2018 m. balandžio 13 d., penktadienis

Seimas nepritarė siūlymui didinti savivaldos sprendimų skaidrumą

Ketvirtadienį Seimas atmetė siūlymą apriboti savivaldos politikų galimybes manipuliuoti procedūromis leidžiant sprendimų priėmime dalyvauti ir nusišalinusiems asmenims. Tai numatančią Vietos savivaldos įstatymo pataisą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė. 

„Apgailestauju dėl tokio valdančiųjų sprendimo. Ir toliau paliekama teisė savivaldybėse įsitvirtinusiems karaliukams dalyvauti priimant sprendimus, kurie atneša naudą jiems asmeniškai. Parengta įstatymo pataisa siūliau, kad nepritarti su sprendimu susijusio Tarybos nario nusišalinimui būtų galima tik neesant galimybei kitaip priimti sprendimo, t.y. kai nusišalina daugiau nei pusė visų Tarybos narių. Tai vienintelė pateisinama priežastis leisti balsuoti susijusiems politikams“ – teigė G. Skaistė.

Dabartinėje Vietos savivaldos įstatymo redakcijoje nurodyta, kad tarybos narys savivaldybės tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu savivaldybės taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Tačiau savivaldybės taryba gali pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą.

Toks dabartinis teisinis reguliavimas sudaro sąlygas manipuliacijoms, siekiant priimti sau naudingą sprendimą, leidžiant reikalingam tarybos nariui balsuoti dėl konkretaus klausimo, net kai tai akivaizdžiai ir tiesiogiai susiję su politiko ar jam artimų asmenų privačiais interesais.

Piktybinis naudojimasis šia įstatymo spraga matomas daugelyje savivaldybių. Pavyzdžiui, Druskininkų savivaldybės taryba vien per 2017 metus 44 kartus priiminėjo sprendimus, kuriuose apie savo nusišalinimą pareikšdavo vienas ar keli savivaldos politikai. 30-yje atvejų savivaldybės tarybos narių nusišalinimui buvo pritarta, o net 14-oje atvejų buvo priimtas sprendimas atmesti nusišalinimą. Vienas iš tokių atvejų, kai nusišalino meras R.Malinauskas ir pats teikė šį nusišalinimą balsavimui. Rezultate – merui balsavime dalyvauti leista.

„Toks savivaldybininkų piktnaudžiavimas bado akis. Kaip ir Druskininkuose, taip ir kitur, dažnai susijusių politikų nusišalinimas atmetamas be jokio poreikio, net jei sprendimui priimti dalyvaujančiųjų balsų ir taip būtų užtekę. Belieka daryti išvadą, kad nusišalinusieji vėliau balsavo taip, kaip reikia valdančiai politinei jėgai“ – teigė G. Skaistė.

2018 m. balandžio 12 d., ketvirtadienis

Seimas pritarė naujam reikalavimui aiškiau deklaruoti politikų verslo interesus


Seimo narė dr. Gintarė Skaistė, K.Kavolėlio nuotr. diena.lt
Seimas po pateikimo pritarė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pataisai, kurios pagalba būtų užtikrinta daugiau skaidrumo politikų ir valstybės tarnautojų deklaracijose. Tai numatančią įstatymo pataisą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė.

Galiojančioje Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo redakcijoje egzistuoja nuostata, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti juridinį asmenį, kurio dalyvis jis ar jo sutuoktinis yra.

„Toks dabartinis reguliavimas reiškia, kad deklaracijose nėra visos informacijos apie politikų verslo interesus. Dažnai politikams priklausančios įmonės valdo ir dukterines bendroves, kurios deklaracijose nėra matomos, nors jų veikla tiesiogiai įtakoja asmens privačius interesus ir gali kelti interesų konfliktą. Norint gauti visą informaciją apie su politikais susijusius sandorius, tenka prašyti mokamų Registrų centro duomenų. Tokia praktika tinkamai neužtikrina viešų ir privačių interesų skaidrumo“, – teigė G. Skaistė.

Siekiant užtikrinti didesnį aiškumą ir skaidrumą viešajame sektoriuje, parlamentarė  įregistruotu nauju įstatymo projektu siūlė, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti ne tik jam priklausantį juridinį asmenį, bet taip pat privalo nurodyti ir jo dukterines įmones, kuriose turi kontrolinį akcijų paketą.

„Džiaugiuosi, kad priėmus šią pataisą bus sudarytos geresnės galimybės atverti daugiau duomenų, padaryti juos visiems viešai prieinamais. Taip visuomenė galės aiškiau kontroliuoti abejonių keliančią politikų ir valstybės tarnautojų veiklą“,  – sakė Seimo narė G. Skaistė.

2018 m. kovo 28 d., trečiadienis

Kreiptasi į Policijos generalinį komisarą dėl rezonansinių nusikaltimų Kauno miesto parkuose

Reaguodama į pastarųjų dienų rezonansinius incidentus Kauno miesto parkuose, kai buvo užpulta ir sumušta mažametė, taip pat pašautas žmogus, Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į Policijos generalinį komisarą Liną Pernavą prašydama padidinti policijos patruliavimą Kauno miesto parkuose. 

„Per pastarąją savaitę Kauno miesto parkuose užpulti du žmonės. Viena 12 metų mergaitė sumušta ankstyvą pavakarę, o kitas žmogus pašautas vidurdienį. Nors Kauno miesto valdžia skiria daug dėmesio parkų estetiniam vaizdui, tačiau akivaizdu, kad saugumas juose nėra tinkamai užtikrinamas. Todėl prašau Policijos generalinio komisaro užkardyti kelią tokiems nusikaltimams, padidinant policijos pareigūnų patruliavimą viešosiose erdvėse“, - sakė G.Skaistė.

Š. m. kovo 21 d. (apie 19 val.) Kauno miesto Dainavos parke grupės paauglių buvo užpulta ir sumušta mažametė. Praėjus vos kelioms dienoms, kovo 27 d. (apie 11.30 val.) Kalniečių parke pašautas jaunuolis. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimai buvo įvykdyti vidurdienį ir ankstyvą pavakarę, kuomet juose lankosi vaikai ir vyresnio amžiaus gyventojai.

2018 m. kovo 27 d., antradienis

Seimas pritarė naujoms išimtims taikant Sodros įmokų „grindis“

dr. Gintarė Skaistė, K.Kavolėlio nuotr. diena.lt
Seimas po pateikimo pritarė siūlymui, kad Sodros įmokų „grindys“ būtų netaikomos ne pelno siekiančių organizacijų darbuotojams bei neįgalius vaikus auginantiems tėvams. Tai numatančią įstatymo pataisą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė.

Nuo šių metų įsigaliojusioje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijoje numatytos „Sodros“ įmokų „grindys“, tai yra, kad draudėjo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga (MMA).

„Stebint įstatymo įgyvendinimą, nerimą ypač kėlė atleistų žmonių skaičiai. Sodros įmokų „grindys“ šiandien taikomos 73 tūkst. asmenų, iš jų per du mėnesius buvo atleisti 7,7 tūkst. Didelė dalis jų priklauso rizikos grupėms: tai neįgalūs ar juos prižiūrintys asmenys.“ - teigė G. Skaistė.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojęs įstatymas jų darbą padarė sąlyginai brangesnį nei galinčių dirbti pilną darbo dieną. O nevyriausybinėms organizacijoms užkrovė papildomą mokestinę naštą, kuriai projektinį finansavimą gaunančios organizacijos neturi jokių šaltinių. 

„Naujoji tvarka buvo tiesiog pražūtinga žmonėms, kurie dėl asmeninių aplinkybių negali dirbti visą darbo dieną. Džiaugiuosi, kad priėmus šias išimtis, bus sudarytos geresnės galimybės dalyvauti darbo rinkoje neįgalius šeimos narius prižiūrintiems artimiesiems, ne pelno siekiančių organizacijų darbuotojams.“ – sprendimą vertino G.Skaistė. 

2018 m. kovo 22 d., ketvirtadienis

Eižėjančios Sodros įmokų „grindys“

Metus pradėjome naujai įsigaliojusia Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcija – „grindimis“, kuri skelbia, kad draudėjo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga (MMA). 

Siekiamas, bet nepasiekiamas rezultatas

Praėjus keliems mėnesiams nuo įsigaliojimo, galime daryti pirmąsias išvadas. Sodra atliko namų darbus, suskaičiavo atleistus žmones, kai kam išaugusias algas, sąžiningai didesnes įmokas mokančius darbdavius bei įstatyme numatytų išimčių dydį ir pateikė savo išvadą – „pirmo mėnesio rezultatas užtikrintai teigiamas”. Tačiau, kaip sakoma, nėra didesnio melo už statistiką. Ypač kai žiūri į ją taip kūrybiškai kaip tai daro Sodra, pateikdama duomenis, kad dėl naujojo įstatymo per gruodį ir sausį buvo atleisti 3,3 tūkst. darbuotojų. Ar tikrai taip yra?

Stebint įstatymo įgyvendinimą, man visgi kelia nerimą atleistų žmonių skaičiai. Per praėjusius metus buvo aktyviai diskutuojama apie naująjį įstatymą ir darbdaviai žinojo apie naujas mokestines prievoles, kurios jų laukia nuo naujų metų. Taigi nestebina, kad iš tų asmenų, kurie uždirba mažiau nei minimalų atlyginimą, vien tik per gruodžio ir sausio mėnesius atleista 14 tūkst. darbuotojų. Įdomu tai, kad net 7,7 tūkst. iš jų būtų taikomos Sodros įmokų "grindys". Kai realiai visoje Lietuvoje yra 73 tūkst. žmonių, kuriuos liestų didesni mokesčiai. Taigi atleistas kas dešimtas toks darbuotojas. 

Galima manipuliuoti statistika, lyginti su kitais mėnesiais ir pateikti tik skirtumą tarp ankstesnių metų to paties laikotarpio, kaip šiandien sėkmingai daro Sodra, suskaičiuodama tik 3,3 tūkst. atleistųjų. Visgi, ši institucija turi pripažinti, kad visų 7,7 tūkst. žmonių atleidimas labai glaudžiai sietinas su taip Ministro Pirmininko liaupsinamomis Sodros įmokų „grindimis“. 

Įstatymas moko apeiti įstatymus

Skaičiai kalba patys už save, pavyzdžiui iš dabar uždirbančių mažiau nei MMA, 44 proc. asmenų Sodros įmokų "grindys" netaikomos dėl įstatyme numatytų išimčių. Realiai didesnes įmokas sumokėjo vos 29 proc. darbuotojų, kurių užmokestis yra mažesnis nei minimalus mėnesinis atlyginimas. Išvada paprasta – įstatymas kiauras kaip rėtis, o per skyles pralenda tikrasis šešėlis, kurį tikėtasi sugauti. 

Naujuoju įstatymu įgalinom, tiek darbdavius, tiek darbuotojus manipuliuoti ir ieškoti, kaip „peršokti Sodros grindis“. Įstatyme numatyta išimtis pas kelis darbdavius dirbantiems asmenims. 2017 metų sausio mėnesį tarp 174 tūkst. uždirbančių mažiau nei MMA, 7 proc. arba 12,5 tūkst. asmenų dirbo pas kelis darbdavius, bet bendrai vis tiek uždirbo mažiau nei MMA. Tačiau tokiems asmenims, Sodros įmokų „grindys“ taikomos nėra. Kur logika? Taip tik skatinam gudrauti ir ieškoti būdų apeiti įstatymą. 

Skirtingos gyvenimo aplinkybės verčia rinktis kiek laiko dirbti

Sodros įmokų „grindys“ šiandien taikomos 73 tūkst. asmenų, iš jų per du mėnesius buvo atleisti 7,7 tūkstančio. Naujoji tvarka tiesiog pražūtinga žmonėms, kurie dėl asmeninių aplinkybių negali dirbti visą darbo dieną. Taip išstumiami į užribį neįgalius šeimos narius prižiūrintys artimieji, ne pelno siekiančių organizacijų darbuotojai.

Nustatytų Sodros įmokų „grindų“ tikslas buvo mažinti šešėlinį darbo užmokestį verslo įmonėse ir užtikrinti didesnes socialines garantijas. Visgi, pelno nesiekiančių organizacijų sektoriuje dažnai mokama mažesnė nei minimali alga ne dėl slepiamų mokesčių, bet dėl savanoriško darbo principo ir nereguliaraus finansavimo. Didelei daliai pelno nesiekiančių organizacijų priimti pakeitimai tapo nepakeliama našta. Pvz. vaikų dienos centrams dažnai net ir valstybės finansavimas skiriamas nepilnam etatui išlaikyti. Todėl naujai įsigaliojusios Sodros įmokų „grindys“ šioms organizacijoms sukūrė naują mokėjimų prievolę, kuriai padengti lėšų tiesiog nėra ir nebus.

Taip pat, reikia įvertinti, kad dalis asmenų dirba ne pilną darbo dieną ne dėl nenoro dirbti ar noro slėpti mokesčius, tačiau dėl to, kad augina neįgalius vaikus, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Įvedus Sodros įmokų „grindis“ visiems ne pilną darbo dieną dirbantiems asmenims, iškyla grėsmė, kad darbdavys juos atleis, pasirinkdamas pilnu etatu galinčius dirbti asmenis.

Esu įregistravusi įstatymo pataisą, kad Sodros įmokų „grindys“ būtų netaikomos bent jau šioms visuomenės grupėms. Šiandien man buvo pažadėta kitą savaitę klausimą svarstyti Seimo posėdyje. Tikiuosi, jam bus pritarta ir bent dalis asmenų išsaugos darbą.

2018 m. kovo 21 d., trečiadienis

„Sodros“ įmokų „grindys“ daliai darbuotojų buvo pražūtingos

Nuo šių metų įsigaliojusioje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijoje numatytos „Sodros“ įmokų „grindys“, tai yra, kad draudėjo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga (MMA).
„Stebint įstatymo įgyvendinimą, nerimą kelia atleistų žmonių skaičiai. Iš tų asmenų, kurie 2017 metų sausį uždirbo mažiau nei minimalų atlyginimą, atleisti 22 proc. arba 39 tūkstančiai. Iš jų 14 tūkst. per gruodžio ir sausio mėnesius, įsigaliojant naujam įstatymui“, – teigė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė. 
Iš dabar uždirbančių mažiau nei MMA, 44 proc. asmenų Sodros įmokų "grindys" netaikomos dėl įstatyme numatytų išimčių. Realiai didesnes įmokas sumokėjo vos 29 proc. mažiau nei minimalų atlygį gaunančių darbuotojų.
Vienas iš kitų neigiamų įgyvendinimo aspektų, atsiradusi manipuliavimo galimybė, kadangi įstatyme numatyta išimtis pas kelis darbdavius dirbantiems asmenims. 2017 metų sausio mėnesį tarp 174 tūkst. uždirbančių mažiau nei MMA, 7 proc. arba 12,5 tūkst. asmenų dirbo pas kelis darbdavius, bet bendrai vis tiek uždirbo mažiau nei MMA. Tačiau tokiems asmenims, Sodros įmokų „grindys“ taikomos nėra. 
„Sodros įmokų „grindys“ šiandien taikomos 73 tūkst. asmenų, iš jų per du mėnesius buvo atleistas kas penktas. Naujoji tvarką tiesiog pražūtinga žmonėms, kurie dėl asmeninių aplinkybių negali dirbti visą darbo dieną. Taip išstumiami į užribį neįgalius šeimos narius prižiūrintys artimieji, ne pelno siekiančių organizacijų darbuotojai“, – kalbėjo G. Skaistė.

2018 m. vasario 16 d., penktadienis

Atkurtos Lietuvos Šimtmečio proga – nunerta rekordinė trispalvė

Rekordinė nunerta trispalvė išskleista Kruonio miške
Lietuvos atkūrimo šimtmetį 26-erių metų Katarina Jonaitytė sutiko ypatingai. Jos rankose įspūdinga 3,52 metrų ilgio ir 82 centimetrų pločio vąšeliu iš lininių siūlų nunerta trispalvė, pripažinta oficialiu Lietuvos rekordu. Nunerti rekordinei trispalvei prireikė 8 mėnesių ir net 1099 gramų lininių siūlų.

Ši idėja merginai gimė dar prieš metus, svarstant, kaip ji galėtų prisidėti prie šios ypatingai svarbios ir gražios Lietuvai jubiliejaus progos. Neilgai trukus, visiškai spontaniškai nusprendė – vąšeliu nunerti didžiausią Lietuvoje trispalvę. Darbas reikalavo ne tik didelio kruopštumo, tačiau ir didelių lininių siūlų atsargų, kurių įsigyti buvo pakankamai sudėtinga.

“Tai dovana Lietuvai. Šią trispalvę puošia išsiuvinėtas 144 malūnų motyvas, simbolizuojantis išsilaisvinusią iš sąstingio, nepriklausomą ir tvirtą Lietuvą.” - džiaugėsi kūrinio autorė K.Jonaitytė. 

Unikali trispalvė iškilmingai pirmą kartą viešai išskleista patriotinio renginio metu Kruonio miške, kuriame buvo užkasti trijų jaunų partizanų Prano Žukausko-Šalmo, Stasio Lekavičiaus-Gulbino, Jurgio Krušinsko-Žiedelio kūnai. Jiems išskleisti savos trispalvės nepavyko, šaltą 1946 metų Vasario 16-osios naktį, jie pakliuvo į NKVD kareivių ir stribų pasalą ir buvo nužudyti.

"Džiaugiuosi tokiu jaunos merginos entuziazmu ir didele kantrybe. Katarina padovanojo Lietuvai nuostabaus grožio, rekordinę trispalvę. Būtent Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga visiems mums noriu palinkėti to paties – entuziazmo kuriant Lietuvą ir didelės kantrybės jeigu viskas šiuo metu dar nėra taip, kaip norėtųsi. Šis pavyzdys įrodo, kad nenuleidžiant rankų – viskas pasiekiama.“, - kalbėjo rekordinės trispalvės globėja Seimo narė Gintarė Skaistė.

2018 m. vasario 15 d., ketvirtadienis

Kodėl ir pasiturintiems naudinga mažinti pajamų nelygybę?

Pastaruoju metu Lietuvoje daug kalbama apie didėjančią atskirtį tarp pasiturinčių ir vargšų. Apie tai kalba premjeras, apie tai kalba ministras, apie tai kalba mokslininkai, bankininkai ir visi gerieji žmonės Lietuvoje. Turime mažinti skurdą, pajamų nelygybę, nes kitaip tauta išsivažinės.

Tačiau visų šių kalbų fone kažkur tyliai girdisi ir savanaudiškas liberalaus individo vidinis balsas: kodėl aš turiu atiduoti savo sunkiai uždirbtus pinigus, kad padėčiau svetimam žmogui?

Atrodo logiška: mokiausi, dirbau, tobulinausi, tad šiandien esu sėkmingas ir gerai uždirbantis žmogus. Kodėl turiu savo gerbūvį atiduoti tam, kuris nesimokė, mažai dirbo ir į save neinvestavo. Ir jei krikščioniška besąlyginė meilė artimui nėra labai išsikerojusi širdyje, atiduoti savo uždirbtas pajamas yra sunkus apsisprendimas.

Visgi, norėtųsi paguosti tokią sunkią akimirką. Jūsų gausiai mokesčiais atiduoti pinigai, tikrai pas jus sugrįš apsukę šiokį tokį ratą. Čia pateiksiu kelis ekonomikos tyrėjų išskiriamus aspektus, kodėl toleruoti augančią pajamų nelygybę paprasčiausiai neapsimoka: 

2018 m. vasario 5 d., pirmadienis

Kreiptasi į Vyriausybės atstovę dėl katalikiškos Šv. Mato gimnazijos išsaugojimo

Pasitarimas Seime dėl katalikiškų mokyklų, Dž.Barysaitės nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Gintarė Skaistė, Rimantas Jonas Dagys, Tadas Langaitis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Vyriausybės atstovę Kauno apskrityje dėl Kauno miesto savivaldybės planuojamo priimti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrojo plano pakeitimo, kuriame numatyta nepratęsti patalpų panaudos sutarties su katalikiška Šv. Mato gimnazija. Savivaldybei atsisakius pratęsti panaudos sutartį, Šv. Mato gimnazijos Kaune nebeliks, nes kitų patalpų, kuriose gimnazija galėtų vykdyti savo veiklą, vienintelė mokyklos steigėja Vilkaviškio vyskupija neturi.

Tokiam sprendimui nepritaria visa gimnazijos bendruomenė – nei gimnazijos steigėjai, nei vadovybė, nei mokinių tėvai. Neigiamo įvertinimo rengiamas sprendimas sulaukė ir iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kuri siūlo Kauno miesto savivaldybės administracijai kartu su Vilkaviškio  vyskupijos kurija aptarti klausimą dėl tolesnės Šv. Mato gimnazijos veiklos tęstinumo. 

„Ministerija prašo visų trijų suinteresuotų šalių – savivaldybės, mokyklos steigėjo ir mokyklos bendruomenės – rasti priimtinus sprendimus. Kol kas tokio tarpusavio tarimosi pasigedome“, – ŠMM pranešime spaudai teigia švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Praėjusią savaitę Seime vyko diskusija dėl katalikiškų mokyklų perspektyvos, įvertinant ir konkretų Kauno Šv. Mato gimnazijos atvejį. Jos metu Nacionalinės katalikiškų mokyklų asociacijos atstovai nuogąstavo, jog Kauno savivaldybei vienašališkai priėmus tokį rezonansinį sprendimą, būtų sukurtas nerimą keliantis precedentas. Tuomet gali kilti abejonės ir dėl visų kitų Lietuvoje veikiančių katalikiškų mokyklų veiklos tęstinumo.

„Nutarėme kreiptis į Vyriausybės atstovę Kauno apskrityje, kad būtų apgintas viešas interesas ir vykdomi visi švietimą reglamentuojantys teisės aktai. Priimtuose teisės aktuose ne veltui numatyta prievolė derinti bendrojo ugdymo tinklo pertvarkos sprendimus su mokyklos bendruomene ir Švietimo ir mokslo ministerija. Juk tik taip galima užtikrinti, kad priimti nutarimai bus patys geriausi visai bendruomenei, o ne vienai konkrečiai asmenų grupei“, – teigė Seimo narė G. Skaistė. 

Sprendimą dėl mokyklos likimo Kauno savivaldybės taryba planuoja priimti jau šį antradienį. 

2018 m. vasario 1 d., ketvirtadienis

Šv. Mato gimnazijos naikinimas kuria blogą precedentą katalikiškų mokyklų situacijoje

Susitikimas Seime dėl katalikiškų mokyklų, Dž. Barysaitės nuotr.
Šiandien apturėjome vaisingą diskusiją apie katalikiškų mokyklų perspektyvas Seime. Aptarėme ir katalikiškos Šv. Mato gimnazijos situaciją, kuomet Kauno savivaldybei vienašališkai atsisakant pratęsti patalpų panaudos sutartį, mokykla tiesiog privalės nutraukti veiklą.

Susitikime dalyvavęs Švietimo ir mokslo ministerijos viceministras Gražvydas Kazakevičius informavo, kad tokiam sprendimui nepritaria ir ŠMM. Jo teigimu, tai būtų pirmas toks atvejis Lietuvoje, kai mokyklos veikla nutraukiama dėl menamai netinkamų mokymosi rezultatų. Todėl jo nuomone, kitas žingsnis būtų kreiptis į Vyriausybės atstovę Kauno apskrityje, kad būtų užtikrintos gimnazijos bendruomenės teisės ir stabdomas neteisėtu būdu vykdomas sprendimas.

Tuo tarpu Nacionalinės katalikiškų mokyklų asociacijos atstovai nuogastavo, jog Kauno savivaldybei vienašališkai priėmus tokį rezonansinį sprendimą, būtų sukurtas labai negeras precedentas. Tuomet pakimba ore visų katalikiškų mokyklų veiklos tęstinumas ir investicijos į jų aplinką. 

Posėdyje dalyvavę gimnazijoje besimokančių vaikų tėvai, mokyklos direktorius, tarybos pirmininkė ir steigėjo atstovas buvo sunerimę dėl nenoro išgirsti mokyklos bendruomenės norą išlikti Šv.Mato gimnazijai su jos vertybių sistema.

Tad sutarta visų, kurie norės prisidėti kauniečių Seimo narių vardu kreiptis į Vyriausybės atstovę Kauno apskrityje, kad būtų apgintas viešas interesas ir vykdomi visi švietimą reglamentuojantys teisės aktai.

Sprendimą dėl mokyklos likimo Kauno savivaldybė planuoja priimti jau antradienį. Tačiau jų atstovai sudalyvauti šiame susitikime laiko eilinį kartą nerado.

2018 m. sausio 25 d., ketvirtadienis

Kauno savivalda privalo įdėti daugiau pastangų ieškodama optimalaus sprendimo Šv. Mato gimnazijos bendruomenei

Sausio 24 d. Kauno Šv. Mato gimnazijoje vykoLR Seimo Kauno krašto bičiulių grupės narių susitikimas dėl išskirtinės situacijos susiklosčiusios šioje ugdymo įstaigoje.

Susitikimo metu išsiaiškinta, kad nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. Kauno miesto savivaldybė neplanuoja pratęsti panaudos sutarties, pagal kurią Šv. Mato gimnazija šiuo metu valdo gimnazijos pastatus ir žemės sklypą. Nors katalikiškos Šv. Mato gimnazijos mokinių žinių patikrinimų rezultatai, vykdomi respublikiniu lygiu, yra aukščiau šalies vidurkio, o ugdymo lygmuo kyla, 2017 m. lapkričio 27 d. gimnazijos vadovas gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėjo pasirašytą raštą, kuriame pateiktas gimnazijos bendruomenei netikėtas pasiūlymas. Siūloma nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. patalpose, kuriose veikia Šv. Mato gimnazija, vykdyti KTU Inžinerijos licėjaus pradinio, pagrindinio vidurinio ir specializuoto ugdymo programą. Nepratęsus panaudos sutarties Šv. Mato gimnazijos Kaune gali nebelikti, nes kitų patalpų, kuriose gimnazija galėtų vykdyti savo veiklą, vienintelė mokyklos steigėja Vilkaviškio vyskupija neturi.

Piketas dėl Šv. Mato gimnazijos išsaugojimo, D.Petrulio nuotr.
Tokiam sprendimui nepritaria visa gimnazijos bendruomenė - nei gimnazijos steigėjai, nei vadovybė, nei mokinių tėvai. Neigiamo įvertinimo rengiamas sprendimas sulaukė ir iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kuri siūlo Kauno miesto savivaldybės administracijai kartu su Vilkaviškio  vyskupijos kurija aptarti klausimą dėl tolesnės Šv. Mato gimnazijos veiklos tęstinumo. 

 „Mokykla - tai ne tik pastatai ir baldai. Tai mokytojų, mokinių ir jų tėvų bendruomenė gyvenanti konkrečioje teritorijoje. Todėl labai keistai skamba atskirų savivaldybės atstovų siūlymai gimnazijai persikelti į kitas patalpas, pavyzdžiui, Vaišvydavos pagrindinę mokyklą.“ – teigė Seimo Kauno krašto bičiulių grupės pirmininkė Gintarė Skaistė.

Seimas nepritarė siūlymui didinti savivaldos sprendimų skaidrumą

Ketvirtadienį Seimas atmetė siūlymą apriboti savivaldos politikų galimybes manipuliuoti procedūromis leidžiant sprendimų priėmime dalyva...