2018 m. birželio 17 d., sekmadienis

Dalijimosi ekonomika: daugiau iššūkių ar galimybių?

Diskutuojant su europiniu lygmeniu dirbančiais politikais, jie nuolat kelia klausimus susijusius su dalijimosi ekonomikos plėtra, itin dideliais jos augimo tempais ir apimtimis. Tačiau grįžus į Lietuvą, dažnai mūsų institucijos atrodo šį terminą girdinčios pirmą kartą. Tai kas gi yra ta dalijimosi ekonomika?

Turbūt lengviausia kalbėti pavyzdžiais. Tokios platformos kaip Uber, Airbnb ar Savy.lt tampa įprasta paslaugų įsigijimo erdve. Ne išimtis yra ir Lietuva – dalijimosi platformos plečiasi, jų atsiranda vis daugiau. Nemažai šių platformų yra ir lietuviškos kilmės. Dabar vieni iš kitų galim išsinuomoti fotoaparatą per dalinuosi.lt ar užsisakyti su kaimynais daržovių tiesiai iš ūkininko per kaimasinamus.lt.

Trumpai tariant, atsisakant fizinių tarpininkų, prekes ar paslaugas per interneto platformas galima įsigyti ne iš verslo, bet tiesiai iš žmonių. Pačiai platformai tos prekės ar paslaugos nepriklauso, ji tiesiog veikia kaip virtualus tarpininkas. Patirtis rodo, kad dalijimosi ekonomikos modelyje yra keletas neabejotinų pliusų:

1. Patrauklesnė kaina. Tradicinio tarpininko nebuvimas pagreitina sandorio sudarymą ir užtikrina mažesnius kaštus vartotojui. Paprastai interneto platformos pasiima apie 5 proc. sandorio vertės arba teikia paslaugą nemokamai, uždirbdami pajamas vien iš reklamos platformoje. Taigi, beveik visi uždirbti pinigai atitenka paslaugos teikėjui.

2. Aukštesnis pasitikėjimo lygis. Galimybė internete įvertinti suteiktas paslaugas užtikrina aukštą kitų vartotojų pasitikėjimo lygį. Visi esam prisiklausę mitinių istorijų apie 5 žvaigždutėmis įvertintus viešbučius Maroke ar Turkijoje, kur lakstė tarakonai ar langai atsivėrė į akliną sieną. Tačiau Booking.com ar Airbnb reitingai nemeluoja. Ten savo viešnagę vertina realiai ten gyvenę asmenys, todėl jų įspūdžiai yra gerokai patikimesni nei nežinomų ir galimai subjektyvių vertinimo komisijų.

3. Tausus vartojimas. Galimybė dalintis turimais daiktais, užtikrina išteklių tausojimą. Jei noriu skylės sienoje, neprivalau įsigyti naujo grąžto. Tuo pačiu, po darbo pavežant kitus, užtikrini kad automobilių mūsų gatvėse būtų vienu kitu mažiau. Taigi, pasidalinus turima įranga, visuomenei jos paprasčiausiai reikės mažiau.

4. Galimybė užsidirbti papildomai. Tyrimų duomenimis, absoliučiai daugumai dalijimosi ekonomikos platformose paslaugas ar prekes teikiančių asmenų, tai yra ne pagrindinės, o papildomos pajamos. Šie skaičiai skiriasi atskiruose ūkio sektoriuose ar šalyse, tačiau Europoje tai vis dar daroma laisvalaikio ar asmeninio turto sąskaita. Pavyzdžiui, Amsterdame programėlių pagalba gali išnuomoti savo būstą ar automobilį, kol atostogauji Kanarų salose. Grįžęs sąskaitoje randi papildomų pajamų, kurios atperka dalį atostogų išlaidų.

5. Didesnis pasirinkimas. Akivaizdu, kad įtraukus į pasiūlą privačiai turimą turtą ar paslaugas išaugo jų įvairovė. Atsiradus tokioms platformoms kaip Airbnb, rinkoje atsirado ne tik tradiciniai viešbučiais ir svečių namai, tačiau dabar dažnas turistas gali apsistoti bute miesto centre ar atokiame miško namelyje. 

2018 m. birželio 14 d., ketvirtadienis

Siūloma kitais metais valstybės tarnautojų atlyginimo bazinį dydį didinti 5 proc.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė įregistravo pasiūlymą Seime svarstomam įstatymui, kuriuo 2019 metams nustatomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis.

Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte buvo siūloma ateinantiems metams tiesiog įtvirtinti 2018 metais galiojusį bazinį dydį, perskaičiuojant jį pagal darbdavio ir darbuotojo įmokų sujungimo metu naudojamą koeficientą. Opozicijos politikams sukėlė nerimą toks matematinis perskaičiavimas, nes tai užšaldytų valstybės tarnautojų atlyginimus dar vieneriems metams.

Primename, kad pareiginės algos bazinis dydis dėl 2008 metų krizės buvo sumažintas ir įšaldytas 9 metams. Praėjusiais metais valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis pakeltas buvo vos 1,5 proc., kai metinė infliacija 2017 metais siekė 3,9 proc. 

 „Valstybės tarnautojų darbo užmokestis tapo nekonkurencingu, lyginant su privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimu. Kvalifikuoti specialistai palieka valstybinę tarnybą, naujų pritraukti nepavyksta, todėl nukečia viešųjų paslaugų kokybė. Manau, kad oraus atlygio dirbančiam žmogui užtikrinimas turi būti visų mūsų prioritetas“ –  teigė G. Skaistė.

Tvirtinant praėjusių metų biudžetą, Seimas protokoliniu nutarimu išreiškė valią iki 2020 m. atstatyti dėl finansinės krizės sumažintą valstybės tarnautojų algos bazinį dydį, kad jis siektų 142 eurus (padauginus iš perskaičiavimo koeficiento 1,289 būtų 183,04 Eur.). Tačiau Vyriausybės teikiamame įstatymo projekte apie tai nekalbama.

„Atsižvelgiant į išsakytą Seimo poziciją dėl pareiginės algos bazinio dydžio atstatymo į prieškrizinį lygį, bei Lietuvos ekonominės raidos teigiamas tendencijas ir vidutinio darbo užmokesčio augimą 8,4 proc. (2017 m.) siūlau bent 5 proc. iki 180 eurų padidinti ir valstybės tarnautojų  pareiginės algos bazinį dydį.“ –  teigė G. Skaistė.

2018 m. birželio 8 d., penktadienis

Atlyginimai auga. Bet ne tau?

Seimo narė dr. Gintarė Skaistė
Statistika teigia, kad vidutinis atlyginimas į rankas per pastaruosius metus išaugo 8,4 proc. Atrodytų visai neblogai, tačiau lankantis regionuose dažnas gyventojas teigia jokio augimo nepastebėjęs. Kodėl geresnio gyvenimo nejaučia didelė dalis dirbančiųjų?

Galima būtų išskirti 3 priežastis:

1. Regioniniai skirtumai. Pažvelgus į savivaldybių statistiką randame akivaizdžius ir nepaneigiamus skirtumus. Mažiausiai atlyginimai augo tokiose savivaldybėse kaip Švenčionių ar Klaipėdos rajono – vos 3,9 proc. Lygiai tiek, kiek metinė infliacija. Galima sakyti, kad kainos suvalgė visą atlyginimo prieaugį. 

Taip pat, reikia nepamiršti, kad atlyginimo realus padidėjimas priklauso nuo dviejų rodiklių: augimo procento ir nuo prieš tai buvusio atlyginimo dydžio, kuris yra pakankamai skirtingas įvairiuose regionuose. Pavyzdžiui, darbo užmokestis Vilniuje yra 46 proc. didesnis nei Skuode. Natūralu, kad ir jo realus augimas eurais bus gerokai didesnis. Taigi, nors santykinis augimas tiek vienoje, tiek kitoje savivaldybėje buvo labai panašus – 8,7/8,8 proc., bet realiai 2017 metų ketvirtą ketvirtį Skuodo gyventojai vidutiniškai į rankas gavo 46 eurais daugiau nei 2016 metais, o Vilniuje – 67-iais eurais.
Turbūt du radikaliausi pavyzdžiai būtų Jurbarko ir Trakų savivaldybių pavyzdžiai. Jurbarko savivaldybėje vidutinis atlyginimas yra vienas mažiausių šalyje – į rankas 529 Eur. Trakuose – trečias Lietuvoje – 705 Eur. Jurbarke per 2017 metus vidutinis darbo užmokestis paaugo vos 4 proc. (beveik infliacijos ribose), o Trakuose – 13 proc. Realiai Jurbarke dirbantieji vidutiniškai gavo 21 euru daugiau, o Trakuose – 92 eurais.

2. Didelė atlyginimų nelygybė. Žvelgiant į vidutinį atlyginimą svarbu suprasti, kad tai tik vidutinis dydis, kuris aprėpia ir itin mažus, ir labai didelius atlyginimus. 

2014 metų duomenimis dešimtadalis daugiausiai uždirbančių žmonių gauna 4 kartus didesnius atlyginimus nei dešimtadalis mažiausiai uždirbančiųjų. Tyrimas atliekamas kas ketverius metus, tad naujesnių duomenų kol kas nėra. Tačiau bendrieji pajamų nelygybės rodikliai per tą laikotarpį buvo linkę augti, tad negalime atmesti tikimybės kad ir šis skirtumas yra jau nebe 4, o gal net 5 kartai.

Didelė dalis šio skirtumo nulemta ne pilnos darbo dienos. Mat valandinis įkainis daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų dešimtadaliams skiriasi ne 4, o tik 3 kartus. Vadinasi dirbantieji mažiau valandų (dėl menkos darbo pasiūlos, sveikatos ar šeimyninių aplinkybių) dažniau patenka į dirbančių skurstančiųjų rizikos zoną. Dirbant iki pusės etato, skurdo rizikos lygis siekia net 63,8 proc. 

3. Išaugusi infliacija. Nors atlyginimas ir auga, bet dažnai girdime žmonių priekaištus dėl augančių kainų. Tenka pastebėti, kad vidutinė infliacija 2017 metais siekė net 3,9 proc. ir buvo didžiausia Europos Sąjungoje, kur vidurkis buvo 1,7 proc. Vartojimo prekių kainos per metus augo 1,8 proc., paslaugų - 5,2 proc. Ypač augo viešojo maitinimo įstaigų paslaugos.

Lietuvos išskirtinumą lėmė ir keli politiniai vidiniai šalies veiksniai. Lietuvos banko skaičiavimais, didesni akcizai alkoholiniams gėrimams infliaciją didino 0,7 proc., didesnis PVM tarifas šilumos energijai metų viduryje lėmė 0,2 proc. augimą. Paslaugų kainų kilimui ypač daug įtakos darė padidintas minimalus atlyginimas, kadangi personalo išlaidos šiame sektoriuje sudaro sąlyginai didesnę sąnaudų dalį.

Todėl atsižvelgiant į šiuos 3 probleminius aspektus, Vyriausybė turėtų siekti tolygesnio atlyginimų augimo pasiskirstymo. Čia galima išskirti ir 3 uždavinius, kurie galėtų tapti prioritetiniais valdančiųjų darbais:

1) Skirti ypatingą dėmesį investicijų pritraukimui į savivaldybes, kuriose atlyginimų dydis yra ženkliai mažesnis už šalies vidurkį. Tokioms teritorijoms tikslinga ieškoti investuojančių mažų ir vidutinių įmonių, kadangi didelėms įmonėms regionuose paprastai sudėtinga rasti didelį kiekį kvalifikuotos darbo jėgos. Tuo tarpu, mažai ar vidutinei įmonei tikslingai paruošti keliasdešimt specialistų būtų pajėgūs ir regionuose veikiantys profesinio mokymo centrai.

2) Mažinti atlyginimų nelygybę socialinės politikos priemones nukreipiant į skatinimą dirbti visą darbo dieną. Į tai įeina: galimybių derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus didinimas, darbo paklausą atitinkančios kvalifikacijos suteikimas ir pan. Tuo pačiu, remiant naujų darbo vietų kūrimą eksportuojančiose įmonėse, nes Lietuvos banko tyrimas rodo jose egzistuojant vidutiniškai didesnius darbo užmokesčius nei neeksportuojančiose.

3) Įvertinti ir mažiau eksperimentuoti mokestiniais pakeitimais, kurie ne tik lemia didesnes įplaukas į valstybės biudžetą, bet ir didina infliaciją. Pavyzdžiui, kaip ir su mokestine reforma pristatytas akcizų tabakui didinimas. Deja, įstatymą pateikusi Finansų ministerija nematė reikalo pristatyti, koks prognozuojamas įstatymo poveikis infliacijai. Neatsakingai veikiant, galų gale pusė atlyginimo augimo ištirpsta augančiose kainose. 

2018 m. gegužės 28 d., pirmadienis

Lietuviai vis labiau naudojasi dalijimosi ekonomikos platformomis

Konferencijos pranešėjai, Dž. Barysaitės nuotr.
Dalijimosi ekonomika vis labiau įtraukia lietuvius, nors iki ES vidurkio mums dar toloka. Tokią išvadą galima buvo padaryti po konferencijos Seime „Augančios dalijimosi ekonomikos poveikis šalies ūkiui ir darbo rinkai“. Konferenciją organizavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė.

„Dalijimosi ekonomikos apimtys visoje Europos Sąjungoje auga neįtikėtinu greičiu. Tokios platformos kaip Uber, Airbnb ar Savy.lt tampa įprasta paslaugų įsigijimo erdve. Ne išimtis yra ir Lietuva – dalijimosi platformos plečiasi, jų atsiranda vis daugiau. Tradicinis verslas į šias platformas žvelgia kaip į konkurentus, o valstybė mato iššūkius užtikrinant tokiose platformose paslaugas teikiančių asmenų socialinę apsaugą, o kartu ir teisingą mokesčių surinkimą. Todėl svarbu identifikuoti specifinius iššūkius kylančius šiam sektoriui Lietuvoje“, – teigė G. Skaistė.

Eurobarometro tyrimo duomenimis, 2015 metais didžiausią sandorių suminę vertę ES demonstravo apgyvendinimo paslaugų per platformas sektorius (Airbnb ar pan.) generuodamas 15,1 mlrd. eurų vertę, po 5 mlrd. eurų vertės sandorių turėjo pavežėjimo (Uber ar pan.) ir sutelktinio finansavimo (Savy.lt ar pan.) sektoriai. Šiek tiek nuo jų atsilieka kvalifikuotos ar nekvalifikuotos darbo jėgos rinka internete, sukurdama 2,7 mlrd. eurų vertę. 

Laura Galdikienė, Dž.Barysaitės nuotr.
„Europos Komisijos nuomone, artimiausiu metu dalijimosi ekonomika augs bent dešimt kartų greičiau nei kiti ekonomikos sektoriai. PwC prognozėmis, dalijimosi ekonomikos sandoriai ir platformų pajamos Europoje iki 2025 metų gali išaugti 20 kartų bei pasiekti atitinkamai 570 mlrd. ir 83 mlrd. eurų vertę.“, - kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje ekonominės valdysenos pareigūnas Marius Vaščega.

„Dalijimosi ekonomika nėra naujas reiškinys, tačiau naujos technologijos ir skaitmeninė transformacija jai suteikė naują impulsą: ši rinka sparčiai auga visoje Europoje. Lietuvoje augimas irgi jaučiamas. Atlikto tyrimo duomenimis, bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių dalijimosi ekonomikos paslaugomis naudojosi 20 proc. visų Lietuvos gyventojų, o tarp jaunų žmonių nuo 18 iki 35 metų ši dalis siekia net 32 proc.”, – teigė Swedbank vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.

Gintarė Skaistė, Dž.Barysaitės nuotr.
„Galima išskirti keturias sritis, kuriose dalijimosi ekonomikos plėtra kelia sudėtingus klausimus. Tai - konkurencinės sąlygos lyginant su tradicinėmis įmonėmis, mokesčių surinkimas, socialinės ir draudiminės garantijos platformose savarankiškai dirbantiems asmenims bei vartotojų teisės. Visgi, vertindami dalijimosi ekonomikos atnešamas galimybes, turime labai atsakingai žiūrėti į reguliacinės aplinkos kūrimą ir nepulti aklai griežtinti sąlygų.“ – kalbėjo G.Skaistė.

Renginyje pranešimus skaitė: Swedbank, UBER, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, LR Ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovai.

2018 m. gegužės 22 d., antradienis

Augančios dalijimosi ekonomikos poveikis šalies ūkiui ir darbo rinkai

Konferencija
AUGANČIOS DALIJIMOSI EKONOMIKOS POVEIKIS ŠALIES
ŪKIUI IR DARBO RINKAI
2018 m. gegužės 28 d.
Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salė (I rūmai)

10.15–11.00 Dalyvių ir klausytojų atvykimas, saugumo (asmens dokumentų) patikra

11.00-11.10 Sveikinimo žodis
                      Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas
                      Seimo narė dr. Gintarė Skaistė

11.10-11.25 Dalijimosi ekonomika Lietuvoje
                    „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė

11.25-11.40 UBER atvejis Lietuvoje ir europinės perspektyvos
                    UBER  viešosios politikos atstovas Baltijos šalims Vytautas Višinskis

11.40-11.55 Dalijimosi ekonomikos poveikis darbo rinkai: iššūkiai ir perspektyvos
                    LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas (TBC)

11.55-12.10 Dalijimosi ekonomikos apmokestinimo ypatumai. Lietuvos atvejis ir kitų ES šalių                               iniciatyvos
                    VMI Teisės departamento direktoriaus pavaduotja Alina Gaudutytė;
                    VMI Kontrolės departamento VEEEPKS skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius

12.10-12.25 Vartotojų teisių ir duomenų apsaugos iššūkiai augant dalijimosi ekonomikos sektoriui
               Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Tamulionienė

12.25-12.40 EK komunikatas „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkės“ ir kitos dalijimosi plėtrą įtakojančios EK iniciatyvos
                      EK atstovybės Lietuvoje Ekonominės valdysenos pareigūnas Marius Vaščega

12.40-12.55 Dalijimosi ekonomikos poveikis tradicinei ekonomikai
                    LR Ūkio viceministras Elijus Čivilis

12.55-13.00 Baigiamasis žodis  

2018 m. gegužės 21 d., pirmadienis

Seime vyko susitikimas dėl profesinio rengimo reformos įgyvendinimo Kauno regione


Seimo narė dr. Gintarė Skaistė, O.Posaškovos nuotr.
Gegužės 18 d., penktadienį, Seime vyko Kauno krašto bičiulių grupės organizuojamas susitikimas-diskusija dėl naujos profesinio rengimo reformos planų ir jų įgyvendinimo Kauno mieste ir rajone.

Pasitarime dalyvavo Seimo Kauno krašto bičiulių grupės pirmininkė Gintarė Skaistė ir Seimo narys Rimantas Dagys, Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas, atsakingas už profesinių mokyklų sektoriaus politikos koordinavimą, LAMA BPO konsultantas Paulius Baltokas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertė Birutė Noreikaitė.

Taip pat,  savo pozicijas išsakė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė bei švietimo ir mokslo skyriaus vadovė Aušra Misonė; Kauno regiono profesinių mokymo įstaigų vadovai: Kauno technikos profesinio mokymo centro direktorius Paulius Čepas, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktorius Alvydas Pranas Grevas, Kauno informacinių technologijų mokyklos direktorius Juozapas Dambrauskas, Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos direktorė Sniega Marčiukaitienė, Kauno taikomosios dailės mokyklos direktorė Daina Rožnienė, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Nora Pileičikienė ir direktorės pavaduotojas Tomas Darbutas.

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas M.Ablačinskas pristatė
vykstančią reformą, O.Posaškovos nuotr.
Susitikimo metu aptarti įvairūs suinteresuotoms grupėms rūpimi klausimai: reformos įgyvendinimo eiga, praktinis pameistrystės ir tęstinio mokymo įgyvendinimas, darbdavių subsidijavimo galimybės, glaudesnis profesinių mokyklų bendradarbiavimas su darbdaviais siekiant atitikti valstybės ir verslo poreikius. 

Ministrės patarėjas patikino susirinkusius profesinio mokymo įstaigų vadovus, kad tinklo optimizavimas jungiant ar uždarant mokyklas iki 2020 metų Kaune neplanuojamas. Kol kas vyksta valstybės finansuojamų vietų, skirtų atskiroms profesijoms, perskirstymas atsižvelgiant į sudarytas ilgalaikes prognozes. Visgi, nerimą kelią tendencijos, kai rinkoje paklausių ir gerai apmokamų profesijų nėra linkę rinktis patys moksleiviai. Šiai problemai spręsti ŠMM planuoja kurti profesinio orientavimo mokyklose ir informacijos apie profesinį mokymą pateikimo modelį. Tačiau, deja, tai yra tolimesnių metų perspektyva.

Nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos pradės veikti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelis, kuris taip pat kelia nerimą profesinio mokymo įstaigoms. Daliai dėstytojų, kurie ateina iš verslo, toks apmokėjimo modelis yra nepatrauklus, o profesinio mokymo įstaigoms nuostolingas dėl Sodros socialinio draudimo mokesčių „grindų“. Taip pat, kelia nerimą įsigaliojimo terminai, nes darbuotojų įspėjimams ir informavimui pagal Darbo kodeksą reikalingi 4 mėnesiai. Tuo tarpu iki rugsėjo 1 dienos beliko 3,5 mėnesio.

Diskusijos dalyviai, O.Posaškovos nuotr.
Naujas profesinio mokymo finansavimo modelis ateinančiais mokslo metais dar taikomas nebus. Planuojama jį įdiegti nuo 2019 metų rugsėjo 1 dienos.

Išsamiai aptarta pameistrystės plėtra. Tikimasi, kad jos apimtys galėtų išaugti nuo 4 proc. (dabar) iki 30 proc. (nuo naujų mokslo metų) visų profesinio mokymo programose dalyvaujančių asmenų. Ateityje siekis yra pasiekti 60 proc. Šiuo metu ŠMM yra sudaryta darbo grupė pameistrystės plėtrai skatinti.

Taip pat, atkreipiant dėmesį į didelį emigracijos mastą ir darbuotojų trūkumą Lietuvoje, buvo aptartos planuojamos priemonės siekiant sustabdyti profesines mokyklas baigusių žmonių emigraciją, užsieniečių mokymo Lietuvos profesinėse mokyklose galimybės.

„Siekiant pertvarkyti Lietuvos universitetus ir pagerinti jų kokybę, vykdoma aukštojo mokslo reforma, apie kurią vis girdime viešojoje erdvėje. Dėl šios reformos kyla daug diskusijų ir kartais pamirštama, kad be aukštojo mokslo Lietuvoje svarbus išlieka ir profesinis mokymas, kuris yra itin svarbus valstybės konkurencingumui. Siekiant spartaus ekonomikos augimo būtinas radikalus švietimo sistemos pertvarkymas, o profesinis mokymas yra ypač svarbi jo dalis. Todėl kokybiškos ir darbo rinkos lūkesčius atliepiantis profesinio mokymo reformos įgyvendinimas yra mūsų visų atsakomybė“, – sako Seimo narė G. Skaistė.

2018 m. gegužės 16 d., trečiadienis

Siūloma nustatyti dviejų lygių tiesioginio valdymo modelį

Gintarė Skaistė, lrytas.lt nuotr.
Siekiant užtikrinti įstatymų viršenybės principą, siūloma numatyti galimybę įvesti dviejų tipų tiesioginį valdymą savivaldybėse. Tai numatančią įstatymo pataisą užregistravo Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė.

Nors iki šiol galiojusi įstatymo redakcija numatė priežastis, dėl kurių atsiranda priežastis įvesti tiesioginį valdymą savivaldybėse, tačiau realiai tai nebuvo daroma dėl perteklinių pasekmių: įvedus tiesioginį valdymą per 6 mėnesius turėtų būti surengti nauji savivaldybių tarybų rinkimai toje savivaldybėje.

„Egzistuojantis modelis turėtų užtikrinti, kad savivaldybės laikysis įstatymų, o jeigu ne – bus pritaikytos sankcijos ir galimai netgi įvestas tiesioginis valdymas. Tačiau savivaldybės dažnai pro pirštus žiūri į reikalavimus laikytis įstatymų, nes realios nuobaudos jiems negresia. Nuo 1990 metų tiesioginis valdymas buvo įvestas tik 1 kartą, ir tas pats atvejis vėliau teismo pripažintas neteisėtu. Akivaizdu, kad sukurtas savivaldos kontrolės modelis iki galo neužtikrina įstatymų viršenybės.“ – teigė Seimo narė G.Skaistė.

2018 m. gegužės 9 d., trečiadienis

Kaune organizuota diskusija apie investicijas į aukštąsias technologijas

Diskusiją moderavo dr. Gintarė Skaistė
Gegužės 8 dienos pavakarę Kaune vyko antroji ciklo „7 Kauno veidai“ diskusija „Investicijos į aukštąsias technologijas. Trokštamos. (Ne)pasiekiamos?“, kurią organizavo Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė. Renginyje mintis išsakė savo sričių profesionalai: Seimo narys, buvęs premjeras, Andrius Kubilius; ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas, Gitanas Nausėda ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

„Nors dažnai investicijų į aukštąsias technologijas mūsų kasdieniame gyvenime ir nesimato, šios investicijos ilguoju laikotarpiu užtikrina didelės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą, augančią ateities ekonomiką bei valstybės pažangą, todėl kryptinga valstybės veikla jas pritraukiant yra itin svarbi“,  – teigė Seimo narė G. Skaistė.

Pokalbio metu buvo keliami klausimai apie investicijų į mokslą bei tyrimus kiekį ir efektyvumą, inovacijas ir ateities ekonomiką.

„Šalia geopolitinio saugumo, mano įsitikinimu, pats svarbiausias gyvybinis siekis ir pagrindinis iššūkis yra kiek galima greičiau pasivyti ekonominį ir socialinį Europos Sąjungos gerovės lygį. Tam, kad lietuviai čia galėtų uždirbti tiek kiek kitose Europos sąjungos šalyse, ekonominio-socialinio gerbūvio siekis yra savaime suprantamas“, – teigė Seimo narys A. Kubilius.

Diskusijos dalyviai, kaip labai svarbius aspektus, išskyrė švietimo ateitį ir demografinių procesų valdymą Lietuvoje. Taip pat diskutuota apie Europos ir Lietuvos ateities viziją, ateities ES biudžetą.

„Europa be jokios abejonės turi ambiciją tapti ne tik prekybos lydere, kuria šiuo metu ir yra, bet ir lydere aukštųjų technologijų, mokslo, skaitmeninės rinkos srityje ir iš esmės kurti ateities ekonomiką. Kol kas tai yra svajonė, nes Europos Sąjunga atsilieka ne tik nuo JAV, bet ir nuo Japonijos, Australijos, Kanados, ypatingai inovacijų ir mokslo tyrimų srityse, todėl tikrai yra kur tobulėti. Tam, kad ta ambicija taptų realybe, aišku, yra reikalingi pinigai. Todėl praeitą savaitę Europos Komisijos pristatytas ateities Europos biudžetas yra be galo svarbus, nes jis iš esmės numatys Europos Sąjungos ambicijų ir žvilgsnio gylį bei tolį 7 metams į priekį – nuo 2021 iki 2027 metų“, teigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Diskusijos dalyviai kritiškai įvertino Lietuvos įdirbį ir planus pritraukiant investicijas. Kaip vieni iš didžiausių trūkumų buvo įvardinti: aiškios ir suprantamos strategijos nebuvimas, paskatų verslui investuoti į aukštąsias technologijas stoka ir mokslininkų nesisteminis darbas siūlant verslui patrauklias idėjas ir produktus.

A.Pranckevičius, A.Kubilius, G.Skaistė, G.Nausėda
Taip pat daug dėmesio skirta verslo ir mokslo įstaigų glaudžiam bendradarbiavimui, keliant klausimą dėl verslo poreikių ir universitetų sukuriamos darbo jėgos pasiūlos suderinamumo.

„Pirmiausia reikalingas verslo įsitraukimas ir į aukštąjį mokslą, ir į specialistų rengimą, nes pernelyg daug pavyzdžių yra kuomet įmonėje vykdomas perkvalifikavimas specialisto, kuris 5 ar daugiau metų praleido aukštojo mokslo suoluose ir išėjo taip ir neparuoštas arba jam tiesiog reikalingas laikotarpis adaptuotis“, – teigė ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas, Gitanas Nausėda.

Diskusijos dalyviai sutarė, jog investicijos į aukštąsias technologijas yra itin svarbios šalies ekonominiam augimui, tuo pačiu skiriant ypatingą dėmesį jau turimų resursų įveiklinimui, tam, kad būtų sukurta didžiausia pridėtinė vertė visai Lietuvai.

Diskusijos vaizdo įrašas:


2018 m. balandžio 30 d., pirmadienis

Kreiptasi į finansų ministrą dėl kritinės padėties Muitinėje

Viešojoje erdvėje pateikiama informacija, kad šiuo metu Lietuvos muitinėje yra beveik 240 laisvų darbo vietų, didžioji dalis – ne administracijoje, o postuose. Tačiau pagal naujausius Muitinės vidinėje sistemoje pateikiamus darbuotojų motyvavimo planus, ne tik neieškoma kaip užpildyti tuščius etatus, bet ir planuojama atleisti dar iki 115 postų pareigūnų. Dėl susiklosčiusios situacijos Muitinėje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką. 

„Neramina planuojami pokyčiai Lietuvos muitinėje. Jau dabar postuose trūksta pareigūnų numatytoms funkcijoms vykdyti. Niekas nenori dirbti sistemoje dėl per menko atlygio, itin aukštų reikalavimų ir prastų darbo sąlygų. Tačiau vietoj to, kad Muitinės vadovybė spręstų nepakankamo finansavimo klausimą, planuose mato esamų postų pareigūnų atleidimus“, – kalbėjo G. Skaistė.

 Pagal pastarąjį mėnesį vidinėje tarnybos sistemoje pateiktą Muitinės administracijos pareigūnų motyvavimo projektą, visiems administracijos pareigūnams kategorijos būtų didinamos iki maksimalios teisės aktuose numatytos ribos, o jei turima kvalifikacinė kategorija yra aukščiausia leistina – būtų išmokamas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. 

Tuo tarpu Muitinės postų pareigūnų motyvavimo projektas nėra pateiktas, nors būtent jų trūkumas kelia didžiausią susirūpinimą. Pateiktuose planuose matomas tik jų skaičiaus mažinimas, atleidžiant iki 115 pareigūnų.

„Kyla klausimas, kaip Muitinė sugebės įgyvendinti savo uždavinius dar labiau mažindama postuose dirbančių pareigūnų skaičių, jei ir šiuo metu yra jaučiamas jų trūkumas. Todėl šiandien kreipiausi į Finansų ministrą, prašydama pateikti informaciją, kokių konkrečių veiksmų ir kada bus imtasi, siekiant užtikrinti deramą Muitinės postų pareigūnų darbo užmokestį ir tinkamas darbo sąlygas“, – teigė G. Skaistė. 

Pastaruoju metu žiniasklaidoje nagrinėti atvejai, kuomet tuščių etatų postuose sąskaita Muitinės administracijos darbuotojams buvo mokami abejotini priedai. Taip pat keltos abejonės ir dėl išpūsto Muitinės administracijos darbuotojų skaičiaus.

2018 m. balandžio 13 d., penktadienis

Seimas nepritarė siūlymui didinti savivaldos sprendimų skaidrumą

Ketvirtadienį Seimas atmetė siūlymą apriboti savivaldos politikų galimybes manipuliuoti procedūromis leidžiant sprendimų priėmime dalyvauti ir nusišalinusiems asmenims. Tai numatančią Vietos savivaldos įstatymo pataisą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė. 

„Apgailestauju dėl tokio valdančiųjų sprendimo. Ir toliau paliekama teisė savivaldybėse įsitvirtinusiems karaliukams dalyvauti priimant sprendimus, kurie atneša naudą jiems asmeniškai. Parengta įstatymo pataisa siūliau, kad nepritarti su sprendimu susijusio Tarybos nario nusišalinimui būtų galima tik neesant galimybei kitaip priimti sprendimo, t.y. kai nusišalina daugiau nei pusė visų Tarybos narių. Tai vienintelė pateisinama priežastis leisti balsuoti susijusiems politikams“ – teigė G. Skaistė.

Dabartinėje Vietos savivaldos įstatymo redakcijoje nurodyta, kad tarybos narys savivaldybės tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu savivaldybės taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Tačiau savivaldybės taryba gali pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą.

Toks dabartinis teisinis reguliavimas sudaro sąlygas manipuliacijoms, siekiant priimti sau naudingą sprendimą, leidžiant reikalingam tarybos nariui balsuoti dėl konkretaus klausimo, net kai tai akivaizdžiai ir tiesiogiai susiję su politiko ar jam artimų asmenų privačiais interesais.

Piktybinis naudojimasis šia įstatymo spraga matomas daugelyje savivaldybių. Pavyzdžiui, Druskininkų savivaldybės taryba vien per 2017 metus 44 kartus priiminėjo sprendimus, kuriuose apie savo nusišalinimą pareikšdavo vienas ar keli savivaldos politikai. 30-yje atvejų savivaldybės tarybos narių nusišalinimui buvo pritarta, o net 14-oje atvejų buvo priimtas sprendimas atmesti nusišalinimą. Vienas iš tokių atvejų, kai nusišalino meras R.Malinauskas ir pats teikė šį nusišalinimą balsavimui. Rezultate – merui balsavime dalyvauti leista.

„Toks savivaldybininkų piktnaudžiavimas bado akis. Kaip ir Druskininkuose, taip ir kitur, dažnai susijusių politikų nusišalinimas atmetamas be jokio poreikio, net jei sprendimui priimti dalyvaujančiųjų balsų ir taip būtų užtekę. Belieka daryti išvadą, kad nusišalinusieji vėliau balsavo taip, kaip reikia valdančiai politinei jėgai“ – teigė G. Skaistė.

2018 m. balandžio 12 d., ketvirtadienis

Seimas pritarė naujam reikalavimui aiškiau deklaruoti politikų verslo interesus


Seimo narė dr. Gintarė Skaistė, K.Kavolėlio nuotr. diena.lt
Seimas po pateikimo pritarė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pataisai, kurios pagalba būtų užtikrinta daugiau skaidrumo politikų ir valstybės tarnautojų deklaracijose. Tai numatančią įstatymo pataisą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė.

Galiojančioje Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo redakcijoje egzistuoja nuostata, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti juridinį asmenį, kurio dalyvis jis ar jo sutuoktinis yra.

„Toks dabartinis reguliavimas reiškia, kad deklaracijose nėra visos informacijos apie politikų verslo interesus. Dažnai politikams priklausančios įmonės valdo ir dukterines bendroves, kurios deklaracijose nėra matomos, nors jų veikla tiesiogiai įtakoja asmens privačius interesus ir gali kelti interesų konfliktą. Norint gauti visą informaciją apie su politikais susijusius sandorius, tenka prašyti mokamų Registrų centro duomenų. Tokia praktika tinkamai neužtikrina viešų ir privačių interesų skaidrumo“, – teigė G. Skaistė.

Siekiant užtikrinti didesnį aiškumą ir skaidrumą viešajame sektoriuje, parlamentarė  įregistruotu nauju įstatymo projektu siūlė, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti ne tik jam priklausantį juridinį asmenį, bet taip pat privalo nurodyti ir jo dukterines įmones, kuriose turi kontrolinį akcijų paketą.

„Džiaugiuosi, kad priėmus šią pataisą bus sudarytos geresnės galimybės atverti daugiau duomenų, padaryti juos visiems viešai prieinamais. Taip visuomenė galės aiškiau kontroliuoti abejonių keliančią politikų ir valstybės tarnautojų veiklą“,  – sakė Seimo narė G. Skaistė.

2018 m. kovo 28 d., trečiadienis

Kreiptasi į Policijos generalinį komisarą dėl rezonansinių nusikaltimų Kauno miesto parkuose

Reaguodama į pastarųjų dienų rezonansinius incidentus Kauno miesto parkuose, kai buvo užpulta ir sumušta mažametė, taip pat pašautas žmogus, Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į Policijos generalinį komisarą Liną Pernavą prašydama padidinti policijos patruliavimą Kauno miesto parkuose. 

„Per pastarąją savaitę Kauno miesto parkuose užpulti du žmonės. Viena 12 metų mergaitė sumušta ankstyvą pavakarę, o kitas žmogus pašautas vidurdienį. Nors Kauno miesto valdžia skiria daug dėmesio parkų estetiniam vaizdui, tačiau akivaizdu, kad saugumas juose nėra tinkamai užtikrinamas. Todėl prašau Policijos generalinio komisaro užkardyti kelią tokiems nusikaltimams, padidinant policijos pareigūnų patruliavimą viešosiose erdvėse“, - sakė G.Skaistė.

Š. m. kovo 21 d. (apie 19 val.) Kauno miesto Dainavos parke grupės paauglių buvo užpulta ir sumušta mažametė. Praėjus vos kelioms dienoms, kovo 27 d. (apie 11.30 val.) Kalniečių parke pašautas jaunuolis. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimai buvo įvykdyti vidurdienį ir ankstyvą pavakarę, kuomet juose lankosi vaikai ir vyresnio amžiaus gyventojai.

2018 m. kovo 27 d., antradienis

Seimas pritarė naujoms išimtims taikant Sodros įmokų „grindis“

dr. Gintarė Skaistė, K.Kavolėlio nuotr. diena.lt
Seimas po pateikimo pritarė siūlymui, kad Sodros įmokų „grindys“ būtų netaikomos ne pelno siekiančių organizacijų darbuotojams bei neįgalius vaikus auginantiems tėvams. Tai numatančią įstatymo pataisą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė.

Nuo šių metų įsigaliojusioje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijoje numatytos „Sodros“ įmokų „grindys“, tai yra, kad draudėjo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga (MMA).

„Stebint įstatymo įgyvendinimą, nerimą ypač kėlė atleistų žmonių skaičiai. Sodros įmokų „grindys“ šiandien taikomos 73 tūkst. asmenų, iš jų per du mėnesius buvo atleisti 7,7 tūkst. Didelė dalis jų priklauso rizikos grupėms: tai neįgalūs ar juos prižiūrintys asmenys.“ - teigė G. Skaistė.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojęs įstatymas jų darbą padarė sąlyginai brangesnį nei galinčių dirbti pilną darbo dieną. O nevyriausybinėms organizacijoms užkrovė papildomą mokestinę naštą, kuriai projektinį finansavimą gaunančios organizacijos neturi jokių šaltinių. 

„Naujoji tvarka buvo tiesiog pražūtinga žmonėms, kurie dėl asmeninių aplinkybių negali dirbti visą darbo dieną. Džiaugiuosi, kad priėmus šias išimtis, bus sudarytos geresnės galimybės dalyvauti darbo rinkoje neįgalius šeimos narius prižiūrintiems artimiesiems, ne pelno siekiančių organizacijų darbuotojams.“ – sprendimą vertino G.Skaistė. 

2018 m. kovo 22 d., ketvirtadienis

Eižėjančios Sodros įmokų „grindys“

Metus pradėjome naujai įsigaliojusia Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcija – „grindimis“, kuri skelbia, kad draudėjo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga (MMA). 

Siekiamas, bet nepasiekiamas rezultatas

Praėjus keliems mėnesiams nuo įsigaliojimo, galime daryti pirmąsias išvadas. Sodra atliko namų darbus, suskaičiavo atleistus žmones, kai kam išaugusias algas, sąžiningai didesnes įmokas mokančius darbdavius bei įstatyme numatytų išimčių dydį ir pateikė savo išvadą – „pirmo mėnesio rezultatas užtikrintai teigiamas”. Tačiau, kaip sakoma, nėra didesnio melo už statistiką. Ypač kai žiūri į ją taip kūrybiškai kaip tai daro Sodra, pateikdama duomenis, kad dėl naujojo įstatymo per gruodį ir sausį buvo atleisti 3,3 tūkst. darbuotojų. Ar tikrai taip yra?

Stebint įstatymo įgyvendinimą, man visgi kelia nerimą atleistų žmonių skaičiai. Per praėjusius metus buvo aktyviai diskutuojama apie naująjį įstatymą ir darbdaviai žinojo apie naujas mokestines prievoles, kurios jų laukia nuo naujų metų. Taigi nestebina, kad iš tų asmenų, kurie uždirba mažiau nei minimalų atlyginimą, vien tik per gruodžio ir sausio mėnesius atleista 14 tūkst. darbuotojų. Įdomu tai, kad net 7,7 tūkst. iš jų būtų taikomos Sodros įmokų "grindys". Kai realiai visoje Lietuvoje yra 73 tūkst. žmonių, kuriuos liestų didesni mokesčiai. Taigi atleistas kas dešimtas toks darbuotojas. 

Galima manipuliuoti statistika, lyginti su kitais mėnesiais ir pateikti tik skirtumą tarp ankstesnių metų to paties laikotarpio, kaip šiandien sėkmingai daro Sodra, suskaičiuodama tik 3,3 tūkst. atleistųjų. Visgi, ši institucija turi pripažinti, kad visų 7,7 tūkst. žmonių atleidimas labai glaudžiai sietinas su taip Ministro Pirmininko liaupsinamomis Sodros įmokų „grindimis“. 

Įstatymas moko apeiti įstatymus

Skaičiai kalba patys už save, pavyzdžiui iš dabar uždirbančių mažiau nei MMA, 44 proc. asmenų Sodros įmokų "grindys" netaikomos dėl įstatyme numatytų išimčių. Realiai didesnes įmokas sumokėjo vos 29 proc. darbuotojų, kurių užmokestis yra mažesnis nei minimalus mėnesinis atlyginimas. Išvada paprasta – įstatymas kiauras kaip rėtis, o per skyles pralenda tikrasis šešėlis, kurį tikėtasi sugauti. 

Naujuoju įstatymu įgalinom, tiek darbdavius, tiek darbuotojus manipuliuoti ir ieškoti, kaip „peršokti Sodros grindis“. Įstatyme numatyta išimtis pas kelis darbdavius dirbantiems asmenims. 2017 metų sausio mėnesį tarp 174 tūkst. uždirbančių mažiau nei MMA, 7 proc. arba 12,5 tūkst. asmenų dirbo pas kelis darbdavius, bet bendrai vis tiek uždirbo mažiau nei MMA. Tačiau tokiems asmenims, Sodros įmokų „grindys“ taikomos nėra. Kur logika? Taip tik skatinam gudrauti ir ieškoti būdų apeiti įstatymą. 

Skirtingos gyvenimo aplinkybės verčia rinktis kiek laiko dirbti

Sodros įmokų „grindys“ šiandien taikomos 73 tūkst. asmenų, iš jų per du mėnesius buvo atleisti 7,7 tūkstančio. Naujoji tvarka tiesiog pražūtinga žmonėms, kurie dėl asmeninių aplinkybių negali dirbti visą darbo dieną. Taip išstumiami į užribį neįgalius šeimos narius prižiūrintys artimieji, ne pelno siekiančių organizacijų darbuotojai.

Nustatytų Sodros įmokų „grindų“ tikslas buvo mažinti šešėlinį darbo užmokestį verslo įmonėse ir užtikrinti didesnes socialines garantijas. Visgi, pelno nesiekiančių organizacijų sektoriuje dažnai mokama mažesnė nei minimali alga ne dėl slepiamų mokesčių, bet dėl savanoriško darbo principo ir nereguliaraus finansavimo. Didelei daliai pelno nesiekiančių organizacijų priimti pakeitimai tapo nepakeliama našta. Pvz. vaikų dienos centrams dažnai net ir valstybės finansavimas skiriamas nepilnam etatui išlaikyti. Todėl naujai įsigaliojusios Sodros įmokų „grindys“ šioms organizacijoms sukūrė naują mokėjimų prievolę, kuriai padengti lėšų tiesiog nėra ir nebus.

Taip pat, reikia įvertinti, kad dalis asmenų dirba ne pilną darbo dieną ne dėl nenoro dirbti ar noro slėpti mokesčius, tačiau dėl to, kad augina neįgalius vaikus, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Įvedus Sodros įmokų „grindis“ visiems ne pilną darbo dieną dirbantiems asmenims, iškyla grėsmė, kad darbdavys juos atleis, pasirinkdamas pilnu etatu galinčius dirbti asmenis.

Esu įregistravusi įstatymo pataisą, kad Sodros įmokų „grindys“ būtų netaikomos bent jau šioms visuomenės grupėms. Šiandien man buvo pažadėta kitą savaitę klausimą svarstyti Seimo posėdyje. Tikiuosi, jam bus pritarta ir bent dalis asmenų išsaugos darbą.

2018 m. kovo 21 d., trečiadienis

„Sodros“ įmokų „grindys“ daliai darbuotojų buvo pražūtingos

Nuo šių metų įsigaliojusioje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijoje numatytos „Sodros“ įmokų „grindys“, tai yra, kad draudėjo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga (MMA).
„Stebint įstatymo įgyvendinimą, nerimą kelia atleistų žmonių skaičiai. Iš tų asmenų, kurie 2017 metų sausį uždirbo mažiau nei minimalų atlyginimą, atleisti 22 proc. arba 39 tūkstančiai. Iš jų 14 tūkst. per gruodžio ir sausio mėnesius, įsigaliojant naujam įstatymui“, – teigė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė. 
Iš dabar uždirbančių mažiau nei MMA, 44 proc. asmenų Sodros įmokų "grindys" netaikomos dėl įstatyme numatytų išimčių. Realiai didesnes įmokas sumokėjo vos 29 proc. mažiau nei minimalų atlygį gaunančių darbuotojų.
Vienas iš kitų neigiamų įgyvendinimo aspektų, atsiradusi manipuliavimo galimybė, kadangi įstatyme numatyta išimtis pas kelis darbdavius dirbantiems asmenims. 2017 metų sausio mėnesį tarp 174 tūkst. uždirbančių mažiau nei MMA, 7 proc. arba 12,5 tūkst. asmenų dirbo pas kelis darbdavius, bet bendrai vis tiek uždirbo mažiau nei MMA. Tačiau tokiems asmenims, Sodros įmokų „grindys“ taikomos nėra. 
„Sodros įmokų „grindys“ šiandien taikomos 73 tūkst. asmenų, iš jų per du mėnesius buvo atleistas kas penktas. Naujoji tvarką tiesiog pražūtinga žmonėms, kurie dėl asmeninių aplinkybių negali dirbti visą darbo dieną. Taip išstumiami į užribį neįgalius šeimos narius prižiūrintys artimieji, ne pelno siekiančių organizacijų darbuotojai“, – kalbėjo G. Skaistė.

2018 m. vasario 16 d., penktadienis

Atkurtos Lietuvos Šimtmečio proga – nunerta rekordinė trispalvė

Rekordinė nunerta trispalvė išskleista Kruonio miške
Lietuvos atkūrimo šimtmetį 26-erių metų Katarina Jonaitytė sutiko ypatingai. Jos rankose įspūdinga 3,52 metrų ilgio ir 82 centimetrų pločio vąšeliu iš lininių siūlų nunerta trispalvė, pripažinta oficialiu Lietuvos rekordu. Nunerti rekordinei trispalvei prireikė 8 mėnesių ir net 1099 gramų lininių siūlų.

Ši idėja merginai gimė dar prieš metus, svarstant, kaip ji galėtų prisidėti prie šios ypatingai svarbios ir gražios Lietuvai jubiliejaus progos. Neilgai trukus, visiškai spontaniškai nusprendė – vąšeliu nunerti didžiausią Lietuvoje trispalvę. Darbas reikalavo ne tik didelio kruopštumo, tačiau ir didelių lininių siūlų atsargų, kurių įsigyti buvo pakankamai sudėtinga.

“Tai dovana Lietuvai. Šią trispalvę puošia išsiuvinėtas 144 malūnų motyvas, simbolizuojantis išsilaisvinusią iš sąstingio, nepriklausomą ir tvirtą Lietuvą.” - džiaugėsi kūrinio autorė K.Jonaitytė. 

Unikali trispalvė iškilmingai pirmą kartą viešai išskleista patriotinio renginio metu Kruonio miške, kuriame buvo užkasti trijų jaunų partizanų Prano Žukausko-Šalmo, Stasio Lekavičiaus-Gulbino, Jurgio Krušinsko-Žiedelio kūnai. Jiems išskleisti savos trispalvės nepavyko, šaltą 1946 metų Vasario 16-osios naktį, jie pakliuvo į NKVD kareivių ir stribų pasalą ir buvo nužudyti.

"Džiaugiuosi tokiu jaunos merginos entuziazmu ir didele kantrybe. Katarina padovanojo Lietuvai nuostabaus grožio, rekordinę trispalvę. Būtent Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga visiems mums noriu palinkėti to paties – entuziazmo kuriant Lietuvą ir didelės kantrybės jeigu viskas šiuo metu dar nėra taip, kaip norėtųsi. Šis pavyzdys įrodo, kad nenuleidžiant rankų – viskas pasiekiama.“, - kalbėjo rekordinės trispalvės globėja Seimo narė Gintarė Skaistė.

2018 m. vasario 15 d., ketvirtadienis

Kodėl ir pasiturintiems naudinga mažinti pajamų nelygybę?

Pastaruoju metu Lietuvoje daug kalbama apie didėjančią atskirtį tarp pasiturinčių ir vargšų. Apie tai kalba premjeras, apie tai kalba ministras, apie tai kalba mokslininkai, bankininkai ir visi gerieji žmonės Lietuvoje. Turime mažinti skurdą, pajamų nelygybę, nes kitaip tauta išsivažinės.

Tačiau visų šių kalbų fone kažkur tyliai girdisi ir savanaudiškas liberalaus individo vidinis balsas: kodėl aš turiu atiduoti savo sunkiai uždirbtus pinigus, kad padėčiau svetimam žmogui?

Atrodo logiška: mokiausi, dirbau, tobulinausi, tad šiandien esu sėkmingas ir gerai uždirbantis žmogus. Kodėl turiu savo gerbūvį atiduoti tam, kuris nesimokė, mažai dirbo ir į save neinvestavo. Ir jei krikščioniška besąlyginė meilė artimui nėra labai išsikerojusi širdyje, atiduoti savo uždirbtas pajamas yra sunkus apsisprendimas.

Visgi, norėtųsi paguosti tokią sunkią akimirką. Jūsų gausiai mokesčiais atiduoti pinigai, tikrai pas jus sugrįš apsukę šiokį tokį ratą. Čia pateiksiu kelis ekonomikos tyrėjų išskiriamus aspektus, kodėl toleruoti augančią pajamų nelygybę paprasčiausiai neapsimoka: 

2018 m. vasario 5 d., pirmadienis

Kreiptasi į Vyriausybės atstovę dėl katalikiškos Šv. Mato gimnazijos išsaugojimo

Pasitarimas Seime dėl katalikiškų mokyklų, Dž.Barysaitės nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Gintarė Skaistė, Rimantas Jonas Dagys, Tadas Langaitis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Vyriausybės atstovę Kauno apskrityje dėl Kauno miesto savivaldybės planuojamo priimti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrojo plano pakeitimo, kuriame numatyta nepratęsti patalpų panaudos sutarties su katalikiška Šv. Mato gimnazija. Savivaldybei atsisakius pratęsti panaudos sutartį, Šv. Mato gimnazijos Kaune nebeliks, nes kitų patalpų, kuriose gimnazija galėtų vykdyti savo veiklą, vienintelė mokyklos steigėja Vilkaviškio vyskupija neturi.

Tokiam sprendimui nepritaria visa gimnazijos bendruomenė – nei gimnazijos steigėjai, nei vadovybė, nei mokinių tėvai. Neigiamo įvertinimo rengiamas sprendimas sulaukė ir iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kuri siūlo Kauno miesto savivaldybės administracijai kartu su Vilkaviškio  vyskupijos kurija aptarti klausimą dėl tolesnės Šv. Mato gimnazijos veiklos tęstinumo. 

„Ministerija prašo visų trijų suinteresuotų šalių – savivaldybės, mokyklos steigėjo ir mokyklos bendruomenės – rasti priimtinus sprendimus. Kol kas tokio tarpusavio tarimosi pasigedome“, – ŠMM pranešime spaudai teigia švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Praėjusią savaitę Seime vyko diskusija dėl katalikiškų mokyklų perspektyvos, įvertinant ir konkretų Kauno Šv. Mato gimnazijos atvejį. Jos metu Nacionalinės katalikiškų mokyklų asociacijos atstovai nuogąstavo, jog Kauno savivaldybei vienašališkai priėmus tokį rezonansinį sprendimą, būtų sukurtas nerimą keliantis precedentas. Tuomet gali kilti abejonės ir dėl visų kitų Lietuvoje veikiančių katalikiškų mokyklų veiklos tęstinumo.

„Nutarėme kreiptis į Vyriausybės atstovę Kauno apskrityje, kad būtų apgintas viešas interesas ir vykdomi visi švietimą reglamentuojantys teisės aktai. Priimtuose teisės aktuose ne veltui numatyta prievolė derinti bendrojo ugdymo tinklo pertvarkos sprendimus su mokyklos bendruomene ir Švietimo ir mokslo ministerija. Juk tik taip galima užtikrinti, kad priimti nutarimai bus patys geriausi visai bendruomenei, o ne vienai konkrečiai asmenų grupei“, – teigė Seimo narė G. Skaistė. 

Sprendimą dėl mokyklos likimo Kauno savivaldybės taryba planuoja priimti jau šį antradienį. 

2018 m. vasario 1 d., ketvirtadienis

Šv. Mato gimnazijos naikinimas kuria blogą precedentą katalikiškų mokyklų situacijoje

Susitikimas Seime dėl katalikiškų mokyklų, Dž. Barysaitės nuotr.
Šiandien apturėjome vaisingą diskusiją apie katalikiškų mokyklų perspektyvas Seime. Aptarėme ir katalikiškos Šv. Mato gimnazijos situaciją, kuomet Kauno savivaldybei vienašališkai atsisakant pratęsti patalpų panaudos sutartį, mokykla tiesiog privalės nutraukti veiklą.

Susitikime dalyvavęs Švietimo ir mokslo ministerijos viceministras Gražvydas Kazakevičius informavo, kad tokiam sprendimui nepritaria ir ŠMM. Jo teigimu, tai būtų pirmas toks atvejis Lietuvoje, kai mokyklos veikla nutraukiama dėl menamai netinkamų mokymosi rezultatų. Todėl jo nuomone, kitas žingsnis būtų kreiptis į Vyriausybės atstovę Kauno apskrityje, kad būtų užtikrintos gimnazijos bendruomenės teisės ir stabdomas neteisėtu būdu vykdomas sprendimas.

Tuo tarpu Nacionalinės katalikiškų mokyklų asociacijos atstovai nuogastavo, jog Kauno savivaldybei vienašališkai priėmus tokį rezonansinį sprendimą, būtų sukurtas labai negeras precedentas. Tuomet pakimba ore visų katalikiškų mokyklų veiklos tęstinumas ir investicijos į jų aplinką. 

Posėdyje dalyvavę gimnazijoje besimokančių vaikų tėvai, mokyklos direktorius, tarybos pirmininkė ir steigėjo atstovas buvo sunerimę dėl nenoro išgirsti mokyklos bendruomenės norą išlikti Šv.Mato gimnazijai su jos vertybių sistema.

Tad sutarta visų, kurie norės prisidėti kauniečių Seimo narių vardu kreiptis į Vyriausybės atstovę Kauno apskrityje, kad būtų apgintas viešas interesas ir vykdomi visi švietimą reglamentuojantys teisės aktai.

Sprendimą dėl mokyklos likimo Kauno savivaldybė planuoja priimti jau antradienį. Tačiau jų atstovai sudalyvauti šiame susitikime laiko eilinį kartą nerado.

2018 m. sausio 25 d., ketvirtadienis

Kauno savivalda privalo įdėti daugiau pastangų ieškodama optimalaus sprendimo Šv. Mato gimnazijos bendruomenei

Sausio 24 d. Kauno Šv. Mato gimnazijoje vykoLR Seimo Kauno krašto bičiulių grupės narių susitikimas dėl išskirtinės situacijos susiklosčiusios šioje ugdymo įstaigoje.

Susitikimo metu išsiaiškinta, kad nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. Kauno miesto savivaldybė neplanuoja pratęsti panaudos sutarties, pagal kurią Šv. Mato gimnazija šiuo metu valdo gimnazijos pastatus ir žemės sklypą. Nors katalikiškos Šv. Mato gimnazijos mokinių žinių patikrinimų rezultatai, vykdomi respublikiniu lygiu, yra aukščiau šalies vidurkio, o ugdymo lygmuo kyla, 2017 m. lapkričio 27 d. gimnazijos vadovas gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėjo pasirašytą raštą, kuriame pateiktas gimnazijos bendruomenei netikėtas pasiūlymas. Siūloma nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. patalpose, kuriose veikia Šv. Mato gimnazija, vykdyti KTU Inžinerijos licėjaus pradinio, pagrindinio vidurinio ir specializuoto ugdymo programą. Nepratęsus panaudos sutarties Šv. Mato gimnazijos Kaune gali nebelikti, nes kitų patalpų, kuriose gimnazija galėtų vykdyti savo veiklą, vienintelė mokyklos steigėja Vilkaviškio vyskupija neturi.

Piketas dėl Šv. Mato gimnazijos išsaugojimo, D.Petrulio nuotr.
Tokiam sprendimui nepritaria visa gimnazijos bendruomenė - nei gimnazijos steigėjai, nei vadovybė, nei mokinių tėvai. Neigiamo įvertinimo rengiamas sprendimas sulaukė ir iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kuri siūlo Kauno miesto savivaldybės administracijai kartu su Vilkaviškio  vyskupijos kurija aptarti klausimą dėl tolesnės Šv. Mato gimnazijos veiklos tęstinumo. 

 „Mokykla - tai ne tik pastatai ir baldai. Tai mokytojų, mokinių ir jų tėvų bendruomenė gyvenanti konkrečioje teritorijoje. Todėl labai keistai skamba atskirų savivaldybės atstovų siūlymai gimnazijai persikelti į kitas patalpas, pavyzdžiui, Vaišvydavos pagrindinę mokyklą.“ – teigė Seimo Kauno krašto bičiulių grupės pirmininkė Gintarė Skaistė.

2018 m. sausio 24 d., trečiadienis

Siūloma „Sodros“ įmokų „grindų“ netaikyti pelno nesiekiančioms organizacijoms ir neįgalius vaikus auginantiems tėvams

Seimo narė dr. Gintarė Skaistė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė įregistravo naują Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisą, dėl kurios „Sodros“ įmokų „grindys“ nebūtų taikomos pelno nesiekiančioms organizacijoms ir neįgalius vaikus auginantiems tėvams. 

Nuo 2018 m. sausio 1 dienos įsigaliojusioje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijoje numatytos „Sodros“ įmokų „grindys“, t.y. kad draudėjo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. Išimtys numatytos tik darbuotojams, kurie buvo drausti pas kitą draudėją, gavo valstybinę socialinio draudimo pensiją arba buvo ne vyresni kaip 24 metų.

„Nustatytų „Sodros“ įmokų „grindų“ tikslas buvo mažinti šešėlinį darbo užmokestį verslo įmonėse ir užtikrinti didesnes socialines garantijas. Visgi, pelno nesiekiančių organizacijų sektoriuje dažnai mokama mažesnė nei minimali alga ne dėl slepiamų mokesčių, bet dėl savanoriško darbo principo ir nereguliaraus finansavimo“, – teigė Seimo narė G. Skaistė.

Didelei daliai pelno nesiekiančių organizacijų priimti pakeitimai tapo nepakeliama našta. Pvz. vaikų dienos centrams dažnai net ir valstybės finansavimas skiriamas nepilnam etatui išlaikyti. Todėl naujai įsigaliojusios „Sodros“ įmokų „grindys“ šioms organizacijoms sukūrė naują mokėjimų prievolę, kuriai padengti lėšų tiesiog nėra ir nebus.

„Taip pat, reikia įvertinti, kad dalis asmenų dirba ne pilną darbo dieną ne dėl nenoro dirbti ar noro slėpti mokesčius, tačiau dėl to, kad augina neįgalius vaikus, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Įvedus Sodros įmokų „grindis“ visiems ne pilną darbo dieną dirbantiems asmenims, iškyla grėsmė, kad darbdavys juos atleis, pasirinkdamas pilnu etatu galinčius dirbti asmenis“, – teigė Seimo narė.
Tad šiuo įstatymu siūloma numatyti išimtis Sodros įmokų „grindims“. Viena iš jų būtų skirta pelno nesiekiančioms organizacijoms, tokioms kaip „Maisto bankas“ ar vaikų dienos centrai; kita – neįgalius vaikus auginantiems tėvams. 

2018 m. sausio 10 d., trečiadienis

Vaikų išnaudotojams mokykloje – ne vieta

Pasirodžius publikacijai žiniasklaidoje apie už vaikų pornografiją nuteisto asmens paskyrimą laikinuoju Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcinio centro vadovu, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės vadovus, prašydama užtikrinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo laikymąsi.

„Nepaisant to, kad Vaikų teisų apsaugos pagrindų įstatyme nurodyta, jog švietimo įstaigose negali dirbti asmenys, teisti „už nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija“, dar 2014 metais už vaikų pornografijos įrašų įgijimą ir laikymą nuteistas mokyklos vyriausias buhalteris Linas Urbonavičius vis dar tebedirba ir naudojasi vadovybės palaikymu“, – sakė Seimo narė Gintarė Skaistė. 

Siekdamas užkardyti tolimesnius tokio pobūdžio nusikaltimus, Seimas dar praėjusiais metais priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymą, kuriame nurodoma, kad net nesvarbu, ar teistumas išnyko ar buvo panaikintas, bet dirbti švietimo įstaigose negalima, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai. Ši pataisa įsigalios nuo 2018 m. liepos 1 dienos.

„Tikiuosi, kad Kauno miesto savivaldybės ir konkrečios mokyklos vadovai bus principingi ir nelauks, kol bus priversti įgyvendinti vaikų saugumą užtikrinančius įstatymus. Išleisdami vaikus į mokyklą tėvai natūraliai tikisi saugios aplinkos. Todėl man nesuprantamas toks abejingas požiūris į vaikų pornografija mokyklos patalpose besimėgavusį darbuotoją. Tokiam asmeniui – ne vieta mokykloje, manau, tai – akivaizdu“, – teigė G.Skaistė.

Dalijimosi ekonomika: daugiau iššūkių ar galimybių?

Diskutuojant su europiniu lygmeniu dirbančiais politikais, jie nuolat kelia klausimus susijusius su dalijimosi ekonomikos plėtra, itin d...