2018 m. gegužės 28 d., pirmadienis

Lietuviai vis labiau naudojasi dalijimosi ekonomikos platformomis

Konferencijos pranešėjai, Dž. Barysaitės nuotr.
Dalijimosi ekonomika vis labiau įtraukia lietuvius, nors iki ES vidurkio mums dar toloka. Tokią išvadą galima buvo padaryti po konferencijos Seime „Augančios dalijimosi ekonomikos poveikis šalies ūkiui ir darbo rinkai“. Konferenciją organizavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė.

„Dalijimosi ekonomikos apimtys visoje Europos Sąjungoje auga neįtikėtinu greičiu. Tokios platformos kaip Uber, Airbnb ar Savy.lt tampa įprasta paslaugų įsigijimo erdve. Ne išimtis yra ir Lietuva – dalijimosi platformos plečiasi, jų atsiranda vis daugiau. Tradicinis verslas į šias platformas žvelgia kaip į konkurentus, o valstybė mato iššūkius užtikrinant tokiose platformose paslaugas teikiančių asmenų socialinę apsaugą, o kartu ir teisingą mokesčių surinkimą. Todėl svarbu identifikuoti specifinius iššūkius kylančius šiam sektoriui Lietuvoje“, – teigė G. Skaistė.

Eurobarometro tyrimo duomenimis, 2015 metais didžiausią sandorių suminę vertę ES demonstravo apgyvendinimo paslaugų per platformas sektorius (Airbnb ar pan.) generuodamas 15,1 mlrd. eurų vertę, po 5 mlrd. eurų vertės sandorių turėjo pavežėjimo (Uber ar pan.) ir sutelktinio finansavimo (Savy.lt ar pan.) sektoriai. Šiek tiek nuo jų atsilieka kvalifikuotos ar nekvalifikuotos darbo jėgos rinka internete, sukurdama 2,7 mlrd. eurų vertę. 

Laura Galdikienė, Dž.Barysaitės nuotr.
„Europos Komisijos nuomone, artimiausiu metu dalijimosi ekonomika augs bent dešimt kartų greičiau nei kiti ekonomikos sektoriai. PwC prognozėmis, dalijimosi ekonomikos sandoriai ir platformų pajamos Europoje iki 2025 metų gali išaugti 20 kartų bei pasiekti atitinkamai 570 mlrd. ir 83 mlrd. eurų vertę.“, - kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje ekonominės valdysenos pareigūnas Marius Vaščega.

„Dalijimosi ekonomika nėra naujas reiškinys, tačiau naujos technologijos ir skaitmeninė transformacija jai suteikė naują impulsą: ši rinka sparčiai auga visoje Europoje. Lietuvoje augimas irgi jaučiamas. Atlikto tyrimo duomenimis, bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių dalijimosi ekonomikos paslaugomis naudojosi 20 proc. visų Lietuvos gyventojų, o tarp jaunų žmonių nuo 18 iki 35 metų ši dalis siekia net 32 proc.”, – teigė Swedbank vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.

Gintarė Skaistė, Dž.Barysaitės nuotr.
„Galima išskirti keturias sritis, kuriose dalijimosi ekonomikos plėtra kelia sudėtingus klausimus. Tai - konkurencinės sąlygos lyginant su tradicinėmis įmonėmis, mokesčių surinkimas, socialinės ir draudiminės garantijos platformose savarankiškai dirbantiems asmenims bei vartotojų teisės. Visgi, vertindami dalijimosi ekonomikos atnešamas galimybes, turime labai atsakingai žiūrėti į reguliacinės aplinkos kūrimą ir nepulti aklai griežtinti sąlygų.“ – kalbėjo G.Skaistė.

Renginyje pranešimus skaitė: Swedbank, UBER, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, LR Ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovai.

2018 m. gegužės 22 d., antradienis

Augančios dalijimosi ekonomikos poveikis šalies ūkiui ir darbo rinkai

Konferencija
AUGANČIOS DALIJIMOSI EKONOMIKOS POVEIKIS ŠALIES
ŪKIUI IR DARBO RINKAI
2018 m. gegužės 28 d.
Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salė (I rūmai)

10.15–11.00 Dalyvių ir klausytojų atvykimas, saugumo (asmens dokumentų) patikra

11.00-11.10 Sveikinimo žodis
                      Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas
                      Seimo narė dr. Gintarė Skaistė

11.10-11.25 Dalijimosi ekonomika Lietuvoje
                    „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė

11.25-11.40 UBER atvejis Lietuvoje ir europinės perspektyvos
                    UBER  viešosios politikos atstovas Baltijos šalims Vytautas Višinskis

11.40-11.55 Dalijimosi ekonomikos poveikis darbo rinkai: iššūkiai ir perspektyvos
                    LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas (TBC)

11.55-12.10 Dalijimosi ekonomikos apmokestinimo ypatumai. Lietuvos atvejis ir kitų ES šalių                               iniciatyvos
                    VMI Teisės departamento direktoriaus pavaduotja Alina Gaudutytė;
                    VMI Kontrolės departamento VEEEPKS skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius

12.10-12.25 Vartotojų teisių ir duomenų apsaugos iššūkiai augant dalijimosi ekonomikos sektoriui
               Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Tamulionienė

12.25-12.40 EK komunikatas „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkės“ ir kitos dalijimosi plėtrą įtakojančios EK iniciatyvos
                      EK atstovybės Lietuvoje Ekonominės valdysenos pareigūnas Marius Vaščega

12.40-12.55 Dalijimosi ekonomikos poveikis tradicinei ekonomikai
                    LR Ūkio viceministras Elijus Čivilis

12.55-13.00 Baigiamasis žodis  

2018 m. gegužės 21 d., pirmadienis

Seime vyko susitikimas dėl profesinio rengimo reformos įgyvendinimo Kauno regione


Seimo narė dr. Gintarė Skaistė, O.Posaškovos nuotr.
Gegužės 18 d., penktadienį, Seime vyko Kauno krašto bičiulių grupės organizuojamas susitikimas-diskusija dėl naujos profesinio rengimo reformos planų ir jų įgyvendinimo Kauno mieste ir rajone.

Pasitarime dalyvavo Seimo Kauno krašto bičiulių grupės pirmininkė Gintarė Skaistė ir Seimo narys Rimantas Dagys, Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas, atsakingas už profesinių mokyklų sektoriaus politikos koordinavimą, LAMA BPO konsultantas Paulius Baltokas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertė Birutė Noreikaitė.

Taip pat,  savo pozicijas išsakė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė bei švietimo ir mokslo skyriaus vadovė Aušra Misonė; Kauno regiono profesinių mokymo įstaigų vadovai: Kauno technikos profesinio mokymo centro direktorius Paulius Čepas, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktorius Alvydas Pranas Grevas, Kauno informacinių technologijų mokyklos direktorius Juozapas Dambrauskas, Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos direktorė Sniega Marčiukaitienė, Kauno taikomosios dailės mokyklos direktorė Daina Rožnienė, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Nora Pileičikienė ir direktorės pavaduotojas Tomas Darbutas.

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas M.Ablačinskas pristatė
vykstančią reformą, O.Posaškovos nuotr.
Susitikimo metu aptarti įvairūs suinteresuotoms grupėms rūpimi klausimai: reformos įgyvendinimo eiga, praktinis pameistrystės ir tęstinio mokymo įgyvendinimas, darbdavių subsidijavimo galimybės, glaudesnis profesinių mokyklų bendradarbiavimas su darbdaviais siekiant atitikti valstybės ir verslo poreikius. 

Ministrės patarėjas patikino susirinkusius profesinio mokymo įstaigų vadovus, kad tinklo optimizavimas jungiant ar uždarant mokyklas iki 2020 metų Kaune neplanuojamas. Kol kas vyksta valstybės finansuojamų vietų, skirtų atskiroms profesijoms, perskirstymas atsižvelgiant į sudarytas ilgalaikes prognozes. Visgi, nerimą kelią tendencijos, kai rinkoje paklausių ir gerai apmokamų profesijų nėra linkę rinktis patys moksleiviai. Šiai problemai spręsti ŠMM planuoja kurti profesinio orientavimo mokyklose ir informacijos apie profesinį mokymą pateikimo modelį. Tačiau, deja, tai yra tolimesnių metų perspektyva.

Nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos pradės veikti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelis, kuris taip pat kelia nerimą profesinio mokymo įstaigoms. Daliai dėstytojų, kurie ateina iš verslo, toks apmokėjimo modelis yra nepatrauklus, o profesinio mokymo įstaigoms nuostolingas dėl Sodros socialinio draudimo mokesčių „grindų“. Taip pat, kelia nerimą įsigaliojimo terminai, nes darbuotojų įspėjimams ir informavimui pagal Darbo kodeksą reikalingi 4 mėnesiai. Tuo tarpu iki rugsėjo 1 dienos beliko 3,5 mėnesio.

Diskusijos dalyviai, O.Posaškovos nuotr.
Naujas profesinio mokymo finansavimo modelis ateinančiais mokslo metais dar taikomas nebus. Planuojama jį įdiegti nuo 2019 metų rugsėjo 1 dienos.

Išsamiai aptarta pameistrystės plėtra. Tikimasi, kad jos apimtys galėtų išaugti nuo 4 proc. (dabar) iki 30 proc. (nuo naujų mokslo metų) visų profesinio mokymo programose dalyvaujančių asmenų. Ateityje siekis yra pasiekti 60 proc. Šiuo metu ŠMM yra sudaryta darbo grupė pameistrystės plėtrai skatinti.

Taip pat, atkreipiant dėmesį į didelį emigracijos mastą ir darbuotojų trūkumą Lietuvoje, buvo aptartos planuojamos priemonės siekiant sustabdyti profesines mokyklas baigusių žmonių emigraciją, užsieniečių mokymo Lietuvos profesinėse mokyklose galimybės.

„Siekiant pertvarkyti Lietuvos universitetus ir pagerinti jų kokybę, vykdoma aukštojo mokslo reforma, apie kurią vis girdime viešojoje erdvėje. Dėl šios reformos kyla daug diskusijų ir kartais pamirštama, kad be aukštojo mokslo Lietuvoje svarbus išlieka ir profesinis mokymas, kuris yra itin svarbus valstybės konkurencingumui. Siekiant spartaus ekonomikos augimo būtinas radikalus švietimo sistemos pertvarkymas, o profesinis mokymas yra ypač svarbi jo dalis. Todėl kokybiškos ir darbo rinkos lūkesčius atliepiantis profesinio mokymo reformos įgyvendinimas yra mūsų visų atsakomybė“, – sako Seimo narė G. Skaistė.

2018 m. gegužės 16 d., trečiadienis

Siūloma nustatyti dviejų lygių tiesioginio valdymo modelį

Gintarė Skaistė, lrytas.lt nuotr.
Siekiant užtikrinti įstatymų viršenybės principą, siūloma numatyti galimybę įvesti dviejų tipų tiesioginį valdymą savivaldybėse. Tai numatančią įstatymo pataisą užregistravo Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė.

Nors iki šiol galiojusi įstatymo redakcija numatė priežastis, dėl kurių atsiranda priežastis įvesti tiesioginį valdymą savivaldybėse, tačiau realiai tai nebuvo daroma dėl perteklinių pasekmių: įvedus tiesioginį valdymą per 6 mėnesius turėtų būti surengti nauji savivaldybių tarybų rinkimai toje savivaldybėje.

„Egzistuojantis modelis turėtų užtikrinti, kad savivaldybės laikysis įstatymų, o jeigu ne – bus pritaikytos sankcijos ir galimai netgi įvestas tiesioginis valdymas. Tačiau savivaldybės dažnai pro pirštus žiūri į reikalavimus laikytis įstatymų, nes realios nuobaudos jiems negresia. Nuo 1990 metų tiesioginis valdymas buvo įvestas tik 1 kartą, ir tas pats atvejis vėliau teismo pripažintas neteisėtu. Akivaizdu, kad sukurtas savivaldos kontrolės modelis iki galo neužtikrina įstatymų viršenybės.“ – teigė Seimo narė G.Skaistė.

2018 m. gegužės 9 d., trečiadienis

Kaune organizuota diskusija apie investicijas į aukštąsias technologijas

Diskusiją moderavo dr. Gintarė Skaistė
Gegužės 8 dienos pavakarę Kaune vyko antroji ciklo „7 Kauno veidai“ diskusija „Investicijos į aukštąsias technologijas. Trokštamos. (Ne)pasiekiamos?“, kurią organizavo Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė. Renginyje mintis išsakė savo sričių profesionalai: Seimo narys, buvęs premjeras, Andrius Kubilius; ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas, Gitanas Nausėda ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

„Nors dažnai investicijų į aukštąsias technologijas mūsų kasdieniame gyvenime ir nesimato, šios investicijos ilguoju laikotarpiu užtikrina didelės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą, augančią ateities ekonomiką bei valstybės pažangą, todėl kryptinga valstybės veikla jas pritraukiant yra itin svarbi“,  – teigė Seimo narė G. Skaistė.

Pokalbio metu buvo keliami klausimai apie investicijų į mokslą bei tyrimus kiekį ir efektyvumą, inovacijas ir ateities ekonomiką.

„Šalia geopolitinio saugumo, mano įsitikinimu, pats svarbiausias gyvybinis siekis ir pagrindinis iššūkis yra kiek galima greičiau pasivyti ekonominį ir socialinį Europos Sąjungos gerovės lygį. Tam, kad lietuviai čia galėtų uždirbti tiek kiek kitose Europos sąjungos šalyse, ekonominio-socialinio gerbūvio siekis yra savaime suprantamas“, – teigė Seimo narys A. Kubilius.

Diskusijos dalyviai, kaip labai svarbius aspektus, išskyrė švietimo ateitį ir demografinių procesų valdymą Lietuvoje. Taip pat diskutuota apie Europos ir Lietuvos ateities viziją, ateities ES biudžetą.

„Europa be jokios abejonės turi ambiciją tapti ne tik prekybos lydere, kuria šiuo metu ir yra, bet ir lydere aukštųjų technologijų, mokslo, skaitmeninės rinkos srityje ir iš esmės kurti ateities ekonomiką. Kol kas tai yra svajonė, nes Europos Sąjunga atsilieka ne tik nuo JAV, bet ir nuo Japonijos, Australijos, Kanados, ypatingai inovacijų ir mokslo tyrimų srityse, todėl tikrai yra kur tobulėti. Tam, kad ta ambicija taptų realybe, aišku, yra reikalingi pinigai. Todėl praeitą savaitę Europos Komisijos pristatytas ateities Europos biudžetas yra be galo svarbus, nes jis iš esmės numatys Europos Sąjungos ambicijų ir žvilgsnio gylį bei tolį 7 metams į priekį – nuo 2021 iki 2027 metų“, teigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Diskusijos dalyviai kritiškai įvertino Lietuvos įdirbį ir planus pritraukiant investicijas. Kaip vieni iš didžiausių trūkumų buvo įvardinti: aiškios ir suprantamos strategijos nebuvimas, paskatų verslui investuoti į aukštąsias technologijas stoka ir mokslininkų nesisteminis darbas siūlant verslui patrauklias idėjas ir produktus.

A.Pranckevičius, A.Kubilius, G.Skaistė, G.Nausėda
Taip pat daug dėmesio skirta verslo ir mokslo įstaigų glaudžiam bendradarbiavimui, keliant klausimą dėl verslo poreikių ir universitetų sukuriamos darbo jėgos pasiūlos suderinamumo.

„Pirmiausia reikalingas verslo įsitraukimas ir į aukštąjį mokslą, ir į specialistų rengimą, nes pernelyg daug pavyzdžių yra kuomet įmonėje vykdomas perkvalifikavimas specialisto, kuris 5 ar daugiau metų praleido aukštojo mokslo suoluose ir išėjo taip ir neparuoštas arba jam tiesiog reikalingas laikotarpis adaptuotis“, – teigė ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas, Gitanas Nausėda.

Diskusijos dalyviai sutarė, jog investicijos į aukštąsias technologijas yra itin svarbios šalies ekonominiam augimui, tuo pačiu skiriant ypatingą dėmesį jau turimų resursų įveiklinimui, tam, kad būtų sukurta didžiausia pridėtinė vertė visai Lietuvai.

Diskusijos vaizdo įrašas: