2018 m. gegužės 21 d., pirmadienis

Seime vyko susitikimas dėl profesinio rengimo reformos įgyvendinimo Kauno regione


Seimo narė dr. Gintarė Skaistė, O.Posaškovos nuotr.
Gegužės 18 d., penktadienį, Seime vyko Kauno krašto bičiulių grupės organizuojamas susitikimas-diskusija dėl naujos profesinio rengimo reformos planų ir jų įgyvendinimo Kauno mieste ir rajone.

Pasitarime dalyvavo Seimo Kauno krašto bičiulių grupės pirmininkė Gintarė Skaistė ir Seimo narys Rimantas Dagys, Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas, atsakingas už profesinių mokyklų sektoriaus politikos koordinavimą, LAMA BPO konsultantas Paulius Baltokas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertė Birutė Noreikaitė.

Taip pat,  savo pozicijas išsakė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė bei švietimo ir mokslo skyriaus vadovė Aušra Misonė; Kauno regiono profesinių mokymo įstaigų vadovai: Kauno technikos profesinio mokymo centro direktorius Paulius Čepas, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktorius Alvydas Pranas Grevas, Kauno informacinių technologijų mokyklos direktorius Juozapas Dambrauskas, Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos direktorė Sniega Marčiukaitienė, Kauno taikomosios dailės mokyklos direktorė Daina Rožnienė, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Nora Pileičikienė ir direktorės pavaduotojas Tomas Darbutas.

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas M.Ablačinskas pristatė
vykstančią reformą, O.Posaškovos nuotr.
Susitikimo metu aptarti įvairūs suinteresuotoms grupėms rūpimi klausimai: reformos įgyvendinimo eiga, praktinis pameistrystės ir tęstinio mokymo įgyvendinimas, darbdavių subsidijavimo galimybės, glaudesnis profesinių mokyklų bendradarbiavimas su darbdaviais siekiant atitikti valstybės ir verslo poreikius. 

Ministrės patarėjas patikino susirinkusius profesinio mokymo įstaigų vadovus, kad tinklo optimizavimas jungiant ar uždarant mokyklas iki 2020 metų Kaune neplanuojamas. Kol kas vyksta valstybės finansuojamų vietų, skirtų atskiroms profesijoms, perskirstymas atsižvelgiant į sudarytas ilgalaikes prognozes. Visgi, nerimą kelią tendencijos, kai rinkoje paklausių ir gerai apmokamų profesijų nėra linkę rinktis patys moksleiviai. Šiai problemai spręsti ŠMM planuoja kurti profesinio orientavimo mokyklose ir informacijos apie profesinį mokymą pateikimo modelį. Tačiau, deja, tai yra tolimesnių metų perspektyva.

Nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos pradės veikti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelis, kuris taip pat kelia nerimą profesinio mokymo įstaigoms. Daliai dėstytojų, kurie ateina iš verslo, toks apmokėjimo modelis yra nepatrauklus, o profesinio mokymo įstaigoms nuostolingas dėl Sodros socialinio draudimo mokesčių „grindų“. Taip pat, kelia nerimą įsigaliojimo terminai, nes darbuotojų įspėjimams ir informavimui pagal Darbo kodeksą reikalingi 4 mėnesiai. Tuo tarpu iki rugsėjo 1 dienos beliko 3,5 mėnesio.

Diskusijos dalyviai, O.Posaškovos nuotr.
Naujas profesinio mokymo finansavimo modelis ateinančiais mokslo metais dar taikomas nebus. Planuojama jį įdiegti nuo 2019 metų rugsėjo 1 dienos.

Išsamiai aptarta pameistrystės plėtra. Tikimasi, kad jos apimtys galėtų išaugti nuo 4 proc. (dabar) iki 30 proc. (nuo naujų mokslo metų) visų profesinio mokymo programose dalyvaujančių asmenų. Ateityje siekis yra pasiekti 60 proc. Šiuo metu ŠMM yra sudaryta darbo grupė pameistrystės plėtrai skatinti.

Taip pat, atkreipiant dėmesį į didelį emigracijos mastą ir darbuotojų trūkumą Lietuvoje, buvo aptartos planuojamos priemonės siekiant sustabdyti profesines mokyklas baigusių žmonių emigraciją, užsieniečių mokymo Lietuvos profesinėse mokyklose galimybės.

„Siekiant pertvarkyti Lietuvos universitetus ir pagerinti jų kokybę, vykdoma aukštojo mokslo reforma, apie kurią vis girdime viešojoje erdvėje. Dėl šios reformos kyla daug diskusijų ir kartais pamirštama, kad be aukštojo mokslo Lietuvoje svarbus išlieka ir profesinis mokymas, kuris yra itin svarbus valstybės konkurencingumui. Siekiant spartaus ekonomikos augimo būtinas radikalus švietimo sistemos pertvarkymas, o profesinis mokymas yra ypač svarbi jo dalis. Todėl kokybiškos ir darbo rinkos lūkesčius atliepiantis profesinio mokymo reformos įgyvendinimas yra mūsų visų atsakomybė“, – sako Seimo narė G. Skaistė.

Komentarų nėra:

Dalijimosi ekonomika: daugiau iššūkių ar galimybių?

Diskutuojant su europiniu lygmeniu dirbančiais politikais, jie nuolat kelia klausimus susijusius su dalijimosi ekonomikos plėtra, itin d...