2019 m. spalio 29 d., antradienis

Šioje gerovės valstybėje gerovė skirta ne visiems

Gintarė Skaistė
Pristatydamas 2020 metų biudžetą Finansų ministras Vilius Šapoka negailėjo skambių epitetų: perteklinis, socialiai orientuotas, subalansuotas. Atrodė - mūsų laukia vien gerovėmis trykštantis paskutinis Naisių vasaros serialo sezonas. Kai visiems išmokos augs, algos didės, vaučeriai nugalės kylančias kainas, o Verygos politika triumfuos prieš alkopramonę.

Tačiau netrukus po skambaus debiuto, pasigirdo mokytojų, medikų, ugniagesių ir kitų pareigūnų nusivylę balsai. Žadėtas atlyginimų augimas sumenko perpus. 

Kaltinamas Finansų ministras V.Šapoka tuo tarpu lyg šv. Petras, trissyk išsižada naujai Švietimo, mokslo ir sporto ministro A.Monkevičiaus su pedagogų profesine sąjunga pasirašytos sutarties. Atseit pasirašė neįpareigotas Vyriausybės, suprask - pats kaltas.

Ir tada kyla klausimas, ar atsakingieji už šalies likimą tikrai turi aiškų planą, siekdami konkrečių tikslų? Galų gale, kas mūsų laukia: visiškas chaosas, kur išgyvena tik stipriausieji, ar visgi Prezidento žadėta gerovės valstybė?

Mano kukliu įsitikinimu, gerovės valstybė pirmiausia reiškia daugiau teisingumo. Kad uždarbis pasiskirstytų teisingiau, kad galimybės užsidirbti būtų lygesnės, kad kiekvienas jaustųsi galįs pasiekti aukštumų tik savo pastangomis.

Prieš kurį laiką parengiau ekonominę studiją „7 prioritetai pajamų nelygybei mažinti“. Jame apibendrinau 7 esmines ilgalaikio poveikio kryptis, kurias siekiant teisingesnės valstybės išskiria tarptautinių organizacijų atlikti tyrimai. Šiame straipsnyje pažiūrėsime, kaip tos kryptys atlieptos 2020 metų biudžete ir einamuosiuose valdančiųjų sprendimuose.

2019 m. spalio 25 d., penktadienis

Siūloma sukurti paramos vienišiems asmenims sistemą


Laurynas Kasčiūnas ir Gintarė Skaistė, Dž.Barysaitės nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Gintarė Skaistė ir Laurynas Kasčiūnas įregistravo Šalpos pensijų ir Socialinio draudimo pensijų įstatymų pataisas, kurios leis užtikrinti oresnį pragyvenimo lygį vienišiems senyvo amžiaus žmonėms.

Seimo narių teigimu, šiuo metu Lietuvoje vis dar aktuali problema, kada orus pragyvenimas ir visapusiška priežiūra senatvės sulaukusiam asmeniui yra sunkiai prieinami. Didelės dalies senyvo amžiaus žmonių kasdienybė ganėtinai skurdi, ypač tų, kurie yra vieniši, t. y. neturi sutuoktinio, kuris galėtų jais pasirūpinti.

Oriau gyventi sau gali leisti tik socialinio draudimo našlių pensijas gaunantys vieniši asmenys, kuriems numatyta galimybė pasinaudoti mirusio sutuoktinio mokėtomis socialinio draudimo įmokomis (nuo 2019 m. našlių pensijos bazinis dydis – 24,17 Eur.). Tačiau tokios priemokos sudaro vos 6,5 proc. vidutinės senatvės pensijos dydžio. Akivaizdu, kad priemoka menkai mažina vienišų asmenų skurdo lygį ir nelabai padeda pakelti santykinai vienam asmeniui didesnius būsto išlaikymo kaštus.

„Be to, našlių pensija skiriama tik sutuoktinio dėl jo mirties netekusiems asmenims. Asmenys, nutraukę santuoką, nelaikomi sutuoktiniais, ir po vieno iš jų mirties kitas nelaikomas našliu, taigi neturi teisės gauti našlių pensiją net ir tuo atveju, jeigu su buvusiu sutuoktiniu turėjo vaikų arba pragyveno didžiąją gyvenimo dalį. Diskriminacinėje padėtyje atsiduria ir niekada nesusituokę asmenys“, – pridūrė L. Kasčiūnas.

G. Skaistė atkreipia dėmesį, kad vienišiems pensininkams būsto išlaikymas sudaro neproporcingai didelę disponuojamųjų pajamų dalį, kadangi šia našta jie negali pasidalinti su drauge gyvenančiu sutuoktiniu. Todėl visi būsto išlaikymo kaštai gula ant vienišo asmens pečių. „Juk vienam išlaikyti būstą yra santykinai brangiau, nei poroje gyvenantiems asmenims. Niekada nesusituokę vieniši pensinio amžiaus asmenys dažnai neturi ir vaikų, kurie galėtų pagelbėti sunkioje padėtyje senatvėje“, – pažymėjo Seimo narė.

Ilgėja muitinės pareigūnų pensinis amžius

Šiandien Seimas priėmė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Gintarės Skaistės ir Stasio Šedbaro pateiktą Vida...