2017 m. lapkričio 22 d., trečiadienis

Seimas pritarė siūlymui suteikti didesnes socialines garantijas studentams

Vakar Seimas po pateikimo pritarė siūlymui, kad studijuojantys ir darbą praradę asmenys turėtų teisę į nedarbo draudimo išmokas. Tai numatančią įstatymo pataisą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė.

Iki šiol galiojantis Užimtumo įstatymas numato, kad nepaisant to kiek laiko dirbo ir mokėjo socialinio draudimo mokesčius, praradęs darbą studentas negali įgyti bedarbio statuso. Tai reiškia, kad sunkiausiu metu žmogus tiesiog paliekamas likimo valiai. Tokia praktika skatina atsisakyti studijų vien dėl galimos nedarbo draudimo išmokos.

„Situacija šiandieninėje darbo rinkoje keičiasi, vis didesnė dalis studentų derina studijas ir darbą. Naujausios technologijos leidžia dirbti nuotoliniu būdu ar laisvu grafiku, taip pat aukštosios ir profesinės mokyklos dažnai siūlo nuolatinės formos studijas, kuomet paskaitos vyksta vakarais, šie pokyčiai ženkliai padidino studijuojančių asmenų galimybes derinti darbą ir studijas. Todėl ir dirbančių studentų socialinės garantijos turėtų būti adekvačios besikeičiančiai situacijai“ – teigė KTU Studentų departamento direktorius dr. Martynas Ubartas.

Atsižvelgdama į Estijos ir Švedijos patirtį, Seimo narė Gintarė Skaistė įstatymo projektu pasiūlė užtikrinti bedarbio statusą tiems pagal nuolatinę studijų formą aukštojoje mokykloje studijuojantiems ir besimokantiems pagal formaliojo profesinio mokymo programas asmenims, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.

„Dirbdami studentai nuosekliai moka socialinio draudimo mokesčius, tame tarpe nedarbo draudimo. Tačiau praradę darbą ir pajamas, nedarbo draudimo išmokų negauna. Tai paprasčiausiai neteisinga. Jei valstybė renka iš dirbančių studentų mokesčius, turi užtikrinti ir visas garantijas praradus darbą bei ieškant naujo.“ – teigė Seimo narė Gintarė Skaistė.



2017 m. lapkričio 8 d., trečiadienis

Dėl galimai tyčinio Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio ir Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio neveikimo VTEK veikla paralyžiuota

Gintarė Skaistė, kaunodiena.lt nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, nes, parlamentarės nuomone, dėl tyčinio Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio ir Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio neveikimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) veikla šiuo metu paralyžiuota.

VTEK sudaro 5 nariai, o sprendimui priimti už jį privalo balsuoti ne mažiau kaip 3 nariai. Šiandien VTEK nario kadencijos terminas nėra pasibaigęs vos 2 nariams iš 5. Akivaizdu, kad vykdyti tyrimus ir priimti sprendimus šiandien VTEK negali.

„VTEK yra reikšminga valstybės institucija, vykdanti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir lobistų veiklos priežiūrą bei korupcijos prevenciją. Šios institucijos veikla ypač svarbi valstybės tarnybos skaidrumui užtikrinti. Negana to, kad komisijos darbą ir tyrimus diskreditavo ankstesnio vadovo Romo Valentukevičiaus veikla, neskiriant komisijos narių ir vadovo, VTEK negali priimti sprendimų, jei jie būtų priimami, kiltų klausimų dėl jų teisėtumo, o tokia situacija apskritai menkina institucijos patikimumą ir įvaizdį“, – sako G. Skaistė.

Seimo narė Etikos ir procedūrų komisijos prašo išnagrinėti, ar savo tyčiniu neveikimu Seimo nariai Viktoras Pranckietis ir Saulius Skvernelis nepažeidė LR Vyriausios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuostatų.

2017 m. spalio 16 d., pirmadienis

Norint būti kultūros sostine, reikia investuoti į kultūros bendruomenę

Tarpukariu Kauno mieste veikusi inteligentija turėjo ypač didelę įtaką visai Kauno miesto ir Lietuvos raidai. Praėjusią savaitę Seimo narės dr. Gintarės Skaistės organizuotame pokalbyje, VDU filosofijos profesorius Gintautas Mažeikis, Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas dr. Egidijus Stancikas ir visuomenininkas dr. Martynas Ubartas, bandė atsakyti į aktualų Kauno miestui klausimą: ar kultūra pajėgi keisti Kauną dabar?

Dr. Martynas Ubartas: Kokios revoliucijos reikia Kaunui?

“Susirinkome į diskusiją visi žinodami, kokį stebuklą Kaune, mes sukūrėme tarpukaryje ir tikėdami, kad dabar taip pat galime tai sukurti. Greičiausiai būtent tokio perlo visi mes ir laukiame. Teatre gimė ne viena pasaulio revoliucija, ir reikėtų gerai pagalvoti, kokios revoliucijos reikėtų mums, mumyse arba tiesiog Kaune, ir ką kiekvienas iš mūsų turėtume daryti, kad paskatintume kultūrinę revoliuciją Kaune”, - probleminius klausimus diskusijai kėlė visuomenininkas dr. Martynas Ubartas.

Prof. Gintautas Mažeikis: Kaune nėra vietos kultūrinei bohemai

„Šiuo metu, Kauno miesto veido niekas nekuria. Miesto veidas kuriasi kaip papuola, vieną kampą stato vienas architektas, kitą kitas, kartais pasiseka gražus pastatas, kartais nepasiseka. Tuo tarpu tarpukariu, Lietuva nors ir būdama labai mažytė, investavo į tai, kad būtų kviečiami patys garsiausi pasaulyje dirbantys profesoriai ir į šį tikslą valstybė labai investavo. Taigi, pačios investicijos anuomet smarkiai skyrėsi. O politikai privalo investuoti į kultūrinę bohemą, jeigu nori gero, kultūrinio gyvenimo.

Kultūros žmonės turi būti Kaune, žmonės iš visos Europos turi važiuoti į Kauną. O būtent tarpukariu, Kaunas toks ir buvo, Kaunas buvo Lietuvos centras ir visi į Kauną važiavo, tuometinis Kauno universitetas buvo Europos lygio mokslo ir kultūros židinys. Net miesto valdžios laikysenai, tuometiniams ponams buvo tiesiog neįmanoma nevaikščioti į teatrą, nevaikščioti į koncertus, nediskutuoti apie literatūros kūrinius ir nebūti pakankamai išsilavinusiu. Šiandien daugumai miesto politikų, kultūra tiesiog juokinga“ – teigė VDU profesorius.

„Kaunui reikia bendruomenių, kurios generuotų meną 24 valandas per parą. Kaune nėra meninės bohemos. Kur jie renkasi? Ar daug čia vietų ir ar jie turi ką čia veikti? Ir ar juos kas gerbia? Ar kas gerbia poetus? Ar gerbia Kęstutį Navaką Kaune? Ar jis gali viešai sėdėti ir skaityti? Nėra bohemai vietos Kaune! O kadangi nėra, tai nebus ir naktinių, vakarinių ir rytinių renginių Kaune. Bus tik oficialūs, suplanuoti, iš milžiniškų pinigų. Ir tai yra blogiausias kelias Kaunui.

Dar vienas svarbus aspektas, kurį norėčiau pabrėžti – modernizacija. Tarpukario Lietuva tuo metu statė naują vieną pažangiausių architektūrų Europoje ir pasaulyje, dėl to mes esame įtraukti į pasaulinius žinynus kaip vienas didžiausių art deco kompleksų. Tačiau šiuo metu Kaune modernizacijos nėra ir Kaunui labai jos trūksta”, - kalbėjo filosofijos profesorius G. Mažeikis.

Dr. Egidijus Stancikas: Investicija į kultūrą – pati prasmingiausia

„Mes, kultūrininkai, jau dabar gyvename savotiškomis pagiriomis, tos vilties, kuri buvo beveik lygiai prieš metus, kuomet tikėjom, kad kultūra bus prioritetas. Ir prioritetas ne tik politinėse programose, bet svarbiausia, kad tai bus ir biudžeto eilutėse. Suprasdami, kad kultūra yra valstybės pagrindas, dėjome dideles viltis ir turėjome labai gražią ateities viziją, kuri neišsipildė.“ – apgailestavo Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas. 

„O tarpukariu, viskas buvo priešingai, kultūra buvo suvokiama kaip pamatinis valstybės dalykas ir būtent į kultūrą daugiausiai buvo investuojama. Ko pasekmėje visus palietęs aukštas kultūros lygmuo darė stebuklus visose sferose. Į tai ir turėtume koncentruotis, nes investicija į kultūrą yra prasmingiausia – ji formuoja ir laisvina, laužo sienas, stereotipus ir leidžia save ir šalia esantį suvokti kaip unikalią vertybę, bei rasti dialogus tarp dviejų skirtingų ir iki tol nesusikalbančių.“- teigė E.Stancikas. „Jeigu iš tikrųjų kultūra taptų numeris vienas mieste, tai labai daug kas pasikeistų per keletą metų. Pasikeistų mūsų vidinė kultūra, pasikeistų bendravimas, pasikeistų ir santykis į darbą.“

„Kiek prisiliečiau prie tarpukario kultūrininkų Stasio Santvaro, Juozo Kapočiaus, Fausto Kiršos, kuomet jie čia Kaune gyveno, tai mane žavėjo ir tebežavi jų idealizmas. O šiandien aš jo ir pasigendu jaunesniuose žmonėse. Šiandien mes nieko nedarome, jeigu už tai niekas nesumoka. Tai reiškia, kad yra pažeisti vidinės kultūros pamatai. 

Faktas, kad mums reikia sutvarkytų gatvių, šaligatvių ir viso kito, kad tai atrodytų kaip mūsų miesto vidaus kultūros išraiškos ženklas. Bet dabar matome, kad Soboras jau griūva, atsirado kertamų medžių problema, kultūriniai objektai Kaune apleisti. Ir tam, kad tai pasikeistų mums reikia kultūrinės revoliucijos. O revoliucijai reikia lyderio, bet šiuo metu ir yra labai liūdnas laikas, kuomet mes neturime lyderio, paskui kurį galėtume aklai eiti, kad būtų išsipildymas.

Ir tas užrašas: “atsiprašome, Kaunas tvarkosi” tai yra gražūs žodžiai, tai gražus ženklas, bet tai galėtų būti visų mūsų vidinio susitvarkymo ženklas”, - kalbėjo dr. Egidijus Stancikas.

Dr. Gintarė Skaistė: Reikia investuoti į kultūros bendruomenę

“Kalbant apie santykį su kultūra bei analizuojant tarpukario laikotarpį, viskas tuo laikotarpiu atrodo daugmaž nuoseklu ir integralu. Tuometiniams Lietuvos ir Kauno valdžios žmonėms atrodė natūralu diskutuoti apie literatūrą ir vaikščioti į teatrą. Šiandien tokio aiškaus valdžios ir kultūros santykio nesimato“ – kalbėjo Seimo narė. 

„Bet reikėtų paanalizuoti, kas iš tikrųjų atsiranda pirmiau: kultūros pasiūla ar paklausa? Jeigu politikams atrodo, kad žmonėms labiausiai reikia išasfaltuotų gatvių ir gražių trinkelių, tuomet tą ir siūlo. Jeigu žmonės kaip prioritetą iškeltų kultūrinius dalykus, galbūt valdžia į tai atsižvelgtų?“- kėlė klausimus G. Skaistė. „Tuomet reikia atsakyti sau: ar tą kultūrinę paklausą reikia ugdyti žmonėms patiems, ar tai turi būti valstybės politika? Jei visgi valdžia šią funkciją prisiėmė, o poreikio tikram menui ar kultūrai stokojama, tai akivaizdus ligšiolinės kultūros politikos neveiksnumo ženklas“. 

„Tuo pačiu svarbu kelti klausimus ir dėl kultūros finansavimo modelio, kuomet valstybė ar ES skiria lėšas konkretiems kultūriniams projektams finansuoti ar objektams rekonstruoti. Ar visgi toks planinis finansavimas neiškreipia paties žmonių poreikio kultūrai? Nes tokiu būdu eliminuojama spontaniška kultūros prigimtis ir stagnuojanti pasiūla galų gale pradeda formuoti žmonių įsivaizdavimą ko jie iš tikro nori ir turi tikėtis iš kultūros.

Akivaizdu, kad investuoti vien į plikus objektus, ūkį, dar tikrai nėra viskas. Kaunui, kaip ir visai šaliai, reikia investicijų į kultūrinę bendruomenę: ne tik piniginių, tačiau ir žmogiškojo dėmesio investicijų. Tik taip galutiniame rezultate galėsime tikėtis kūrybingos ir produktyvios kultūrinės bendruomenės, bohemos. Tikiu, kad susiformavus tinkamoms sąlygoms ir susitelkus žmonėms, kultūra klestės, taip keisdama Kauno miesto veidą”, - pasisakymus apibendrino ir užbaigė G. Skaistė.

2017.10.11. Diskusija “Ar kultūra pajėgi keisti Kauną dabar?”

2017 m. spalio 9 d., pirmadienis

Diskusija: Ar kultūra pajėgi keisti Kauną dabar?

Tarpukariu Kauno mieste veikusi inteligentija turėjo ypač didelę įtaką visai Kauno miesto ir Lietuvos raidai. Diskusijų ciklas “7 Kauno veidai” pristato pirmąjį pokalbį su žinomais Kauno visuomenininkais ir kultūros žmonėmis, aktualioje Kauno miestui diskusijoje, kurioje filosofijos profesorius Gintautas Mažeikis, Lietuvos teatro režisierius Gytis Padegimas ir Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas dr. Egidijus Stancikas bandys atsakyti į klausimą: ar kultūra pajėgi keisti Kauną ir dabar?

2017 m. spalio 3 d., antradienis

Kauno kultūriniams projektams reikalingas palaikymas sostinėje


Seimo Kauno bičiulių grupės nariai pirmadienį lankėsi Kaune ir susipažino su nacionalinės reikšmės investiciniais planais, kuriuos pristatė Nacionalinis Kauno dramos teatras ir miesto savivaldybės atstovai.

„Kaunas yra didingas miestas, išskirtinis ne tik savo architektūra, bet taip pat vis labiau augančia mokslo ir verslo ekosistema. Todėl apmaudu, jog šis miestas vis dar neturi didesnės vizijos. Manau, kad Kaunas turi tapti modernios, drąsios, vakarietiškos Lietuvos simboliu, kuriame išaugtų naujasis Baltijos regiono ekonomikos ir inovatyvumo variklis. Tai yra tokia Kauno vizija, kurios šiandien reikia tiek kauniečiams, tiek visai Lietuvai“, – kalbėjo Seimo narys Gabrielius Landsbergis.

Susitikimo metu Kauno miesto savivaldybės ir Nacionalinio dramos teatro atstovai pristatė naują projektą – jaunųjų menininkų saviraiškai kuriamą erdvę „Teatro fabrikas“.

„Didelį įspūdį padarė Nacionalinio Kauno dramos teatro planai įrengti Teatro fabriką – erdvę jauniems menininkams, kur jie galėtų išbandyti save ir pristatyti savo kūrybines idėjas visuomenei. Tai būtų reikšminga erdvė miesto kultūriniam gyvenimui, todėl Kultūros ministerijos parama šiam projektui labai reikalinga“, – teigė kauniečių Seimo narių grupės vadovė Gintarė Skaistė.

2017 m. rugsėjo 29 d., penktadienis

Seimas pritarė išsamiam partizanų Deklaracijos 70-mečio paminėjimui

Partizanų mūšio inscenizacija
Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė siūlymui išsamiai paminėti 1949 metų vasario 16 dienos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos pasirašymo 70-metį, pristatant partizaninių kovų istoriją ir jos herojus. Tai numatančią įstatymo pataisą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė.

„Akivaizdu, kad partizanų vadų priimtos deklaracijos reikšmė ypatinga, ir jos aktualumas neblėsta. Jaučiant tokį aktyvų propagandos skleidimą iš rytinės kaimynės, ypač svarbu patiems aiškiai žinoti svarbiausių Lietuvos istorijos momentų aplinkybes, neleisti svetimiems jų iškraipyti pagal savo norus“, – teigė G. Skaistė.

2017 m. rugsėjo 13 d., trečiadienis

Siūlomos didesnės socialinės garantijos darbo netekusiems studentams

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė įregistravo naują Užimtumo įstatymo pataisą, kurios pagalba būtų užtikrinta studijuojančių ir darbą praradusių asmenų teisė į nedarbo draudimo išmokas.

Dabartiniame LR Užimtumo įstatyme egzistuoja nuostata, kad nuolatinę studijų formą pasirinkęs darbo netekęs asmuo negali įgyti bedarbio statuso arba jį praranda vos tik pradėjęs studijuoti. Tai reiškia, kad nepaisant to kiek laiko dirbo ir mokėjo socialinio draudimo mokesčius iki studijų, praradęs darbą žmogus paliekamas likimo valiai. Tokia praktika skatina atsisakyti studijų vien dėl galimos nedarbo draudimo išmokos.

2017 m. rugpjūčio 27 d., sekmadienis

Niekas nesikeičia: didžiausia našta paprastiems darbuotojams

Pastaraisiais metais iki rekordinių aukštumų išaugusi pajamų nelygybė Lietuvoje verčia ieškoti giluminių šio reiškinio priežasčių ir galimų receptų pokyčiams. 2016 metais penktadalio mažiausias ir penktadalio didžiausias pajamas gaunančių asmenų atlygis skyrėsi net 7 kartus. Pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje mus „lenkia“ tik Rumunija ir Bulgarija.

Akivaizdu, kad privalome ieškoti kaip užtikrinti teisingesnę gerovės sklaidą. Iš esmės egzistuoja kelios sritys, kuriose pokyčiai užtikrina ilgalaikį arba bent trumpalaikį tolygesnį pajamų pasiskirstymą visuomenėje: tai švietimas, investicijos, mažesnė korupcija bei šešėlis. Vieną iš esminių vaidmenų atlieka ir mokesčių sistema, kuri turėtų mažinti neteisingą turtėjimą ir neteisingą skurdą. Tačiau mokslininkams atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad Lietuvos mokesčių ir išmokų sistema pajamų nelygybės beveik nemažina. Todėl bet kokios mokesčių sistemos pertvarkos tikslas turėtų būti teisingesnis pajamų pasiskirstymas.

Politikai kalba, jog Lietuvoje valstybės perskirstoma bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis yra per maža norint užtikrinti kokybišką viešųjų paslaugų finansavimą. Ir siūlo apsispręsti: arba daugiau mokėti mokesčių, arba gauti mažiau nemokamų paslaugų: švietimo, sveikatos ir kt. Ar tai tiesa?

Prieš skubant pasirinkti vieną iš dviejų išeičių, reikėtų įvertinti ar už mūsų sumokamus mokesčius gauname bent jau sąlyginai tos pačios vertės valstybės paslaugas. Juk nuėję į parduotuvę paprastai apžiūrime prekių kainas ir sprendžiame, ką įsigyti apsimoka. Tačiau mokėdami mokesčius valstybei didelio pasirinkimo neturime. Visgi, liaudiškai tariant, norisi žinoti, ar sumokėtais mokesčiais pirkdami valstybės paslaugas nepermokame?

Palyginkime mokesčių nuo darbo vietos (proc.) ir valstybės išlaidų (proc. nuo BVP) santykį Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Gauti skaičiai rodo sąlyginę viešųjų paslaugų „kainą“ pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui. Ir čia matome, kad eiliniam darbuotojui Lietuvoje šios paslaugos yra bene brangiausios visoje Europos Sąjungoje. Šiek tiek blogesnį santykį turi tik broliai latviai. Tuo tarpu statistinė analizė įrodo egzistuojant tiesioginį ryšį tarp šio rodiklio ir pajamų nelygybės.

Akivaizdu, kad šiandien per didelė našta yra užkrauta ant dirbančiųjų pečių. Tą pastebi ir Europos Komisija, savo ataskaitoje rekomenduojanti mažinti žemą darbo užmokestį gaunančių asmenų apmokestinimą ir didinti turto mokesčius. Pastaruoju metu Lietuvoje einama teisingu keliu, ženkliai didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį. Atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, planuojama jį prilyginti ir minimaliai algai. Visgi šis pasikeitimas liečia tik žmogaus sumokamą gyventojo pajamų mokesčio sumą, tačiau nesuteikia paskatų verslui kurti naujas darbo vietas.

Norint pasislinkti valstybės paslaugų „kainoje“ link ES vidurkio, reikėtų išanalizuoti ten esančių valstybių sąlygas. Pvz., mūsų kaimynė Lenkija, pasak Eurostat duomenų, turi mažesnį darbo vietos apmokestinimą, tačiau surenka dvigubai daugiau pajamų iš kapitalo mokesčių. Mano nuomone, tokios krypties apmokestinimo pokyčiai būtų prasmingi kovojant su augančia pajamų nelygybe ir mažintų neteisingą skurdą Lietuvoje.

Tuo tarpu dabar Vyriausybės pristatytos mokesčių reformos gairės labiau panašios į kosmetinį pastumdymą: suteikia vaiko pinigus, bet atima papildomą NPD; įveda Sodros įmokų „lubas“, tačiau pusę etato dirbantys turės mokėti mokesčius kaip dirbantys pilnai ir panašiai. Akivaizdu, kad siūlomose pertvarkose jokios kalbos apie kitus ženklius mokestinių pajamų šaltinius ar rimtesnį dirbančio žmogaus apmokestinimo mažinimą iš esmės nėra. Vargu ar tokių „reformų“ iš naujos valdžios tikėjosi Lietuvos žmonės.

2017 m. liepos 7 d., penktadienis

Spūstys automagistralėje ties Kaunu verčia imtis neatidėliotinų sprendimų

Seimo Kauno krašto bičiulių grupės susitikimas su
Lietuvos kelių direkcijos vadovybe,
Seimo kanceliarijos (aut. O.Posaškova) nuotr.
Nors automagistralės šalia Kauno projektas rengiamas jau nuo 2011 metų, tačiau įgyvendinimas vis atidėliojamas. Automobilių spūstys tapo nemalonia kasdienybe ryte ir po darbo pro Kauną važiuojantiems vairuotojams.

Šių metų gegužę Lietuvos kelių direkcijai paskelbus apie rugpjūčio mėnesį įvyksiančius pirkimus automagistralės rekonstrukcijai, kauniečiai lengviau atsiduso. Tačiau atrodo trumpam.  Per paskutinius 6 metus automobilių srautai neatpažįstamai pasikeitė, todėl nebūtinai senasis projektas yra optimaliausias dabartinėmis sąlygomis.

"Kauno problema greitkelyje yra, kad didesnė dalis greitkelio šiuo metu dėl Kauno plėtros į kitą kelio pusę iš esmės yra naudojama kaip Kauno vidinė gatvė, o ne kaip greitkelis. Pravažiuojančio transporto yra mažiau negu 50 % tuo ruožu. Todėl buvo sutarta ir su Kauno miestu yra sutarta, kad iki rugpjūčio mėnesio bus daroma srautų analizė siekiant nustatyti, kur vis dėlto yra tikroji problema" - birželio pabaigoje Seimo posėdyje kalbėjo Susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

"Šiuo atveju yra tik tiriamoji stadija – nustatyti, koks projektas turėtų būti daromas, ir tada pasižiūrėti, kiek vis dėlto tam būtų lėšų, nes gali būti taip, kad, statydami tiltą Kaune, mes galėtume dvigubai sutaupyti lėšų, užuot plėtę automagistralę" - teigė ministras.

Tokie ministro planai suneramino Kauno Seimo narius, todėl buvo nuspręsta situaciją aptarti su Lietuvos kelių direkcijos vadovu Egidijumi Skrodeniu. "Tyrimus esame atlikę, dabar kompiuterinių programų pagalba duomenis apdorojame. Rugpjūčio mėnesį planuojame priimti galutinius sprendimus dėl šio automagistralės ruožo. Todėl pirkimus projektui įgyvendinti planuojame skelbti spalio - lapkričio mėnesiais" - teigė E.Skrodenis.

Daugiausiai diskusijų kelianti projekto dalis yra susijusi su tiltu per Nerį. Senajame projekte numatyta seną tiltą griauti, statant naują 8 juostų. Nugriovus turėtų būti statomas laikinasis tiltas, tačiau Lietuvos kelių direkcija svarsto apie galimybę mieste Baltų prospekto tąsoje statyti dar vieną tiltą. Statybų laikotarpiu šis tiltas galėtų tarnauti kaip apylanka, o vėliau liktų miestiečių reikmėms. 

"Tokie projekto pokyčiai būtų susiję su nauju žemės paėmimu, dokumentų ir planų rengimu. Įgyvendinimas galėtų nusikelti neapibrėžtam laikotarpiui į ateitį. Todėl bet kokie pakeitimai turėtų būti daromi labai atsakingai" - susitikime kalbėjo Seimo Kauno krašto bičiulių grupės pirmininkė Gintarė Skaistė.

"Manome, kad atskiras projekto dalis būtų galima vystyti paraleliai vienu metu. Bet kokiu atveju, darbus planuojame pradėti 2018 metais. Esame tam nusimatę lėšų: 10 mln. eurų iš Valstybės biudžeto, 30 mln. eurų iš ES paramos lėšų. Matome tai kaip prioritetą numeris 2, pirmoje vietoje Via Baltica vystymas"- situaciją apibendrino Lietuvos kelių direkcijos vadovas E.Skrodenis.

2017 m. birželio 24 d., šeštadienis

Konferencija 'Lietuvos šaulių sąjunga prieš 20 metų ir dabar: iššūkiai ir perspektyvos'

Seimo narė Gintarė Skaistė, Vaidoto Okulič Kazarino nuotr.
Konferencija skirta Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 20-mečiui paminėti. Pasidalinta istorine informacija apie LŠS veiklos atkūrimą ir įstatymo kūrimą, šiandienos iššūkius organizacijai besikeičiančiame geopolitiniame kontekste.
Renginį organizavo LŠS Pūtvio Putvinskio klubas drauge su LR Seimo Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos paramos grupe.

2017 m. birželio 21 d., trečiadienis

ES milijonai pagal Darbo biržą: kažkaip ir kažkur

Seimo TS-LKD frakcijos narė dr. Gintarė Skaistė
Prieš kelias dienas žiniasklaidoje pasirodė neraminanti informacija, jog nuo 2014 m. Lietuva investavo tik 13 proc. šaliai numatytų ES paramos lėšų, o pirmąjį šių metų ketvirtį buvo panaudota mažiau nei 5 proc. šiemet suplanuotų investicijų. Šios lėšos kol kas nepasiekia šalies ekonomikos. 

Tokie duomenys apie varganą ES lėšų įsisavinimą atveria klausimą: kodėl susidarė tokia situacija ir kaip iš Europos ateinančios lėšos yra panaudojamos. Premjeras tikisi, kad ateinantys pinigai bus investuoti, o ne „įsisavinti“, tačiau tuo pačiu metu su nerimu stebime chrestomatinio pavyzdžio: 31 mln. eurų iš Europos socialinio fondo ir 2,7 mln. eurų iš Lietuvos biudžeto finansuojamo projekto „Atrask save“ skandalingą įgyvendinimą.

Tikslai skamba gražiai: didesnis jaunimo užimtumas, kad liktų mažiau nesimokančio ir nedirbančio jaunimo. Tačiau realybė atrodo kitaip. Parama jaunimui vykdoma dviem etapais: projektas „Atrask save“ ir „Naujas startas“. Kol nepraėjai pirmo etapo, tol negali dalyvauti antrame.

Jau ne viena publikacija žiniasklaidoje apnuogino pirmojo etapo beprasmybę: planuojamas didesnis dalyvių skaičius nei iš viso yra jaunų bedarbių, darbdaviai kritikuoja ne tik projekto struktūrą, bet ir turinį; o dalyvaujantis jaunimas dalinasi nuotraukomis, kaip paskaitų metu lošia kortomis. 

Apie tikslingumą spręskite patys. Štai pavyzdžiui, savo ateities formavimo motyvaciniams renginiams numatyta net 2,21 mln. eurų, išvažiuojamiesiems renginiams savęs įsivertinimui – 1,86 mln. eurų, nepasirengusių darbo rinkai grupiniams užsiėmimams – 3,97 mln. eurų ir t.t. Didžiąją dalį konkursų mokymams rengti laimėjusios įmonės „Inlinen“ ir „ETKC“ nėra įsipareigojusios, kad po jų suteiktų mokymų kokia nors dalis programos dalyvių turi pradėti dirbti. Rezultate įsidarbina vos 9 proc. projekte dalyvavusių jaunuolių. Daugiausiai jų įdarbinusi įmonė – UAB Maxima... 

Nors beveik niekas šiame procese nemato prasmės, tačiau Darbo biržos vadovė savo pavaldinius vis dar intensyviai ragina motyvuoti jaunus bedarbius „atrasti save“ projekto rėmuose. O tie rėmai atima ne taip jau ir mažai: nuo 2 iki 4 mėnesių, skirtų pseudomokslams.

Ir tokiu būdu ne tik švaistomos europinės lėšos nereikalingoms paslaugoms, tačiau jauni žmonės paprasčiausiai gaišinami. Nes norėdami gauti tikrai naudingas antrojo etapo projekto „Naujas startas“ paslaugas, tokias kaip profesinis mokymas, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas ar įdarbinimas subsidijuojant, jie privalo atsėdėti kelis mėnesius niekam nereikalingose pirmojo etapo veiklose.

Kai sužinai, kad norėdamas įgyti profesiją turėsi kelis mėnesius prieš tai dalyvauti motyvaciniuose renginiuose „Formuok savo ateitį pats“, tai gali praeiti ir bet koks noras mokytis. Abejoju, kad Europos socialinio fondo paramos tikslas – gaišinti jaunų žmonių laiką bereikšmiais pokalbiais.

Socialinių įgūdžių lavinimas reikalingas dalykas, tačiau toli gražu ne visi jauni žmonės šių įgūdžių stokoja. Todėl prievartinis visų jaunuolių nukreipimas į pirmojo etapo veiklas yra perteklinis ir darantis daugiau žalos nei naudos.

Tačiau paklausus kokių veiksmų ketinama imtis, kad nebūtų tuščiai barstomi europietiški milijonai, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bejėgiškai skėsčioja rankomis. Stabdyti negalima, nes reikės grąžinti pinigus.

Taip išeina, kad geriau prievarta 4 mėnesius motyvuoti ir taip motyvuotus jaunus žmones. Nes juk milijonus įsisavinti reikia. O žvelgiant į dabartinius ES fondų panaudojimo tempus, kyla pagrįstos abejonės ir dėl būsimų projektų įgyvendinimo kokybės. Belieka spėlioti, ar nebus paskutinė ES parama įsisavinta tiesiog kažkaip ir kažkur, vietoj realių investicijų į Lietuvos ateitį.

2017 m. birželio 19 d., pirmadienis

Pajūryje vyko Tremtinių aikštės atidarymas ir paminklo atidengimo ceremonija

Tremtinių aikštės atidarymo metu, Dž.Barysaitės nuotr.
Praėjusį sekmadienį, birželio 18 d., Pajūrio miestelyje vyko atnaujintos Tremtinių aikštės atidarymas ir paminklo „Žuvusiems Sibire ir žuvusiems už Lietuvą“ atidengimo ceremonija. 

Pagerbti žuvusių tautiečių atminimą atvyko ne tik miestelio gyventojai, bet ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, seimo nariai Gintarė Skaistė, Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Povilionis, Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas, jo pavaduotojas Valdemaras Jasevičius, administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus, jo pavaduotoja Vera Macienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė ir atstovai iš kaimyninių rajonų, Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ štabo viršininkas pulkininkas leitenantas Viktoras Bagdonas, Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas majoras Andrius Jagminas bei tarybos nariai.

Tremtinių aikštės atidarymo metu
Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis Pajūrio Švč. Trejybės bažnyčioje, po jų, skambant Karinių jūrų pajėgų orkestrui, vadovaujamam Prano Memėno, susirinkusieji ėjo į tremtinių aikštę, kur vyko iškilminga ceremonija.

Prie paminklo, skirto žuvusiems už Lietuvos laisvę, kurį palaimino Jo Eminencija vyskupas Jonas Kauneckas, Pajūrio parapijos klebonas Antanas Mačius ir kiti dvasininkai, padėtos gėlės, uždegtos gedulo žvakės. Kalbomis ir šūvių salvėmis pagerbtas tremtinių atminimas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, gavę Šilalės rajono tremtinių nuotraukas, jų ekspoziciją ir žemėlapį su Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietomis Sovietų sąjungoje demonstravo atnaujintoje Tremtinių aikštėje esančiame traukinio vagone.

Ceremonijos metu skambėjo jautrios Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro tremtinių choro „Atmintis“ ir kitų vokalistų atliekamos dainos.

Šilalės rajono savivaldybės informacija

2017 m. birželio 17 d., šeštadienis

Diskusija "Kaip užtikrinti aukštojo mokslo kokybę Kaune?"

Kuno parlamentarų grupės pirmininkė Gintarė Skaistė,
Žygimanto Gedvilos nuotr. 15min.lt
Birželio mėn. 16 dieną (penktadienį) su Kauno parlamentarais organizavome diskusiją "Kaip užtikrinti aukštojo mokslo kokybę Kaune?". Joje savo matymą pristatė Vyriausybės sudarytos darbo grupės aukštojo mokslo reformos planui parengti narys, Mokslo ir studijų stebėsenos centro l.e.p. direktorius dr. Ramojus Reimeris, KTU Senato pirmininkas prof. dr. Rytis Krušinskas, LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis, VDU prorektorius doc. dr. Kęstutis Šidlauskas, ASU prorektorius doc. dr. Vidmantas Butkus, KTU Tarybos pirmininkas akad. prof. habil. dr. Arvydas Janulaitis.

Didžioji dalis universitetų sutaria, kad iš Vyriausybės pateikto aukštojo mokslo reformos projekto išbraukus konkrečius universitetų pavadinimus, reforma sulėtės. Matomos privačios universitetų iniciatyvos jungtis, padės šiek tiek optimizuoti besidubliuojančias programas, tačiau gali būti, jog tai nebus optimalus variantas Kauno ir Lietuvos mastu. Todėl svarbu atsakingai įvertinti visas alternatyvas.

Diskusija "Kaip užtikrinti aukštojo mokslo kokybę Kaune?",
Žygimanto Gedvilos nuotr., 15min.lt
Pirminiam Seimo nutarimo projektui dėl aukštojo mokslo pateikta net 11 Seimo narių pasiūlymų. Jiems visiems pritarus universitetų atsirastų netgi daugiau nei yra šiandien. Todėl priimant sprendimus svarbu turėti pilną informaciją ir išgirsti Vyriausybės bei universitetų argumentus. 

Priimdami sprendimus turime atsižvelgti ne tik į vidinę konkurenciją tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų, bet taip pat į tarptautinę. 2012 metų Eurostat duomenimis užsienyje studijuojančių lietuvių skaičius 40 kartų viršijo Lietuvoje studijuojančių užsieniečių skaičių. Todėl reikia stiprinti mūsų šalies universitetus, kad augtų tarptautinis konkurencingumas ir besirengiančiųjų studijuoti pasitikėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis.

2017 m. birželio 14 d., trečiadienis

Kreipiamasi į susisiekimo ministrą dėl nevalstybinės simbolikos uždraudimo

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį siūlydama papildyti „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisykles“ ir „Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatus“, uždraudžiant viešajame transporte viešai eksponuoti nevalstybinę simboliką.

Pastaruoju metu, vykstant kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, prorusiški kovotojai savo simboliu pasirinko Georgijaus juostą, kuri Rusijoje pradėta plačiai naudoti 2005 m., minint 60-ąsias Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines. Nuo to laiko, Georgijaus juostos naudojimas aktyviai eksportuojamas į kaimynines valstybes. Taip, prisidengiant Sovietų Sąjungos pergalės paminėjimu, siekiama sukelti nostalgiją tiems laikams ir sustiprinti palankumą dabartinės Rusijos vykdomai politikai.

„Valstybės pareiga užtikrinti Lietuvos gyventojų teisę jaustis patogiai keliaujant viešuoju transportu, tiek fiziškai, tiek emociškai. Tuo metu šiandien galimybė keleiviui pasirinkti viešojo transporto priemonę yra ribota. Todėl abejotinos simbolikos naudojimas tokioje uždaroje erdvėje (kaip pvz., taksi automobilis) dažnai sukelia neigiamas emocijas, galimai kursto tautinę nesantaiką. Todėl, atsižvelgiant tiek į Lietuvos gyventojų skaudžias patirtis po Sovietų Sąjungos pergalės vykusios okupacijos metu, tiek į prorusiškų kovotojų veiksmus Ukrainoje, Georgijaus juostos viešas eksponavimas yra itin kontraversiškas“, – komentavo G. Skaistė.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvai vadinamoji Sovietų Sąjungos pergalė prieš nacistinę Vokietiją atnešė beveik pusę amžiaus trukusią okupaciją, kurios metu per 300 tūkst. gyventojų buvo ištremti į Sibirą, partizaniniame pasipriešinime žuvo daugiau nei 20 tūkst. piliečių.

2017 m. birželio 10 d., šeštadienis

Susitikimas su delegacija iš Ispanijos

Birželio 9 dieną LR Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės su Ispanijos Karalyste nariai susitiko su Kanarų salų oficialių atstovų delegacija, kuri Lietuvoje viešėjo Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų kvietimu.

Delegacijos sudėtyje: Kanarų salų užsienio reikalų viceministras, ekonomikos ir santykių su Europa viceministras, žemdirbystės viceministras, Tenerifės salos viceprezidentas, ZEC (Ekonominė Kanarų zona) prezidentė ir kiti pareigūnai.

Delegacijos vizito Lietuvoje tikslas – aptarti galimybes atverti tam tikrai Lietuvos produkcijai Kanarų salų regiono rinką ir palankių sąlygų prekybai bei gamybai paieška.

"Džiaugiuosi, jog Lietuvos verslas atranda savo nišą šioame Ispanijos Karalystės regione. Tai tik parodo, kokią ekonominę naudą gauname visi iš vieningos ES prekių ir paslaugų rinkos. - susitikimo metu kalbėjo LR Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Ispanijos Karalyste grupės pirmininkė Gintarė Skaistė.


2017 m. gegužės 25 d., ketvirtadienis

Emigruojama jau ir dėl didesnės pensijos

Pastaruoju metu skurdžiausia visuomenės dalimi tapo nuo stagnuojančių pensijų priklausantys pensininkai. Jų pajamos jau daugelį metų auga gerokai  lėčiau nei atlyginimai ar pajamos iš turto. Pavyzdžiui, vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu per pastaruosius 8 metus sumažėjo nuo 49,4 proc. iki 42,3 proc. 

Šiandien vidutinė senatvės pensija yra vos 274 Eur., o trečdalis pensininkų mūsų šalyje gyvena žemiau Lietuvoje nustatytos skurdo ribos. Pensijos padidinimas keliais eurais ištirpsta augančiose prekių ir paslaugų kainose. Tokia situacija nepriimtina ne tik dabartiniams pensininkams, tačiau ir darbingo amžiaus žmonėms. Su metais net ir jauną žmogų ima nerimas, kad senatvėje jam irgi teks tenkintis katino ašaromis. 

10 metų dirbant užsienyje garantuoja minimalią užsienietišką pensiją

Apklausų duomenimis, beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų, o ypač jauni žmonės, mano, kad dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių. Pastaruoju metu apskritai pastebima tendencija emigruoti dėl būsimos pensijos. Vidutinio amžiaus lietuviai aktyviai dalinasi informacija, kad vakarinėse ES šalyse padirbėjus vos 10 metų jie užsidirbs minimalią užsienietišką pensiją. Todėl į užsienius užsidirbti senatvei iškeliauja darbingiausia mūsų visuomenės dalis. Tuo pačiu, einamieji mokesčiai nuo darbo pajamų keliauja ne dabartiniams Lietuvos, bet Jungtinės Karalystės pensininkams išlaikyti.

Todėl svarstant galimas pensijų sistemos pertvarkas svarbu įvertinti ne tik šiandienos, bet ir būsimų pensininkų interesus. Juk išvažiavus mokesčių mokėtojams, nebus kam sunešti lėšų ir dabartiniam pensijų lygiui palaikyti. Tad keistai atrodo valdančiųjų neatsakingi svarstymai dėl II pakopos pensijų nacionalizavimo. Taip diskredituojamas visos sistemos tvarumas ir dar labiau auga paskatos palikti mūsų šalį dėl sotesnio kąsnio senatvėje.

2017 m. gegužės 24 d., trečiadienis

Reikia skatinti dirbti, o ne laukti pašalpos

Seimo narė dr. Gintarė Skaistė
Pastaruoju metu aptariant šildymo kainų ir kompensavimo pasikeitimus dažnai girdisi terminas „pašalpinių visuomenė“. Ir išties, darosi sunku atskirti kuri išmoka žmogui yra užtarnauta ir būtina, o kuri skatinanti piktnaudžiauti visa sistema.

Šią problemą apnuogino ir nesenas įvykis, kuomet Seimo pirmininkas, matydamas įstatymo netobulumą, rinkėjai Visagine pasiūlė ieškoti galimybės apeiti sistemą. Gaila, bet vienam iš valstybės vadovų paprasčiau pasirodė ne keisti įstatymus, o paraginti 4 vaikų mamą dirbti mažiau, kad išsaugotų teisę į socialinę pašalpą.

Pašalpos neturi skatinti nedirbti

Mano nuomone, svarbiausias prioritetas yra įtrauki socialinė politika, skatinanti dirbti ir užsidirbti, o ne gyventi kitų dirbančiųjų sąskaita. Tuo tarpu šiandien valdančiųjų siūlomas išmokų pririšimas prie poreikių krepšelio, nekeičiant pašalpų suteikimo principų, iš esmės nieko nesprendžia. Jei vienam iš šeimos narių pradėjus dirbti, visi kiti netenka savo pašalpų, tuomet ne tik kad darbo neieškos jo nenorintys, bet ir skatins tinginiauti kitus.

Jeigu šeimos pajamos vienam nariui neviršija 102 eurų, tai tokiai šeimai priklauso visas paslaugų rinkinys – kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį, nemokamas vaikų maitinimas mokykloje, nuolaidos darželiams ir būreliams, maisto paketai, kompensacijos už vaikų vasaros stovyklas ir pan. Tačiau vos viršijus šias pajamas prarandi visą valstybės pagalbą. Tai visiškai nemotyvuoja pradėti dirbti. 

Štai, pavyzdžiui, 4 asmenų šeima, kurioje dirba vienas asmuo už minimalų atlygį, visas pašalpas gaus. Tačiau jei vasarą pardavinėdamas ledus padėti šeimai sugalvotų paauglys sūnus, gerokai didesnes sumas šeimai generuojančios pašalpos būtų atimtos.

Tarptautinis valiutos fondas šią grėsmę siūlo mažinti taikant įvairias darbą skatinančias priemones, kurios garantuotų laipsnišką pašalpų netekimą augant pajamoms ar ilgėjant asmens užimtumo trukmei. Todėl tokie žingsniai, o ne spragų paieška, turėtų būti ir Seimo pirmininko prioritetas.

2017 m. gegužės 19 d., penktadienis

Politologai: Kauno konservatoriams reikia pozityvios programos

Diskusija "Konservatorių perspektyvos KAUNE"
Trečiadienį Kaune vyko diskusija „Konservatorių perspektyvos KAUNE“. Seimo narės dr. Gintarės Skaistės ir dr. Martyno Ubarto moderuotame pokalbyje politologai prof. Algis Krupavičius, doc. dr. Vincentas Vobolevičius ir dr. Bernaras Ivanovas analizavo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų veiklą Kauno mieste. 

Susitikimo metu buvo aptarti praėjusių rinkimų rezultatai ir priežastys lėmusios konservatorių pasitraukimą į opoziciją Kaune po pastarųjų savivaldos rinkimų, bei prastesnis nei įprasta TS-LKD kandidatų pasirodymas Seimo vienmandatėse apygardose.

Doc. dr. Vincentas Vobolevičius
Vincentas Vobolevičius: Vieningas Kaunas „suvalgė“ kitas partijas, TS-LKD rinkėjų skaičius liko stabilus

„2015-2016 metai konservatoriams yra visiškas nokdaunas, netekote Kauno, populiariausias meras Lietuvoje ne Tėvynės sąjungos. Iš pažiūros atrodo labai blogai, tačiau rinkėjų skaičius yra stabilus ir nepakitęs. Tėvynės sąjunga nenusilpo, tiesiog pasikeitė aplinka, kurioje žaidžiama. Ir pirmas reikšmingas pasikeitimas buvo savivaldybės rinkimų metu: TS-LKD savo skaičius išlaikė, tačiau Vieningas Kaunas „suvalgė“ Darbo partiją, „suvalgė“ Tvarką ir teisingumą ir kitas mažesnes partijas.“

„Svarbu, kad jūs neišsivaikščiotumėte. Jeigu atsilaikysite ir atstovėsite, galite tikėtis atgauti Kauną, bet atgaunant Kauną, reikia rimtai dirbti jau dabar, nelaukiant rinkimų. Turite turėti charizmatišką kandidatą į merus, konservatoriams Kaune reikia kito veido. O atsiėmus Kauną, jis taptų svarbi dėlionės dalis visai Lietuvai“, - kalbėjo V. Vobolevičius.

Prof. Algis Krupavičius
Algis Krupavičius: nematau aiškios TS-LKD komunikacijos Kaune

„Norint palaikymo antrame rinkimų ture, konservatoriams reikia apeliuoti ir į lojalų rinkėją ir į svyruojantį rinkėją, bet tam reikia turėti labai aiškų veidą. Dabar tas veidas atrodo labai išplaukęs, kažkur horizonte, nelabai aiškus. Kalbant apie Jūsų komunikaciją, Kaune aš jos nematau išvis. Nežinau ką dabar Tėvynės sąjunga siūlo Kaunui čia ir dabar. Jei niekas nesikeis, tendencijos ir rezultatai išliks tokie patys.“ – komunikacijos problemas įvardino politologas.

 „Reikia naujos darbotvarkės, atvirumo bendraujant su visuomene ir lyderių peržiūros, rotacijos. Kitas labai svarbus dalykas yra lyderystės klausimas. Jums kaip partijai reikia naujų, aiškių, stiprių veidų Kaune“, – siūlė prof. A. Krupavičius.

Dr. Bernaras Ivanovas
Bernaras Ivanovas: konservatoriams būtina turėti pozityviąją programą

„Reikia kalbėti apie realias problemas, kurios reikalauja kompetencijos. Reikia stengtis apeliuoti į tuos ir stengtis kalbėti su tais, kurie abejoja. Ir neleisti tam rinkėjui pasukti populistų pusėn. Komunikacija su žmonėmis turi vykti maksimaliai prie jų priartėjus, išnaudojant visus galimus kanalus“, – savo požiūrį dėstė B.Ivanovas. 

„Konservatoriams labai svarbu turėti pozityviąją programą. Negatyvi informacija jau nebeveikia, dabar reikia akcentuoti kuo mes esame geri“.

Seimo narė dr. Gintarė Skaistė
Seimo narė Gintarė Skaistė: Kaunui reikalingas turinys

„Kaunui reikalingas turinys, pasiūlymai ir idėjos komunikacijai. Labai svarbu mūsų pačių atvirumas ir bendravimas ne tik tarpusavyje, bet ir su tais žmonėmis, kurie abejoja dėl balsavimo už TS-LKD. Reikia būti ir atviresniais ir ne tokiais skaldančiais ir radikaliais tam tikrais aspektais“,  – teigė G.Skaistė.

Diskusijos dalyvių nuomone, dirbant opozicijoje svarbu atliepti visuomenės lūkesčius iškeliant jų išsakomas problemas, o ne aklai kritikuoti valdančiųjų įgyvendinamus projektus. Kartu ypatingai svarbi yra lyderių rotacija. Artėjant mero rinkimams, Kauno konservatoriams  bus didelis iššūkis surasti asmenį, kuris galėtų atstovauti tiek partijos narių ideologiją, tiek užsitarnauti  stiprų kauniečių pasitikėjimą.  

Tačiau politologai pozityviai įvertino partijos ketinimus surengti vadinamuosius primaries – išankstinius atvirus TS-LKD kandidato į merus rinkimus. Tokiuose rinkimuose galimybę balsuoti turės ne tik partijos nariai, bet ir jos ideologiją remiantys miesto gyventojai.

Dr. Martynas Ubartas
Martynas Ubartas: atviri pokalbiai su kauniečiais padeda atliepti jų lūkesčius

„Mąstant apie perspektyvas Kaune, būtina labai aiškiai ir kritiškai įvertinti esamą situaciją ir pasižiūrėti į save iš šono. Tokios diskusijos labai svarbios ir naudingos, nes padeda mums tobulėti ir atliepti miesto gyventojų lūkesčius. Todėl atvirus pokalbius su kauniečiais ketiname tęsti ir toliau.“ – po susitikimo kalbėjo diskusijos moderatorius M.Ubartas.

2017 m. gegužės 3 d., trečiadienis

PVM lengvata šildymui versus Būsto šildymo kompensacijos

Šiandien komitete svarstėme klausimą, kuriuo išplečiamas paramos gavėjų ratas. Jam buvo pritarta nepaisant to, kad vis garsiau kalbama apie PVM lengvatos šildymui pratęsimą (tam pritarė netgi Seimo pirmininkas). 

Mano nuomone, jei jau lyginti šiuos du būdus, reikia turėti omenyje keletą skaičiukų.

PVM lengvata - I pusmečiui kainavo Valstybės biudžetui apie 32 mln. Eur. Antram turėtų kainuoti apie 27 mln. Eur. Naudos gavėjų skaičius - 700 tūkst.

Būsto šildymo kompensacijos šiandien: kainuoja Savivaldybių biudžetams 17 mln. Eur. Kompensacijų gavėjų skaičius - 92 tūkst. 
Siūloma išplėsti būsto šildymo kompensacijų gavėjų ratą: kainuotų Savivaldybių biudžetams 17+14,3=31,3 mln. Eurų. Kompensacijų gavėjų skaičius - 200 tūkst.

Todėl PVM lengvatos pakeitimą pašalpomis matau kaip Valstybės biudžeto didinimą kitų sąskaita. Valstybės biudžetas gaus apie 59 mln. Eurų per metus daugiau pajamų iš surinkto PVM. Tačiau šias lėšas suneš daugiabučių gyventojai (44,7 mln.) ir savivaldybės (14,3 mln.).

2017 m. balandžio 27 d., ketvirtadienis

Tie valstiečių pažadai...


Šiandieninis valstiečių balsavimas parodo kiek rimtai yra žarstomi partijų pažadai prieš rinkimus, ir kiek jie yra reikšmingi po rinkimų.
Pristatant savo partijos rinkimų programą R.Karbauskis sakė, kad dvi ministerijos bus perkeltos į Kauną ir dėl to nebus jokių diskusijų. Abu ministrai: tiek Žemės ūkio B.Markauskas, tiek Aplinkos K.Navickas, sakė esą pasiruošę besąlygiškai įgyvendinti šį pažadą, o detalės tik laiko klausimas. Tačiau atėjus laikui pažadus įgyvendinti, Vyriausybės programoje matomas ketinimas sukelti ministerijas į vieną pastatą. Logiška manyti - Vilniuje.
Tuo tarpu, mūsų įregistruotas projektas dėl dviejų ministerijų perkėlimo į Kauną, suteikė galimybę savo nuomonę išsakyti būtent Seimo nariams. Ir balsuodami prieš LVŽS atstovai parodė kiek rimtos yra jų ikirinkiminės kalbos.


2017 m. kovo 24 d., penktadienis

Seimo Socialinių ir Europos reikalų komitetų atstovai susitiko su Švedijos užimtumo ir integracijos valstybės sekretore

Susitikimo metu, J.Šedauskienės nuotr.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo ir Europos reikalų komitetų atstovai Tomas Tomilinas, Gintarė Skaistė, Stasys Jakeliūnas ir Dovilė Šakalienė susitiko su Lietuvoje viešinčia Švedijos užimtumo ir integracijos valstybės sekretore Irene Venemo (Irene Wennemo).
Susitikimo metu pasikeista nuomonėmis ir įžvalgomis dėl šiemet lapkričio 17 d. Geteborge (Švedija) vyksiančio neformalaus ES viršūnių ir socialinių partnerių susitikimo socialiniais klausimais. Būsimame renginyje bus kalbama apie bendradarbiavimą Europos darbo rinkos, socialinės apsaugos sistemos klausimais, siekiant skatinti ne tik socialinį dialogą tarp partnerių, bet ir sąžiningą darbo vietų kūrimą, jų augimą ir lyčių lygybę darbo rinkoje (plačiau http://www.government.se/government-policy/social-summit-for-fair-jobs-and-growth/).
Sutikime taip pat dalyvavo Švedijos Darbo ministerijos Tarptautinių ryšių departamento sekretorius Henrikas Ohmas (Henrik Åhm) ir svečius lydėjusi Švedijos ambasadorė Marija Kristina Lundkvist (Maria Christina Lundquist).

Įregistruota įstatymo pataisa dėl dviejų ministerijų perkėlimo į Kauną

Žemės ūkio ministerija, Delfi nuotr.
Ketvirtadienį Seimo nariai Jurgis Razma ir Gintarė Skaistė įregistravo  LR Vyriausybės  įstatymo pakeitimo projektą, kuris nustatytų dviejų ministerijų perkėlimą į Kauną.
Šio projekto tikslas - konkretūs žingsniai decentralizuojant valstybės valdymą, tolygiau vystant Lietuvos regionus, bet svarbiausia – parodant, kad konkretūs rinkimų pažadai (šiuo atveju dominuojančių valdančioje koalicijoje Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos pažadas dvi ministerijas perkelti į Kauną) nėra rinkėjų apgaulė, jie po rinkimų yra nepamirštami, ir juos stengiamasi įgyvendinti. 
„Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės veiksmuose pažadų perkelti dvi ministerijas į Kauną nematyti, priešingai – programos įgyvendinimo priemonių plane skelbiama apie siekius visas ministerijas perkelti į vieną pastatą (suprantama – ne Kaune, o Vilniuje), todėl ir siūloma minėto pažado įgyvendinimą išspręsti įstatymo lygiu“ – teigia J.Razma.
Iki šiol galiojusiame Vyriausybės įstatyme išvardijamos ministerijos, tačiau nėra nurodyta, kur įsikūrusios jų buveinės. Tai leidžia Vyriausybei laisvai pasirinkti ministerijų ir joms pavaldžių struktūrų įsikūrimo vietą, o pasirinkimas lemia, kad visos ministerijos yra įsikūrusios Vilniuje. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų buveinės yra Kaune, likusių ministerijų – Vilniuje. 
„Dviejų ministerijų perkėlimas į Kauną leistų labiau pasitelkti valstybės tarnyboje šio regiono intelektinį potencialą, iš esmės atnaujinti dviejų ministerijų ir joms pavaldžių struktūrų personalą, kurio veiklos problemos buvo ne kartą išryškėjusios. Toks sprendimas būtų tikros regionų vystymo politikos įrodymas“ –kalbėjo Kauno krašto bičiulių grupei Seime vadovaujanti G.Skaistė. 
Įstatymo įsigaliojimo nukėlimas į 2019 m. sausio 1 d. leistų Vyriausybei išspręsti su šio įstatymo įgyvendinimu susijusias praktines problemas.

2017 m. kovo 22 d., trečiadienis

TS-LKD frakcija susitiko su savivaldos atstovais

Seimo narė dr. Gintarė Skaistė, H.Brandišauskaitės nuotr.
Trečiadienį vyko TS-LKD frakcijos narių susitikimas su TS-LKD partijos savivaldybių merais, vicemerais, administracijos vadovais ir frakcijų seniūnais.
Susitikimo metu buvo aptarti svarbiausi klausimai: savivaldos ir Seimo bendradarbiavimo galimybės, regionų plėtra ir investicijų pritraukimas, socialinės atskirties mažinimas ir darbo vietų kūrimas.
Diskusijoje regionų atstovai iškėlė kelias pagrindines problemas, kurios šiuo metu opiausios ir reikalauja greitų, veiksmingų sprendimų. Pirmiausia tai – gyventojų emigracija. Dėl didžiulių emigracijos mastų, regionuose ne tik privataus sektoriaus įmonės, tačiau ir seniūnijos ar kitos įstaigos neranda tinkamų darbuotojų. Čia kyla itin opi problema, kadangi nebelieka žmogiškųjų išteklių, kurie galėtų spręsti vietos gyventojų problemas, imtis iniciatyvų bendraujant su Lietuvos verslininkais ir skatinant investicijų ar darbo vietų kūrimą.
Kretingos rajono meras Juozas Mažeika ir
Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas, H.Brandišauskaitės nuotr.
Kita ne mažiau svarbi problema – investicijos. Derybos su verslininkais, anot regionų atstovų, vyksta nuolat, tačiau tik paliečiamas žemės klausimas – pastarieji sprunka šalin. Ir viskas todėl, jog nėra jokios garantijos vystyti verslą ant valstybinės žemės, mat pačios valstybinės institucijos gali persigalvoti dėl žemės panaudos galimybių.
Maža to, savivaldybių atstovai tvirtino, jog net ir suradus investuotojus ar sumanius kokią iniciatyvą, pirmiasia turi ištverti didžiulio biurokratinio aparato sunkumus. Itin sudėtingos dokumentų priėmimo sąlygos, neaiškūs kriterijai ir krūva dokumentų – bet kokia iniciatyvą stabdantys veiksniai.
Be regioninių problemų, merai ir vicemerai iškėlė savivaldybių skolinimosi apribojimų bei neaiškios Vyriausybės investicijų programos problemas.
Diskusijoje nutarta dirbti mažesnėmis grupelėmis, keistis informacija su frakcijos nariais ir rengti įstatymų projektus, kurie galėtų išspręsti susidariusias problemas jau artimiausiu metu.

2017 m. kovo 7 d., antradienis

Susitikimas su Ispanijos ambasadoriumi

Pas Lietuvos Respublikos Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį susitikome su Ispanijos Karalystės ambasadoriumi Lietuvoje Emilio Fernandez - Castano y Diaz-Caneja. Aptarėme galimas Lietuvos ir Ispanijos bendradarbiavimo kryptis: studentų mainus, prekybinius ryšius, turizmo sektoriaus klausimus.  
Šiuo metu man tenka garbė vadovauti tarparlamentinių ryšių su Ispanijos Karalyste grupei Seime. Todėl su ambasadoriumi sutarėme dėl tolimesnio bendro darbo.

Kauniečiai Seimo nariai skatina Vyriausybę įgyvendinti dviejų ministerijų perkėlimo į Kauną projektą

TS-LKD frakcijos nariai, kaunodiena.lt nuotr.
Š.m. kovo 6 d. (pirmadienį) devyni kauniečiai Seimo nariai susitiko su Kauno miesto vadovais ir verslo atstovais.  Susitikimo savivaldybėje metu buvo pristatyti svarbiausi  investiciniai projektai, tokie kaip A1 kelio rekonstrukcija, Mokslo sala, M.K.Čiurlionio koncertų rūmai ir kt. Taip pat, svarstyta viešųjų paslaugų plėtra, siekis 2020 metais tapti Europos kultūros sostine bei tarpukario architektūros pastatų  įtraukimas į UNESCO paveldo sąrašus.

„Džiaugiuosi vykstančiu bendradarbiavimu tarp savivaldybės ir Seimo narių. Kai buvau informuotas apie kauniečių susibūrimą Seime  turėjau sveiko skepticizmo dėl šios grupės aktyvumo, tačiau šiandien matau kad geri ketinimai virsta realybe“ – teigė miesto meras V.Matijošaitis.

Seimo narių nuomone, sostinei persipildant investicijomis, Kaunui atsiveria naujos galimybės pritraukti naujas kokybiškas darbo vietas. Tam palankias sąlygas užtikrina ne tik aukštos kvalifikacijos darbuotojų pasiūla, bet ir naujai statomi biurų pastatai, sukursiantys fizinę erdvę investuotojams. Buvo aptartas ir ministerijų galimo perkėlimo klausimas.

„Siekiant regionų tolygesnio vystymosi, raginame Vyriausybę įgyvendinti dviejų ministerijų perkėlimo į Kauną projektą. Šis pažadas kauniečiams yra labai svarbus, tai užtikrintų nemažai naujų stabilių darbo vietų ir būtų paskata vystytis paslaugų sektoriui“ – kalbėjo Kauno krašto bičiulių grupės vadovė Seime Gintarė Skaistė. 

2017 m. vasario 27 d., pirmadienis

Pinigai rizikos kapitalo investicijoms galėtų ateiti ir iš ES, ir iš valstybės biudžeto, ir gal net iš „kojinių“?

LR Seimo narė dr. Gintarė Skaistė, O.Posaškovos nuotr.
Šiandien Seime diskutuota, kokių veiksmų reikia imtis Lietuvoje skatinant rizikos kapitalo plėtrą. Seimo narių dr. Gintarės Skaistės ir Virgilijaus Poderio surengtoje apskritojo stalo diskusijoje pažymėta, kad mūsų šalyje rizikos kapitalo įnašas į ekonominės vertės kūrimą per žemas, netgi palyginus su skurdesnėmis už Lietuvą ES valstybėmis.

„Išklausėme rinkos dalyvių ir valstybės institucijų atstovų nuomones. Nors per dešimtmetį pasiekėme neblogų rezultatų, tenka sutikti, kad rizikos kapitalo sektoriaus plėtra Lietuvoje yra per lėta. Šiandien sutarėme, kad reikalingi tikslingi veiksmai bent dviejose srityse. Pirma, savo valstybėje turime sukurti teisinę bazę, palankią sektoriaus augimui, ir bent jau ne blogesnę, negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Antra, turime skatinti ne tik valstybės lėšų investicijas į rizikos kapitalo fondus jau esamų iniciatyvų rėmuose, bet ir pritraukti daugiau privataus kapitalo. Džiaugiuosi, kad rizikos kapitalo tematika rado deramą vietą Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano projekte“, – sako Seimo narys Virgilijus Poderys.

Apskritojo stalo diskusija " Rizikos kapitalas Lietuvoje:
praeitos pamokos ir ateities perspektyvos", O.Posaškovos nuotr.
Pasak Gintarės Skaistės, reikalinga nuosekli valstybės paramos rizikos kapitalo sektoriui strategija, nevengiant ir netradicinių sprendimų. „Lietuvos gyventojų šiuo metu indėlių forma arba „kojinėje“ taupomiems pinigams galime sukurti visiškai naują prasmę ir panaudojimo galimybę, jei rizikos kapitalo fondų valdytojai pateiktų patrauklius ir paprastam žmogui prieinamus investicijų būdus. Pavyzdžiui, jei senjoras dalį savo užsigulėjusio indėlio banke norėtų nukreipti savo vaikaičio kartõs „startuoliui“ finansuoti, jis šiuo metu to padaryti saugiai ir efektyviai negalėtų, nes nėra tam tinkamų instrumentų. Bet kuriuo atveju, kuo daugiau lietuviškų pinigų bus skirta inovatyvaus Lietuvos verslo plėtrai, tuo geresnį rezultatą iš rizikos investicijų gaus visa visuomenė“, – tikisi G. Skaistė.

Seime organizuota diskusija – tik pradžia būsimo diskusijų ciklo tema „Finansiniai resursai Lietuvos ūkiui: kaip skatinti ilgalaikį taupymą ir investavimą“. Ciklą glaudžiai bendradarbiaudami rengs dviejų didžiausių Seimo frakcijų atstovai – Gintarė Skaistė, TS-LKD frakcijos narė (Socialinių reikalų ir darbo komitetas), ir Virgilijus Poderys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys (Ekonomikos komitetas).

2017 m. vasario 16 d., ketvirtadienis

Kaip mano prosenelė pirko šautuvą kariuomenei

G.Skaistės šeima išsaugojo prosenelės sovietmečiu
spintoje slėptą tarpukariu tapytą Vyčio paveikslą
Prieš kiekvieną Vasario 16-ąją prisimenu savo prosenelę Genovaitę (Vavžekaitę) Januševičienę. Prisiminusi ją, jaučiu bohemišką ir laisvą Kauno tarpukario kultūrą. To laikmečio laisvė ir patriotizmas - viskas, ką mums davė Vasario 16-oji, man asocijuojasi būtent su ja.

Ponia su gitara ir pačiūžomis

Genovaitė buvo tikra laisvos Lietuvos ponia, kitokia nei daugelis. Išsiskyrė ne tik išsilavinimu ar elegantišku paryžietišku stiliumi, bet ir tam laikmečiui nebūdingais pomėgiais. Ji grojo gitara, čiuožė pačiūžomis, žaidė tenisą, netgi rūkydavo cigaretes su kandikliu. Mokėjo prancūzų, lenkų, vokiečių, latvių ir rusų kalbas, skaitydavo klasiką originalo kalbomis. Prosenelė (1900-1988) išgyveno du pasaulinius karus, bet liko tokio paties tvirto charakterio.

Mano babunytė, kaip visi ją vadinome, buvo našlaitė, užaugo kaip prancūzų šeimos globotinė viename Šiaurės Lietuvos dvarų. Vėliau mokėsi Sankt Peterburge, prieš pat Lietuvai atgaunant nepriklausomybę apsigyveno Kaune.

Man atrodo, kad jaunos valstybės gaivališkas noras įsitvirtinti persidavė ir mano prosenelei. Ji buvo įvairiapusė asmenybė. Dirbo Lietuvos draudime, spaustuvėje, daug sportavo, buvo viena geriausių to laikmečio ieties metikių. Tarpukariu spėjo pastatyti namą, jame mano šeima gyvena iki šiol.

Šautuvas Lietuvos kariuomenei.
G.Vavžekaitė - Januševičienė pirma kairėje
Pirko šautuvą kariuomenei

Ji ištekėjo už karininko, mano prosenelio Jokūbo Januševičiaus, todėl didelė dalis draugų buvo iš kariuomenės ar jai prijaučiančios Kauno bohemos.

Kai buvau maža, kalbėti apie laisvą Lietuvą nebuvo galima. Tačiau smalsios vaikų ausys visada sugeba išgirsti, kas įdomu.

Pamenu pasakojimus, kaip prosenelė drauge su kitais tėvais mokykloje rinko aukas. Už tas lėšas pirko šautuvą ir padovanojo jį Lietuvos kariuomenei. Nepriklausomoje Lietuvoje būti šalies patriotu buvo ne tik populiaru, bet ir, manyčiau, privaloma.

Gelbėjo B.Brazdžionį

G.Vavžekaitė-Januševičienė centre
Vėliau atėjo liūdnesni laikai, bet Genovaitė rado savo vietą juose. Karas, okupacija. Mūsų namuose kelias savaites slėpėsi Bernardas Brazdžionis. Okupantai jo ieškojo. Vėliau iš emigracijos Amerikoje poetas rašydavo prosenelei laiškus, buvo ir apsilankęs. Esu sutikusi poetą ir aš.

Prosenelė išmokė mane būti savimi. Juk laisvai mąstantis ir kuriantis žmogus yra visos pažangos šaltinis. Okupantai nesupranta, kad neįmanoma amžinai valdyti šalies tik baime. Giliai kiekviename iš mūsų gyvena laisvė, kuriai anksčiau ar vėliau lemta nugalėti.

Mano senelis karo metais buvo sulaikytas ir kalėjo lageryje Sibire. Tačiau, nepaisydama sovietinio režimo, Genovaitė visus tuos metus spintoje slėpė tarpukariu tapytą Vyčio paveikslą. Šiandien jis rado vietą ant mūsų namų sienos.

Tėvams dėkinga už Baltijos kelią

Lietuva tapo nepriklausoma, kai man nebuvo nė 10 metų. Slogaus sovietmečio nelabai atsimenu, tik nepriklausomybės nuojautą. Pamenu, sąsiuvinių paraštėse piešdavome trispalves, klausydavomės mokytojos pasakojimų apie tremtį, su šeima eidavome į Sąjūdžio renginius.

Neišdildomą įspūdį paliko kelionė į Baltijos kelią. Atrodė, kad visa Lietuva susivienijo vardan bendros idėjos. Esu nepaprastai dėkinga savo tėvams, kad leido pajausti šių akimirkų nuotaiką.

Baisumus stengiamės užmiršti

Kauniečiai ir tarpukariu žaidė tenisą.
Šančiai, 1928m. rugpjūčio 20d.
Kartais ir aš klausiu: kodėl pas mus atsiranda žmonių, besiilginčių sovietmečio? Galbūt dažniau ilgimasi ne tų laikų, o veikiau savo jaunystės. Nepaisydami represinių struktūrų, jauni žmonės gyveno savo gyvenimą- mokėsi, keliavo, kūrė šeimas. Jiems tas laikas kelia gražius prisiminimus. O šnabždesius pakampėmis, kolegų išdavystes, prievartini dalyvavimą komunistiniuose paraduose linkstama pamiršti. Tačiau vyresnės kartos žmonės, kaip mano promočiutė, kurie dar buvo matę nepriklausomą Lietuvą, tokia nostalgija niekada nesirgo. Jie aiškiai žinojo, ką Sovietų Sąjunga iš mūsų atėmė. Laisvę.

Vasario 16-ąją, kaip paprastai, su šeima dalyvausiu jaunimo eisenoje nuo Prisikėlimo bažnyčios iki Vytauto Didžiojo karo muziejaus. Čia sutinkame daugybę draugų ir bendraminčių. Gražu, kad atgimė tokios nepriklausomos Lietuvos tradicijos kaip Vyčio Kryžiaus vėliavos pakėlimo ceremonija ar vaikus džiuginančios šūvių salvės. Gera matyti, kad studentai irgi įsitraukia j šventę, savaip rodo meilę šaliai. Juntama, kad tai mums visiems miela, džiugi diena, tikras Lietuvos gimtadienis. Vėl prisiminsiu savo babunytę.

"Savaitraštis Kaunui" publikacija

2017 m. vasario 2 d., ketvirtadienis

Vasario pabaigoje Kaune vyks socialinio verslo ir inovacijų startuolių savaitgalis

Vasario 24–26 dienomis Kaune vyks analogų Lietuvoje neturintis, tarptautinis socialinio verslumo skatinimo renginys „ChangeMakers‘ON“, kuriame sukurtos socialinės inovacijos padės tapti komerciškai sėkmingais socialiniais verslais. Socialinė nelygybė, sveikata, visuomenės senėjimas, maisto stygius, tarša, klimato atšilimas – tai tik dalis problemų, kurios bus nagrinėjamos ir sprendžiamos Kaune.

Savaitgalio metu savo žiniomis ir patarimais su jaunaisiais verslininkais dalysis kelios dešimtys įvairių sričių profesionalų, tarp kurių ir rizikos kapitalistai, teisininkai ar sėkmingi socialinio verslo vystytojai. Jie padės dalyviams susikurti tvarius verslo modelius. Net tris prizus įsteigė „Bridge for Billions“, internetinis inkubatorius startuoliams, įkurtas 2013 metais Karnegio Melono (Carnegie Mellon) universitete.

„Socialinis verslas kuria naudą visuomenei ir sprendžia visiems žmonėms aktualias problemas, todėl turi būti visokeriopai skatinamas. Ši iniciatyva – tai reali pagalba siekiant, kad socialinio verslo ir inovacijų startuoliai galėtų ateityje išgyventi iš savo kuriamų produktų ar paslaugų. Tiesiog gyvu pavyzdžiu parodoma, jog socialinis verslas irgi yra verslas“, – teigė renginio globėja, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė dr. Gintarė Skaistė.

Seimas pritarė siūlymui suteikti didesnes socialines garantijas studentams

Vakar Seimas po pateikimo pritarė siūlymui, kad studijuojantys ir darbą praradę asmenys turėtų teisę į nedarbo draudimo išmokas. Tai num...