2014 m. gruodžio 3 d., trečiadienis

Nemuno salos ateitis – lauko pramogos

203 treniruokliai ir 75 krepšinio stovai – tiek įrengimų, skirtų gerinti fizinę kauniečių būklę, per pastaruosius ketverius metus įrengta mieste. Šių projektų kuratorės, TS-LKD frakcijos miesto taryboje seniūnės, Gintarės Skaistės teigimu, pagrindinis ateities tikslas – Nemuno salą paversti įvairių lauko pramogų kompleksu.

2014 m. spalio 19 d., sekmadienis

Kauno konservatoriams kelia abejonių Kultūros ministro objektyvumas

Kauno konservatoriams kelia abejonių Kultūros ministro Šarūno Biručio objektyvumas ir paraiškų vertinimo skaidrumas, sudarant preliminarų ES lėšomis finansuojamų kultūros objektų sąrašą, patvirtintą Kultūros objektų aktualizavimo 2014-2020 m. programoje.

„Atmetant subjektyvius vertinimo kriterijus, pastebimas vienas požymis būdingas visiems Kauno mieste finansavimą preliminariai gausiantiems objektams – visi 13 yra Kultūros ministerijos pavaldume. Tuo tarpu nei vienas iš 14 Kauno miesto savivaldybės ar kitų viešųjų įstaigų teiktas projektas nepateko į „auksinį sąrašą“, sudarytą Darbo partijai atstovaujančio ministro“ – teigė TS-LKD frakcijos Kauno miesto taryboje seniūnė Gintarė Skaistė.

2014 m. rugsėjo 23 d., antradienis

Smagi išvyka Kauno mariomis

TS-LKD Centro skyriaus pirmininkė Gintarė Skaistė
Atėjus naujam politiniam sezonui TS-LKD Centro skyriaus taryba pakvietė į plaukimą Kauno mariomis laivu „Nemunas“. Saulėtą rugsėjo sekmadienį per keturiasdešimt bendraminčių susitiko senojoje Kauno prieplaukoje smagiai išvykai.
„Nusprendėme drauge pasibūti, pabendrauti ir susitelkti artėjančiam savivaldos rinkimų laikotarpiui. Atlaikius politinius neramumus miesto taryboje, dabar turime nusiteikti aktyviam darbui ir ruoštis laimėti rinkimus trečią kartą iš eilės. To Kauno istorijoje dar nebuvo“- sveikindama susirinkusius kalbėjo TS-LKD Centro skyriaus pirmininkė Gintarė Skaistė.
Iškylos metu buvo apžvelgtos įspūdingos saulės nutviekstos Kauno marių pakrantės, prisiminta šio unikalaus gamtos kampelio susiformavimo istorija ir aplinkybės.

2014 m. rugsėjo 18 d., ketvirtadienis

Kaune inicijuotas perversmas sužlugo

Balsavimo rezultatai
Likus pusei metų iki savivaldos rinkimų tradiciškai inicijuotas perversmas Kauno miesto savivaldybėje sužlugo. Miesto merui pateikta interpeliacija net nebuvo įtraukta į posėdžio darbotvarkę.
„Matome, kad perversmininkų teikimas organizuoti neelinį tarybos posėdį, kuriame būtų pateikta informacija miestui aktualiais klausimais, tebuvo dūmų uždanga. Tuo pačiu metu buvo renkami parašai ir dėl posėdžio organizavimo ir dėl mero interpeliacijos, nelaukiant jokių atsakymų dėl projektų. Akivaizdu, kad oligarchiniai interesai, o ne ūkiniai reikalai yra perversmo organizavimo priežastis“ – po klausimo svarstymo kalbėjo frakcijos seniūnė Gintarė Skaistė.

2014 m. rugsėjo 17 d., trečiadienis

Spaudos konferencijoje – atnaujinta koalicijos sutartis

Šiandien spaudos konferencijos metu TS-LKD frakcijos atstovai kartu su koalicijos partneriais pristatė atnaujintą koalicijos sutartį.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas teigė, jog interpeliacijos autorių priekaištai dėl informacijos stokos yra ne daugiau nei dūmų uždanga – „parašai siekiant perversmo buvo renkami paraleliai su parašais inicijuojančiais neeilinį tarybos posėdį, kuriame buvo prašoma pateikti informaciją apie miestui svarbius projektus. Tai rodo, kad perversmas buvo suplanuotas gerokai anksčiau nei dabar bando pateikti interpeliacijos autoriai“.

2014 m. rugsėjo 13 d., šeštadienis

Tęstinius darbus Kauno mieste bandoma stabdyti perversmu

Gintarė Skaistė, KD nuotr.
Pastarosiomis dienomis tapo aišku, kad Kauno savivaldybės valdančioji koalicija nebegali darbingai ir be intrigų užbaigti šios kadencijos. Likus pusmečiui iki savivaldos rinkimų tradiciškai rengiamas perversmas, renkami parašai siekiant nuversti merą. „Koalicijos partneriai kalbinami pasirašyti interpeliaciją, keletas jų aktyviai dalyvauja organizuojant perversmą. Manome, jog tokia partnerių veikla neprisideda prie stabilumo ir darbų tęstinumo užtikrinimo“, – tvirtino Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Gintarė Skaistė.
Frakcijos seniūnė priminė, jog mieste vyksta tęstiniai darbai, intensyviai tvarkomos pagrindinės miesto gatvės (Savanorių pr., K.Petrausko g., Šiaurės pr., pradedama tvarkyti Jonavos g., ne už ilgo darbai prasidės Karaliaus Mindaugo pr. ir Tunelio g.), artimiausią mėnesį pradės kursuoti naujieji mikroautobusai, viešojo transporto stotelėse pradedamos statyti naujos kartos stoginės keleiviams, paskelbtas Laisvės alėjos rekonstrukcijos pirmo etapo viešųjų pirkimų konkursas. „Akivaizdu, kad baiminantis artėjančių savivaldos rinkimų tam tikroms jėgoms neparanku leisti užbaigti matomus darbus“. – sakė G.Skaistė.
Anot didžiausią rinkėjų pasitikėjimą pelniusios Kauno miesto savivaldybės tarybos frakcijos vadovės, Kaunas neturi laiko žaisti politinius „žaidimus“. „Įvairių sričių paraiškų ES paramai gauti 2014-2020 metų perspektyvoje rengiama už beveik 1 mlrd.Lt. Tai itin atsakingas laikotarpis, kurio perversmininkai neįvertina. Būtent nuoseklus darbas rengiant ES projektus tiek praėjusioje, tiek šioje kadencijoje šiandien leidžia džiaugtis tokiais įgyvendintais projektais kaip Žalgirio arena ar Girstučio baseinas“ – teigė frakcijos seniūnė.

2014 m. rugsėjo 6 d., šeštadienis

TS-LKD frakcija siūlo atsiriboti nuo intrigų ir teikti konstruktyvius sprendimus

Pasibaigus vasaros sezonui ir atsižvelgiant į pastaruoju metu opozicijos eskaluojamus nepagrįstus priekaištus, Kauno miesto savivaldybės tarybos TS-LKD frakcija sukvietė spaudos konferenciją, kurioje gausiai susirinkusiems žiniasklaidos atstovams papasakojo apie artimiausius planus, pristatė savo poziciją dėl miestui svarbių projektų vystymo. Spaudos konferencijoje kalbėjo ir į žurnalistų klausimus atsakinėjo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, TS-LKD frakcijos seniūnė Gintarė Skaistė, tarybos nariai Vygantas Gudėnas, Edita Gudišauskienė ir Gediminas Žukauskas.

2014 m. birželio 27 d., penktadienis

Kauno TS-LKD sudėliojo kandidatų sąrašą savivaldos rinkimams

Pirmadienio vakarą TS-LKD Kauno skyrių sueigos taryba patvirtino sureitinguotą kandidatų sąrašą 2015 metų savivaldos rinkimuose. Praėjusios savaitės pabaigoje dvi dienas trukusiame balsavime, visi Kauno TS-LKD nariai turėjo galimybę reitinguoti kandidatų abėcėlinį sąrašą.
„Nelaužome tradicijų ir nesislapstydami atvirai visuotinai suburiame sąrašą, kuris reprezentuos TS-LKD būsimuose Kauno savivaldos rinkimuose. Šaunu, jog visi TS-LKD nariai turėjo galimybę išreikšti poziciją. Šis sąrašas neabejotinai vėl bus stipriausias kovojant dėl lyderio pozicijų, nes ištikimiausiai kaunasi už Kauną!“- teigė rinkiminio sąrašo lyderis, miesto meras Andrius Kupčinskas.
Daugiausiai partiečių palaikymo sulaukė dabartiniai miesto tarybos nariai: Marijus Panceris, Gintarė Skaistė, Edita Gudišauskienė, Vygantas Gudėnas. Juos rinkimuose matysime įkandin jau anksčiau Kauno TS-LKD konferencijoje patvirtino rinkiminio sąrašo lyderio bei kandidato į miesto merus A.Kupčinsko. Iš viso vidiniame reitingavime dalyvavo 86 kandidatai.

2014 m. birželio 16 d., pirmadienis

Gintarė Skaistė. Sovietiniai simboliai – paveldėtos vertybės ar paliktos šiukšlės?

Gintarė Skaistė
Po Antrojo pasaulinio karo sunku įsivaizduoti Vokietijoje eksponuojamas svastikas ir saugomas kaip kultūrinį paveldą. 1946 metais vykdytos denacifikacijos metu fašizmo simboliai buvo demonstratyviai sunaikinti. Tačiau užsitęsus Rusijos vykdytai Lietuvos okupacijai, mes tarsi susigyvenome su sovietinio režimo simboliais. Lyg metams prabėgus sovietų nusikaltimai Lietuvai ir lietuviams taptų mažesni. Tarsi įsivaizduojama kultūrinė „vertybė“ būtų reikšmingesnė nei pagarba 20 tūkstančių nukankintų ir nužudytų partizanų bei 280 tūkstančių ištremtų ir į lagerius išvežtų piliečių.

Vis gi ir Lietuvoje jaučiamas noras riboti atbundančią toleranciją nacizmo ir komunizmo režimų idėjoms, uždraudžiant totalitarizmo režimų simbolius bei jų viešą naudojimą. Tam buvo priimti Susirinkimų įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų ir Baudžiamojo kodeksų straipsniai. Tačiau šie įstatymai reglamentuoja draudimą naudoti komunizmo ir nacizmo simbolius su tam tikromis išimtimis. Būtent tos išskirtys ir sukelia visuomenėje kylančias diskusijas dėl viešai matomų sovietmečio reliktų, tokių kaip Kauno Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto pilonus „puošiantys“ Lietuvos SSRS herbai ir penkiakampės žvaigždės. Mat įstatymas totalitarinių režimų simbolius leidžia naudoti muziejų veiklos, visuomenės informavimo, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais.

Šalia teisės aktų, kurie reglamentuoja sovietinių simbolių draudimą, Lietuvoje priimtas ir Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, saugantis vertingus objektus ir kūrinius. Juo vadovaudamiesi Kultūros paveldo departamento atstovai teigia, kad Vytauto Didžiojo tilto pilonų „puošyba“ yra vienas iš neatsiejamai saugotinų tilto elementų. Vis gi, prieš eilinį kartą suverčiant bėdą paveldo specialistams, teisiniais dokumentais reikia įvardinti kas yra vertinga, o kas tiesiog primestas svetimkūnis. 

Palikti sovietmečio reliktai turi paralelių su vergų ženklinimu, kurį taip pat reglamentavo tuo metu galioję įstatymai. Vergui ant peties įkaitinta geležimi būdavo paliekamas neišdildomas ženklas, kad išsivadavimo atveju šeimininkas galėtų bėglį atpažinti ir susigrąžinti. Taip ir valstybė, okupantų primestus ženklus vadindama saugomu ir vertinamu kultūros paveldu, tarsi laukia šeimininko sugrįžimo.

Jau 24 metus gyvenant nepriklausomoje šalyje, įstatymai turi atspindėti teisėtus piliečių lūkesčius gyventi be vergo ženklo, kaip laisvai tautai. Atsižvelgiant į šalies istorinę patirtį, reikia apsispręsti, kas yra vertingas mūsų šalies kultūrinis ir istorinis palikimas. Matant įvykius panašų likimą išgyvenusioje Ukrainoje, Lietuva turi atsiriboti nuo imperinių Rusijos ambicijų ištrindama bet kokias aliuzijas į brolišką ir draugišką sovietų sąjungą. Pastarosios simbolių saugojimas perša mintį, kad turime abejonių dėl SSRS subyrėjimo ar Lietuvos nepriklausomybės. Lyg komunistinis režimas būtų padaręs teigiamą poveikį mūsų šalies vystimuisi. Todėl kuriant kultūros paveldo vertybių nustatymo metodiką, reikia vertinti ne tik techninę objekto vertę, bet ir jo propaguojamos ideologijos poveikį bei daromą žalą piliečių savigarbai ir tautiniam orumui.

2014 m. kovo 31 d., pirmadienis

Patvirtinta TS-LKD frakcijos ataskaita

Tvarkomas Prisikėlimo bažnyčios grindinys, KD nuotr.
Vakar vykusios TS-LKD Kauno skyrių sueigos konferencijos metu buvo pristatyta TS-LKD frakcijos miesto taryboje ataskaita ir veiklos planai. Kalbant apie priimtus sprendimus, džiugu kad pavyko atsiimti Dainų slėnį bei "Romuvos" kino teatrą, šioms visuomeninėms erdvėms pagaliau atsivėrė galimybė prisitraukti lėšų tvarkybai ir pritaikymui visuomenės poreikiams. Kitai svarbiai miesto šventovei Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai baigiama sutvarkyti aplinka.

Taip pat, malonu, jog pastaruoju metu atsižvelgiama ne tik į miesto centro tvarkymą, tačiau ir į daugiabučių kiemus. Praėjusiais metais mūsų frakcijos pasiūlymo pagrindu buvo atnaujintos daugiabučių kiemuose esančios krepšinio aikštelės, stovai, futbolo vartai, darželiuose įrengti trikrepšiai.
Atnaujinta krepšinio aikštelė Savanorių pr. kieme
Atvirose erdvėse atnaujinti pagrindai po lauko treniruokliais, suremontuoti ir įrengti nauji. Šiais metais skirtos lėšos vaikų žaidimo aikštelių remontui daugiabučių kiemuose, bus suremontuota 120 vaikams skirtų aikštelių. Taip pat skirtas 1 mln. litų iš Privatizavimo fondo įvažoms į daugiabučių kiemus tvarkyti. Todėl šiais metais taikomas priemones tikrai pajaus dažnas kaunietis.

2014 m. kovo 18 d., antradienis

Siūloma visiškai depolitizuoti Kauno savivaldybės įmonių valdymą

TS-LKD frakcijos seniūnė Gintarė Skaistė, KD nuotr.
Iš įvairių verslo asocijuotų struktūrų ir miesto politikų sudaryta Verslo taryba ne kartą siūlė keisti dabartinę Kauno miesto savivaldybei pavaldžių įmonių valdymo tvarką, depolitizuojant valdybas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija remia tokius verslininkų siūlymus.

„Pastaraisiais metais savivaldybės įmonėse matomi korupcijos skandalai įpareigoja kurti naują valdymo modelį. Taip pat, pagal dabartinę vidinę savivaldybės patvirtintą tvarką, egzistuoja tik vienintelis reikalavimas įmonių valdybų nariams – aukštasis išsilavinimas. Mūsų nuomone, toks kriterijus yra nepakankamas norint užtikrinti efektyvų įmonės valdymą“, – kalbėjo TS-LKD frakcijos seniūnė Gintarė Skaistė.

2014 m. kovo 3 d., pirmadienis

Vaikų žaidimo aikštelėms - 230 tūkst.Lt

Sūpynių liekanos V.Krėvės pr.
Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje iš Sveikatos rėmimo programos, atsižvelgdami į Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pasiūlymą, apleistom vaikų žaidimo aikštelėm daugiabučių kiemuose tvarkyti ir remontuoti paskyrėm 230 tūkst. Lt. 

Pagal praėjusiais metais atliktą seniūnijų, seniūnaičių ir bendruomenių apklausą, visų 240 apklausoj įvardintų daugiabučių kiemuose esančių vaikų žaidimo aikštelių remontui reikalinga 480 tūkst. litų. Todėl už šiais metais skirtas lėšas per 2014 metus pavyks sutvarkyti pusę visų reikalingų remonto žaidimo įrengimų: sūpynių, smėlio dėžių, čiuožynių ir t.t.

Per artimiausias dienas savivaldybės specialistai apžiūrės visas apklausoje įvardintas aikšteles ir nustatys remonto prioritetus, kurias aikšteles reikia tvarkyti pirmiausia: atsižvelgiant į gyventojų, kurie naudojasi aikštelėm, skaičių, vaikų žaidimo aikštelių būklę ir pan.

Tad metų pabaigoje jau pusė tokių styrančių objektų, kaip nuotraukoje, bus naudojami vaikų pagal paskirtį, o ne kilimams daužyti :-)

2014 m. vasario 25 d., antradienis

TS-LKD frakcijoje Kauno mieste – nauja vadovybė

Vasario 17 dieną įvyko Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Kauno miesto savivaldybės taryboje posėdis, kuriame išrinkta naujoji frakcijos vadovė 32-ejų ekonomistė, Miesto plėtros ir investicijų komiteto narė, Gintarė Skaistė.

Posėdyje buvo iškeltos dvi kandidatūros: buvusių seniūno pavaduotojų G.Skaistės ir Editos Gudišauskienės. Iš 12 posėdyje dalyvavusių TS-LKD frakcijos narių, G.Skaistės kandidatūrą palaikė 7. Edita Gudišauskienė sulaukė 5 frakcijos narių balsų. Iš viso Kauno miesto tarybos TS-LKD frakcijoje yra 13 narių.

„Kalbėdami apie veiklos perspektyvas ir ateinančius metus frakcijoje akcentavome vienybės svarbą ir bendro darbo reikšmę mūsų rezultatams. Iki savivaldos rinkimų liko vieneri metai, todėl tikiuosi, jog dirbdami ranka rankon, įgyvendinsime partijos rinkimų programą ir kartu žengsime link naujų iššūkių“- kalbėjo naujoji TS-LKD frakcijos vadovė G.Skaistė.

2014 m. vasario 6 d., ketvirtadienis

Biudžete numatytos lėšos Santakos parko galimybių studijai parengti

Yorkshire skulptūrų parkas
Šiandien patvirtintame Kauno miesto savivaldybės biudžete numatyta 70 tūkst. litų Santakos parko galimybių studijai parengti. Praėjusių metų spalio mėnesį pateikiau siūlymą merui, pavesti savivaldybės administracijai išnagrinėti galimybes parengti ES 2014-2020 m. ES finansinei perspektyvai paraišką dėl Skulptūrų parko įrengimo Santakos parke ir jo integralesnio pritaikymo Kauno gyventojų poreikiams. 

Džiugu, kad atsižvelgus į iškeltą idėją, biudžeto projekte buvo numatytos lėšos galimybių studijai parengti ir taip duotas startas šio parko sutvarkymui. Mano rašte buvo siūloma toje teritorijoje įrengti teminį skulptūrų parką, kur būtų galima gryname ore eksponuoti Lietuvos skulptorių darbus. Tvarkant Santakos parko teritoriją į darbų sąrašą galima būtų įtraukti ir tiltelio įrengimą tarp Nemuno ir Neries upių.

Tikiu, kad parengus Santakos parko galimybių studiją, vėliau gims ir techninis projektas, kurio pagalba bus gautos lėšos iš ES fondų, o kauniečiai ir miesto svečiai galės džiaugtis sutvarkyta Santaka.

Plačiau apie mano siūlymą, čia:

Norint būti kultūros sostine, reikia investuoti į kultūros bendruomenę

Tarpukariu Kauno mieste veikusi inteligentija turėjo ypač didelę įtaką visai Kauno miesto ir Lietuvos raidai. Praėjusią savaitę Seimo na...