2016 m. vasario 27 d., šeštadienis

Gintarė Skaistė. Atlyginimai Lietuvoje sparčiai kyla tik penktadaliui

Premjerui su Vyriausybe garsiai džiaugiantis augančiais ekonominiais rodikliais, visuomenės apklausos rodo gyventojų pesimistines nuotaikas. Dažno lietuvio nešildo informacija apie augantį bendrąjį vidaus produktą ar aukštas turto pajamas. Kylančios kainos, maža pensija ar vos minimalius poreikius tenkinantis atlyginimas yra dažnas kasdienybės apibūdinimas. Iš kur atsiranda ši takoskyra tarp statistikos ir gyvenimo realybės?

Dviejų greičių Lietuva

Diskusijose vis pasigirsta apibūdinimas - dviejų greičių Lietuva. Tai kurgi tie mūsų greičiai nesutampa? Šiandien penktadalis didžiausias pajamas gaunančių asmenų mūsų šalyje gali jaustis stipriais vidutiniokais – jie jau yra pasiekę ES pajamų vidurkį. Tačiau didžiajai daliai Lietuvos piliečių dar daugokai trūksta iki europinės gerovės – prognozuojama, kad bendrai ES vidutinį pajamų lygį pasieksime apie 2030 metus.

Vertinant šalies vidutinio darbo užmokesčio pokyčius galima džiaugtis – per pastaruosius 3 metus rodiklis pakilo 15 proc. Tačiau pažvelgus giliau, matome kad tokio ir didesnio gerovės augimo nesulaukė 4/5 Lietuvos gyventojų. Penktadalio vargingiausių šeimų pajamos per šiuos trejus metus išaugo vos 6 proc. Todėl galima teigti, jog minimalaus darbo užmokesčio padidinimas - lašas problemų jūroje. Tuo tarpu penktadaliui didžiausias pajamas gaunančių asmenų pajamos išaugo net 21 proc. Ar toks augimas pakankamas pagrindas džiaugtis ekonomikos laimėjimais – palieku spręsti Jums.


Tai kam gi Lietuvoje sekasi? Jei esi vyras nuo 25 iki 49 metų amžiaus, gyveni mieste, dirbi informacijos ir ryšių ar finansinių paslaugų ir draudimo sektoriuose – turbūt gali būti patenkintas savo ekonomine padėtimi. Matyt kasdien važiuoji nauju automobiliu į darbą stikliniame biure, pakeliui išgerdamas puodelį karštos kavos. Gyvenimas atrodo visai gražus, o dar keli straipsniai verslo žurnale apie augančias investicijas ir besikuriančius tarptautinius paslaugų centrus įkvepia naujiems iššūkiams. Sveikinu, esi sėkmingas žmogus. Tačiau tokių nėra daug. 

Startinės pozicijos skirtingos

Akivaizdu, jog esama situacija nėra visiems vienodai palanki. Penktadalio didžiausias ir penktadalio mažiausias pajamas gaunančių asmenų atlyginimų vidurkiai Lietuvoje skiriasi šešis kartus. Pasaulio banko tyrimo duomenimis pagal pajamų nelygybę esame 4 šalis Europos Sąjungoje. O ir pastarųjų metų statistikos tendencijos nekinta – sparčiausiai pajamos auga turtingiausiems. Todėl belieka konstatuoti, jog dabartinė Vyriausybė augančios ekonomikos sąlygomis nesugebėjo užtikrinti deramos gerovės didžiajai daliai šalies gyventojų, kitaip nei stambaus kapitalo atstovams, kurių pajamos augo daugiausiai iš visų socialinių grupių. 

2016 m. vasario 24 d., trečiadienis

Gintarė Skaistė: Švietimas yra investicija, o ne laisvos rinkos prekė

dr. Gintarė Skaistė
Vakar ir šiandien dienos Premjero pasisakymai verčia mus svarstyti, kam – Premjerui ar mokytojams – didesnę įtaką daro Rusija. Tačiau tokie Vyriausybės vadovo pareiškimai tik nukreipia dėmesį nuo švietimo problemos.

Kur yra švietimo sistemos pusiausvyra šiandien?

Žvelgiant į švietimą mūsų šalyje iš vartotojų pozicijos, nėra ko labai džiaugtis. Tarptautinės mokslinių pasiekimų vertinimo programos (PISA) duomenimis, Lietuvos vaikų žinios vertinamos ne itin gerai. Praleidžiame toli į priekį ne tik savo kaimynus estus, lenkus ir latvius, bet net tokias šalis kaip Rusija. Tarp 64 tyrime dalyvavusių OECD šalių, esame 37-i. 

Analizuojant iš paslaugos teikėjų pozicijos, situacija irgi nepatenkinama. Pedagogų atlyginimai Lietuvoje yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje. Mokytojai skundžiasi didelėmis klasėmis, neapmokamu kolegų pavadavimu ir kitomis problemomis. Streikas tapo galutiniu neišsprendžiamos situacijos lūžio tašku.

Ką mano, ar turėtų manyti, Vyriausybė - paslaugos užsakovas? Siekiant gyventojų ekonominės gerovės (pvz. vidutinio atlyginimo) augimo, vienas iš esminių veiksnių yra žmogiškojo kapitalo formavimas. 2012 – 2014 metų ekonomikos mokslinių tyrimų programos „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“ ataskaitoje teigiama, jog pagal šį rodiklį esame 26-i iš 28 Europos Sąjungos šalių.  Ko gero tokie rezultatai neturėtų džiuginti Premjero.

Visuomenė pritaikė mokyklai rinkos modelį

Tuomet kyla klausimai, kodėl nepriklausomoje Lietuvoje nepavyksta kurti kokybiškų galimybių savo vaikų ateičiai? Esmė tikriausiai būtų tokia - pati visuomenė pritaikė ne tik ekonominei politikai, bet ir mokyklai, vyraujantį rinkos modelį. Šiandien girdime kalbas apie mokyklų konkurencingumą, didesnių lėšų paskirstymą „sėkmingesniems“ mokytojams, „neefektyvių“ mokyklų uždarymą siekiant sutaupyti lėšas gerosioms. Ar toks liberalus požiūris apskritai taikytinas švietimo sistemai?

Akivaizdu, kad Lietuvoje egzistuoja esminės švietimo sistemos negerovės, kurių sprendimui reikalingas ne tik Vyriausybės taikomų atskirų priemonių, bet ir visuomenės požiūrio į švietimą keitimasis. Todėl šiandien reiktų žengti žingsnį atgal ir pamąstyti - švietimas, net rinkos ekonomikos terminais šnekant, yra prekė ar investicija? Reikia apsispręsti, ar siekiame padaryti dalį visuomenės „sėkmingais“ švietimo prekės vartotojais, ar norime investuoti į savo vaikų ateitį. 

Todėl šiandien būtent Vyriausybė turi imtis lyderystės keičiant rinkos modelį švietimo srityje, o ne išsisukinėti nuo problemos sprendimo nepagrįstais kaltinimais Rusijos įtaka mokytojams.

2016 m. vasario 23 d., antradienis

Kaune brangsta važiavimas viešuoju transportu

Kauno miesto savivaldybės taryba šiandien nutarė padidinti viešojo transporto kainas nuo kovo 1  dienos. Brangsta važiavimas mikroautobusais nuo 0,90 Eur. iki 1 Eur. Teigiama, jog atpigus kurui daugelis keleivių persėdo į nuosavus automobilius. Todėl dabar veiklą vykdanti bendrovė „Kautra“ 2015 metais patyrė nuostolių. Taip pat, nuo rugsėjo 1  dienos įvedama kita naujovė – už 35 Eur. įsigijusiems mėnesinį elektroninį bilietą, per 30 min. nuo bilieto pažymėjimo bus galima nemokamai persėsti į kitą mikroautobusą.

Miesto troleibusais ir autobusais keliaujančių irgi laukia nemalonios staigmenos. Kauno politikai pritarė vienkartinių bilietų, parduodamų pas vairuotojus, kainų didinimui nuo 0,7 Eur. iki 0,8 Eur. Autobusuose ir troleibusuose parduodama beveik 60  proc. visų viešojo transporto vienkartinių bilietų.

„Deklaruojama, kad viešasis transportas yra socialinė paslauga. Todėl iki šiol savivaldybė kartu su gyventojais dalindavosi paslaugos kaštus: miestas skirdavo subsidijas transporto įmonėms, o keleiviai pirkdavo pigesnius bilietėlius. Tačiau dabartinė miesto valdžia nusprendė taupyti nepasiturinčiųjų sąskaita. Vietoje to, kad pingant kurui sumažintų bilietėlių kainas, savivaldybė nubraukė subsidijas transportui, visus kaštus perkeldama ant vartotojų pečių.“ – teigė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Gintarė Skaistė. Politikės nuomone, kitais metais miesto vadovybė galės girtis, kad optimizavus transporto sistemą sutaupė 10 mln. eurų. Tuo tarpu skolų mažinimas vyks pensininkų ir studentų sąskaita.

2016 m. vasario 5 d., penktadienis

Gintarė Skaistė. Atlyginimų augimas aplenkia didžiąją Lietuvos visuomenės dalį

dr. Gintarė Skaistė
Šiandien neatitinkantis lūkesčių darbo užmokesčio augimas yra viena svarbiausių problemų Lietuvoje, o vėl išaugusi emigracija reikalauja spręsti šią problemą iš esmės. Kodėl statistikos pateikiami duomenys skelbia apie didėjantį darbo užmokestį, tačiau žmonės to nejaučia? Šia aktualia tema kalbiname naujos kartos politikę, praėjusią savaitę apgynusią ekonomikos mokslų daktaro disertaciją, Gintarę Skaistę.

- Pastaruoju metu vis dažniau skaitome Vyriausybės pranešimus apie šalies ekonomikos augimą, tačiau gyventojai teigia gerėjančių sąlygų nejaučiantys. Kaip manote, kur yra šio reiškinio priežastys?

Išties, šalies pagrindinių ekonominių rodiklių pokyčiai yra teigiami: augantis bendrasis vidaus produktas, kylantis vidutinis darbo užmokestis. Tačiau pradėjus atidžiau analizuoti pateiktus duomenis matome, jog vidutinio darbo užmokesčio augimui didžiausią įtaką visų pirma darė minimalaus darbo užmokesčio padidinimas, kuris palietė tik nedidelę dalį dirbančiųjų. Antra priežastis yra ta, kad pajamos ir atitinkamai gerovė sparčiausiai augo didžiausias pajamas gaunančių gyventojų grupei. Tuo tarpu valstybės atrama laikomos viduriniosios klasės - gausiausios visuomenės dalies ekonominė būklė kito mažiausiai. 

Žmonės mato akivaizdų nesutapimą tarp realių pragyvenimo sąlygų ir vyriausybės kalbų apie gerėjantį gyvenimą. Tai situacija, panaši į susiklosčiusią su prekių ir paslaugų kainomis, kai statistika nerodo kainų augimo, tačiau žmonės realiai mato pabrangusius kasdien vartojamus populiariausius produktus ir paslaugas. Ir šie neatitikimai yra žmonių nusivylimo ir tvyrančio neteisingumo jausmo priežastis.

Seimas pritarė siūlymui suteikti didesnes socialines garantijas studentams

Vakar Seimas po pateikimo pritarė siūlymui, kad studijuojantys ir darbą praradę asmenys turėtų teisę į nedarbo draudimo išmokas. Tai num...