai Kauno miesto ir Lietuvos raidai. Praėjusią savaitę Seimo narės dr. Gintarės Skaistės organizuotame pokalbyje, VDU filosofijos profesorius Gintautas Mažeikis, Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas dr. Egidijus Stancikas ir visuomenininkas dr. Martynas Ubartas, bandė atsakyti į aktualų Kauno miestui klausimą: ar kultūra pajėgi keisti Kauną dabar?

Dr. Martynas Ubartas: Kokios revoliucijos reikia Kaunui?

“Susirinkome į diskusiją visi žinodami, kokį stebuklą Kaune, mes sukūrėme tarpukaryje ir tikėdami, kad dabar taip pat galime tai sukurti. Greičiausiai būtent tokio perlo visi mes ir laukiame. Teatre gimė ne viena pasaulio revoliucija, ir reikėtų gerai pagalvoti, kokios revoliucijos reikėtų mums, mumyse arba tiesiog Kaune, ir ką kiekvienas iš mūsų turėtume daryti, kad paskatintume kultūrinę revoliuciją Kaune”, - probleminius klausimus diskusijai kėlė visuomenininkas dr. Martynas Ubartas.

Prof. Gintautas Mažeikis: Kaune nėra vietos kultūrinei bohemai

„Šiuo metu, Kauno miesto veido niekas nekuria. Miesto veidas kuriasi kaip papuola, vieną kampą stato vienas architektas, kitą kitas, kartais pasiseka gražus pastatas, kartais nepasiseka. Tuo tarpu tarpukariu, Lietuva nors ir būdama labai mažytė, investavo į tai, kad būtų kviečiami patys garsiausi pasaulyje dirbantys profesoriai ir į šį tikslą valstybė labai investavo. Taigi, pačios investicijos anuomet smarkiai skyrėsi. O politikai privalo investuoti į kultūrinę bohemą, jeigu nori gero, kultūrinio gyvenimo.

Kultūros žmonės turi būti Kaune, žmonės iš visos Europos turi važiuoti į Kauną. O būtent tarpukariu, Kaunas toks ir buvo, Kaunas buvo Lietuvos centras ir visi į Kauną važiavo, tuometinis Kauno universitetas buvo Europos lygio mokslo ir kultūros židinys. Net miesto valdžios laikysenai, tuometiniams ponams buvo tiesiog neįmanoma nevaikščioti į teatrą, nevaikščioti į koncertus, nediskutuoti apie literatūros kūrinius ir nebūti pakankamai išsilavinusiu. Šiandien daugumai miesto politikų, kultūra tiesiog juokinga“ – teigė VDU profesorius.

„Kaunui reikia bendruomenių, kurios generuotų meną 24 valandas per parą. Kaune nėra meninės bohemos. Kur jie renkasi? Ar daug čia vietų ir ar jie turi ką čia veikti? Ir ar juos kas gerbia? Ar kas gerbia poetus? Ar gerbia Kęstutį Navaką Kaune? Ar jis gali viešai sėdėti ir skaityti? Nėra bohemai vietos Kaune! O kadangi nėra, tai nebus ir naktinių, vakarinių ir rytinių renginių Kaune. Bus tik oficialūs, suplanuoti, iš milžiniškų pinigų. Ir tai yra blogiausias kelias Kaunui.

Dar vienas svarbus aspektas, kurį norėčiau pabrėžti – modernizacija. Tarpukario Lietuva tuo metu statė naują vieną pažangiausių architektūrų Europoje ir pasaulyje, dėl to mes esame įtraukti į pasaulinius žinynus kaip vienas didžiausių art deco kompleksų. Tačiau šiuo metu Kaune modernizacijos nėra ir Kaunui labai jos trūksta”, - kalbėjo filosofijos profesorius G. Mažeikis.

Dr. Egidijus Stancikas: Investicija į kultūrą – pati prasmingiausia

„Mes, kultūrininkai, jau dabar gyvename savotiškomis pagiriomis, tos vilties, kuri buvo beveik lygiai prieš metus, kuomet tikėjom, kad kultūra bus prioritetas. Ir prioritetas ne tik politinėse programose, bet svarbiausia, kad tai bus ir biudžeto eilutėse. Suprasdami, kad kultūra yra valstybės pagrindas, dėjome dideles viltis ir turėjome labai gražią ateities viziją, kuri neišsipildė.“ – apgailestavo Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas. 

„O tarpukariu, viskas buvo priešingai, kultūra buvo suvokiama kaip pamatinis valstybės dalykas ir būtent į kultūrą daugiausiai buvo investuojama. Ko pasekmėje visus palietęs aukštas kultūros lygmuo darė stebuklus visose sferose. Į tai ir turėtume koncentruotis, nes investicija į kultūrą yra prasmingiausia – ji formuoja ir laisvina, laužo sienas, stereotipus ir leidžia save ir šalia esantį suvokti kaip unikalią vertybę, bei rasti dialogus tarp dviejų skirtingų ir iki tol nesusikalbančių.“- teigė E.Stancikas. „Jeigu iš tikrųjų kultūra taptų numeris vienas mieste, tai labai daug kas pasikeistų per keletą metų. Pasikeistų mūsų vidinė kultūra, pasikeistų bendravimas, pasikeistų ir santykis į darbą.“

„Kiek prisiliečiau prie tarpukario kultūrininkų Stasio Santvaro, Juozo Kapočiaus, Fausto Kiršos, kuomet jie čia Kaune gyveno, tai mane žavėjo ir tebežavi jų idealizmas. O šiandien aš jo ir pasigendu jaunesniuose žmonėse. Šiandien mes nieko nedarome, jeigu už tai niekas nesumoka. Tai reiškia, kad yra pažeisti vidinės kultūros pamatai. 

Faktas, kad mums reikia sutvarkytų gatvių, šaligatvių ir viso kito, kad tai atrodytų kaip mūsų miesto vidaus kultūros išraiškos ženklas. Bet dabar matome, kad Soboras jau griūva, atsirado kertamų medžių problema, kultūriniai objektai Kaune apleisti. Ir tam, kad tai pasikeistų mums reikia kultūrinės revoliucijos. O revoliucijai reikia lyderio, bet šiuo metu ir yra labai liūdnas laikas, kuomet mes neturime lyderio, paskui kurį galėtume aklai eiti, kad būtų išsipildymas.

Ir tas užrašas: “atsiprašome, Kaunas tvarkosi” tai yra gražūs žodžiai, tai gražus ženklas, bet tai galėtų būti visų mūsų vidinio susitvarkymo ženklas”, - kalbėjo dr. Egidijus Stancikas.

Dr. Gintarė Skaistė: Reikia investuoti į kultūros bendruomenę

“Kalbant apie santykį su kultūra bei analizuojant tarpukario laikotarpį, viskas tuo laikotarpiu atrodo daugmaž nuoseklu ir integralu. Tuometiniams Lietuvos ir Kauno valdžios žmonėms atrodė natūralu diskutuoti apie literatūrą ir vaikščioti į teatrą. Šiandien tokio aiškaus valdžios ir kultūros santykio nesimato“ – kalbėjo Seimo narė. 

„Bet reikėtų paanalizuoti, kas iš tikrųjų atsiranda pirmiau: kultūros pasiūla ar paklausa? Jeigu politikams atrodo, kad žmonėms labiausiai reikia išasfaltuotų gatvių ir gražių trinkelių, tuomet tą ir siūlo. Jeigu žmonės kaip prioritetą iškeltų kultūrinius dalykus, galbūt valdžia į tai atsižvelgtų?“- kėlė klausimus G. Skaistė. „Tuomet reikia atsakyti sau: ar tą kultūrinę paklausą reikia ugdyti žmonėms patiems, ar tai turi būti valstybės politika? Jei visgi valdžia šią funkciją prisiėmė, o poreikio tikram menui ar kultūrai stokojama, tai akivaizdus ligšiolinės kultūros politikos neveiksnumo ženklas“. 

„Tuo pačiu svarbu kelti klausimus ir dėl kultūros finansavimo modelio, kuomet valstybė ar ES skiria lėšas konkretiems kultūriniams projektams finansuoti ar objektams rekonstruoti. Ar visgi toks planinis finansavimas neiškreipia paties žmonių poreikio kultūrai? Nes tokiu būdu eliminuojama spontaniška kultūros prigimtis ir stagnuojanti pasiūla galų gale pradeda formuoti žmonių įsivaizdavimą ko jie iš tikro nori ir turi tikėtis iš kultūros.

Akivaizdu, kad investuoti vien į plikus objektus, ūkį, dar tikrai nėra viskas. Kaunui, kaip ir visai šaliai, reikia investicijų į kultūrinę bendruomenę: ne tik piniginių, tačiau ir žmogiškojo dėmesio investicijų. Tik taip galutiniame rezultate galėsime tikėtis kūrybingos ir produktyvios kultūrinės bendruomenės, bohemos. Tikiu, kad susiformavus tinkamoms sąlygoms ir susitelkus žmonėms, kultūra klestės, taip keisdama Kauno miesto veidą”, - pasisakymus apibendrino ir užbaigė G. Skaistė.

2017.10.11. Diskusija “Ar kultūra pajėgi keisti Kauną dabar?”

2017 m. spalio 9 d., pirmadienis

Diskusija: Ar kultūra pajėgi keisti Kauną dabar?

Tarpukariu Kauno mieste veikusi inteligentija turėjo ypač didelę įtaką visai Kauno miesto ir Lietuvos raidai. Diskusijų ciklas “7 Kauno veidai” pristato pirmąjį pokalbį su žinomais Kauno visuomenininkais ir kultūros žmonėmis, aktualioje Kauno miestui diskusijoje, kurioje filosofijos profesorius Gintautas Mažeikis, Lietuvos teatro režisierius Gytis Padegimas ir Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas dr. Egidijus Stancikas bandys atsakyti į klausimą: ar kultūra pajėgi keisti Kauną ir dabar?

2017 m. spalio 3 d., antradienis

Kauno kultūriniams projektams reikalingas palaikymas sostinėje


Seimo Kauno bičiulių grupės nariai pirmadienį lankėsi Kaune ir susipažino su nacionalinės reikšmės investiciniais planais, kuriuos pristatė Nacionalinis Kauno dramos teatras ir miesto savivaldybės atstovai.

„Kaunas yra didingas miestas, išskirtinis ne tik savo architektūra, bet taip pat vis labiau augančia mokslo ir verslo ekosistema. Todėl apmaudu, jog šis miestas vis dar neturi didesnės vizijos. Manau, kad Kaunas turi tapti modernios, drąsios, vakarietiškos Lietuvos simboliu, kuriame išaugtų naujasis Baltijos regiono ekonomikos ir inovatyvumo variklis. Tai yra tokia Kauno vizija, kurios šiandien reikia tiek kauniečiams, tiek visai Lietuvai“, – kalbėjo Seimo narys Gabrielius Landsbergis.

Susitikimo metu Kauno miesto savivaldybės ir Nacionalinio dramos teatro atstovai pristatė naują projektą – jaunųjų menininkų saviraiškai kuriamą erdvę „Teatro fabrikas“.

„Didelį įspūdį padarė Nacionalinio Kauno dramos teatro planai įrengti Teatro fabriką – erdvę jauniems menininkams, kur jie galėtų išbandyti save ir pristatyti savo kūrybines idėjas visuomenei. Tai būtų reikšminga erdvė miesto kultūriniam gyvenimui, todėl Kultūros ministerijos parama šiam projektui labai reikalinga“, – teigė kauniečių Seimo narių grupės vadovė Gintarė Skaistė.

2017 m. rugsėjo 29 d., penktadienis

Seimas pritarė išsamiam partizanų Deklaracijos 70-mečio paminėjimui

Partizanų mūšio inscenizacija
Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė siūlymui išsamiai paminėti 1949 metų vasario 16 dienos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos pasirašymo 70-metį, pristatant partizaninių kovų istoriją ir jos herojus. Tai numatančią įstatymo pataisą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė.

„Akivaizdu, kad partizanų vadų priimtos deklaracijos reikšmė ypatinga, ir jos aktualumas neblėsta. Jaučiant tokį aktyvų propagandos skleidimą iš rytinės kaimynės, ypač svarbu patiems aiškiai žinoti svarbiausių Lietuvos istorijos momentų aplinkybes, neleisti svetimiems jų iškraipyti pagal savo norus“, – teigė G. Skaistė.

2017 m. rugsėjo 13 d., trečiadienis

Siūlomos didesnės socialinės garantijos darbo netekusiems studentams

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė įregistravo naują Užimtumo įstatymo pataisą, kurios pagalba būtų užtikrinta studijuojančių ir darbą praradusių asmenų teisė į nedarbo draudimo išmokas.

Dabartiniame LR Užimtumo įstatyme egzistuoja nuostata, kad nuolatinę studijų formą pasirinkęs darbo netekęs asmuo negali įgyti bedarbio statuso arba jį praranda vos tik pradėjęs studijuoti. Tai reiškia, kad nepaisant to kiek laiko dirbo ir mokėjo socialinio draudimo mokesčius iki studijų, praradęs darbą žmogus paliekamas likimo valiai. Tokia praktika skatina atsisakyti studijų vien dėl galimos nedarbo draudimo išmokos.

2017 m. rugpjūčio 27 d., sekmadienis

Niekas nesikeičia: didžiausia našta paprastiems darbuotojams

Pastaraisiais metais iki rekordinių aukštumų išaugusi pajamų nelygybė Lietuvoje verčia ieškoti giluminių šio reiškinio priežasčių ir galimų receptų pokyčiams. 2016 metais penktadalio mažiausias ir penktadalio didžiausias pajamas gaunančių asmenų atlygis skyrėsi net 7 kartus. Pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje mus „lenkia“ tik Rumunija ir Bulgarija.

Akivaizdu, kad privalome ieškoti kaip užtikrinti teisingesnę gerovės sklaidą. Iš esmės egzistuoja kelios sritys, kuriose pokyčiai užtikrina ilgalaikį arba bent trumpalaikį tolygesnį pajamų pasiskirstymą visuomenėje: tai švietimas, investicijos, mažesnė korupcija bei šešėlis. Vieną iš esminių vaidmenų atlieka ir mokesčių sistema, kuri turėtų mažinti neteisingą turtėjimą ir neteisingą skurdą. Tačiau mokslininkams atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad Lietuvos mokesčių ir išmokų sistema pajamų nelygybės beveik nemažina. Todėl bet kokios mokesčių sistemos pertvarkos tikslas turėtų būti teisingesnis pajamų pasiskirstymas.

Politikai kalba, jog Lietuvoje valstybės perskirstoma bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis yra per maža norint užtikrinti kokybišką viešųjų paslaugų finansavimą. Ir siūlo apsispręsti: arba daugiau mokėti mokesčių, arba gauti mažiau nemokamų paslaugų: švietimo, sveikatos ir kt. Ar tai tiesa?

Prieš skubant pasirinkti vieną iš dviejų išeičių, reikėtų įvertinti ar už mūsų sumokamus mokesčius gauname bent jau sąlyginai tos pačios vertės valstybės paslaugas. Juk nuėję į parduotuvę paprastai apžiūrime prekių kainas ir sprendžiame, ką įsigyti apsimoka. Tačiau mokėdami mokesčius valstybei didelio pasirinkimo neturime. Visgi, liaudiškai tariant, norisi žinoti, ar sumokėtais mokesčiais pirkdami valstybės paslaugas nepermokame?

Palyginkime mokesčių nuo darbo vietos (proc.) ir valstybės išlaidų (proc. nuo BVP) santykį Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Gauti skaičiai rodo sąlyginę viešųjų paslaugų „kainą“ pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui. Ir čia matome, kad eiliniam darbuotojui Lietuvoje šios paslaugos yra bene brangiausios visoje Europos Sąjungoje. Šiek tiek blogesnį santykį turi tik broliai latviai. Tuo tarpu statistinė analizė įrodo egzistuojant tiesioginį ryšį tarp šio rodiklio ir pajamų nelygybės.

Akivaizdu, kad šiandien per didelė našta yra užkrauta ant dirbančiųjų pečių. Tą pastebi ir Europos Komisija, savo ataskaitoje rekomenduojanti mažinti žemą darbo užmokestį gaunančių asmenų apmokestinimą ir didinti turto mokesčius. Pastaruoju metu Lietuvoje einama teisingu keliu, ženkliai didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį. Atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, planuojama jį prilyginti ir minimaliai algai. Visgi šis pasikeitimas liečia tik žmogaus sumokamą gyventojo pajamų mokesčio sumą, tačiau nesuteikia paskatų verslui kurti naujas darbo vietas.

Norint pasislinkti valstybės paslaugų „kainoje“ link ES vidurkio, reikėtų išanalizuoti ten esančių valstybių sąlygas. Pvz., mūsų kaimynė Lenkija, pasak Eurostat duomenų, turi mažesnį darbo vietos apmokestinimą, tačiau surenka dvigubai daugiau pajamų iš kapitalo mokesčių. Mano nuomone, tokios krypties apmokestinimo pokyčiai būtų prasmingi kovojant su augančia pajamų nelygybe ir mažintų neteisingą skurdą Lietuvoje.

Tuo tarpu dabar Vyriausybės pristatytos mokesčių reformos gairės labiau panašios į kosmetinį pastumdymą: suteikia vaiko pinigus, bet atima papildomą NPD; įveda Sodros įmokų „lubas“, tačiau pusę etato dirbantys turės mokėti mokesčius kaip dirbantys pilnai ir panašiai. Akivaizdu, kad siūlomose pertvarkose jokios kalbos apie kitus ženklius mokestinių pajamų šaltinius ar rimtesnį dirbančio žmogaus apmokestinimo mažinimą iš esmės nėra. Vargu ar tokių „reformų“ iš naujos valdžios tikėjosi Lietuvos žmonės.

2017 m. liepos 7 d., penktadienis

Spūstys automagistralėje ties Kaunu verčia imtis neatidėliotinų sprendimų

Seimo Kauno krašto bičiulių grupės susitikimas su
Lietuvos kelių direkcijos vadovybe,
Seimo kanceliarijos (aut. O.Posaškova) nuotr.
Nors automagistralės šalia Kauno projektas rengiamas jau nuo 2011 metų, tačiau įgyvendinimas vis atidėliojamas. Automobilių spūstys tapo nemalonia kasdienybe ryte ir po darbo pro Kauną važiuojantiems vairuotojams.

Šių metų gegužę Lietuvos kelių direkcijai paskelbus apie rugpjūčio mėnesį įvyksiančius pirkimus automagistralės rekonstrukcijai, kauniečiai lengviau atsiduso. Tačiau atrodo trumpam.  Per paskutinius 6 metus automobilių srautai neatpažįstamai pasikeitė, todėl nebūtinai senasis projektas yra optimaliausias dabartinėmis sąlygomis.

"Kauno problema greitkelyje yra, kad didesnė dalis greitkelio šiuo metu dėl Kauno plėtros į kitą kelio pusę iš esmės yra naudojama kaip Kauno vidinė gatvė, o ne kaip greitkelis. Pravažiuojančio transporto yra mažiau negu 50 % tuo ruožu. Todėl buvo sutarta ir su Kauno miestu yra sutarta, kad iki rugpjūčio mėnesio bus daroma srautų analizė siekiant nustatyti, kur vis dėlto yra tikroji problema" - birželio pabaigoje Seimo posėdyje kalbėjo Susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

"Šiuo atveju yra tik tiriamoji stadija – nustatyti, koks projektas turėtų būti daromas, ir tada pasižiūrėti, kiek vis dėlto tam būtų lėšų, nes gali būti taip, kad, statydami tiltą Kaune, mes galėtume dvigubai sutaupyti lėšų, užuot plėtę automagistralę" - teigė ministras.

Tokie ministro planai suneramino Kauno Seimo narius, todėl buvo nuspręsta situaciją aptarti su Lietuvos kelių direkcijos vadovu Egidijumi Skrodeniu. "Tyrimus esame atlikę, dabar kompiuterinių programų pagalba duomenis apdorojame. Rugpjūčio mėnesį planuojame priimti galutinius sprendimus dėl šio automagistralės ruožo. Todėl pirkimus projektui įgyvendinti planuojame skelbti spalio - lapkričio mėnesiais" - teigė E.Skrodenis.

Daugiausiai diskusijų kelianti projekto dalis yra susijusi su tiltu per Nerį. Senajame projekte numatyta seną tiltą griauti, statant naują 8 juostų. Nugriovus turėtų būti statomas laikinasis tiltas, tačiau Lietuvos kelių direkcija svarsto apie galimybę mieste Baltų prospekto tąsoje statyti dar vieną tiltą. Statybų laikotarpiu šis tiltas galėtų tarnauti kaip apylanka, o vėliau liktų miestiečių reikmėms. 

"Tokie projekto pokyčiai būtų susiję su nauju žemės paėmimu, dokumentų ir planų rengimu. Įgyvendinimas galėtų nusikelti neapibrėžtam laikotarpiui į ateitį. Todėl bet kokie pakeitimai turėtų būti daromi labai atsakingai" - susitikime kalbėjo Seimo Kauno krašto bičiulių grupės pirmininkė Gintarė Skaistė.

"Manome, kad atskiras projekto dalis būtų galima vystyti paraleliai vienu metu. Bet kokiu atveju, darbus planuojame pradėti 2018 metais. Esame tam nusimatę lėšų: 10 mln. eurų iš Valstybės biudžeto, 30 mln. eurų iš ES paramos lėšų. Matome tai kaip prioritetą numeris 2, pirmoje vietoje Via Baltica vystymas"- situaciją apibendrino Lietuvos kelių direkcijos vadovas E.Skrodenis.

2017 m. birželio 24 d., šeštadienis

Konferencija 'Lietuvos šaulių sąjunga prieš 20 metų ir dabar: iššūkiai ir perspektyvos'

Seimo narė Gintarė Skaistė, Vaidoto Okulič Kazarino nuotr.
Konferencija skirta Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 20-mečiui paminėti. Pasidalinta istorine informacija apie LŠS veiklos atkūrimą ir įstatymo kūrimą, šiandienos iššūkius organizacijai besikeičiančiame geopolitiniame kontekste.
Renginį organizavo LŠS Pūtvio Putvinskio klubas drauge su LR Seimo Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos paramos grupe.

Seimas pritarė siūlymui suteikti didesnes socialines garantijas studentams

Vakar Seimas po pateikimo pritarė siūlymui, kad studijuojantys ir darbą praradę asmenys turėtų teisę į nedarbo draudimo išmokas. Tai num...