2017 m. liepos 7 d., penktadienis

Spūstys automagistralėje ties Kaunu verčia imtis neatidėliotinų sprendimų

Seimo Kauno krašto bičiulių grupės susitikimas su
Lietuvos kelių direkcijos vadovybe,
Seimo kanceliarijos (aut. O.Posaškova) nuotr.
Nors automagistralės šalia Kauno projektas rengiamas jau nuo 2011 metų, tačiau įgyvendinimas vis atidėliojamas. Automobilių spūstys tapo nemalonia kasdienybe ryte ir po darbo pro Kauną važiuojantiems vairuotojams.

Šių metų gegužę Lietuvos kelių direkcijai paskelbus apie rugpjūčio mėnesį įvyksiančius pirkimus automagistralės rekonstrukcijai, kauniečiai lengviau atsiduso. Tačiau atrodo trumpam.  Per paskutinius 6 metus automobilių srautai neatpažįstamai pasikeitė, todėl nebūtinai senasis projektas yra optimaliausias dabartinėmis sąlygomis.

"Kauno problema greitkelyje yra, kad didesnė dalis greitkelio šiuo metu dėl Kauno plėtros į kitą kelio pusę iš esmės yra naudojama kaip Kauno vidinė gatvė, o ne kaip greitkelis. Pravažiuojančio transporto yra mažiau negu 50 % tuo ruožu. Todėl buvo sutarta ir su Kauno miestu yra sutarta, kad iki rugpjūčio mėnesio bus daroma srautų analizė siekiant nustatyti, kur vis dėlto yra tikroji problema" - birželio pabaigoje Seimo posėdyje kalbėjo Susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

"Šiuo atveju yra tik tiriamoji stadija – nustatyti, koks projektas turėtų būti daromas, ir tada pasižiūrėti, kiek vis dėlto tam būtų lėšų, nes gali būti taip, kad, statydami tiltą Kaune, mes galėtume dvigubai sutaupyti lėšų, užuot plėtę automagistralę" - teigė ministras.

Tokie ministro planai suneramino Kauno Seimo narius, todėl buvo nuspręsta situaciją aptarti su Lietuvos kelių direkcijos vadovu Egidijumi Skrodeniu. "Tyrimus esame atlikę, dabar kompiuterinių programų pagalba duomenis apdorojame. Rugpjūčio mėnesį planuojame priimti galutinius sprendimus dėl šio automagistralės ruožo. Todėl pirkimus projektui įgyvendinti planuojame skelbti spalio - lapkričio mėnesiais" - teigė E.Skrodenis.

Daugiausiai diskusijų kelianti projekto dalis yra susijusi su tiltu per Nerį. Senajame projekte numatyta seną tiltą griauti, statant naują 8 juostų. Nugriovus turėtų būti statomas laikinasis tiltas, tačiau Lietuvos kelių direkcija svarsto apie galimybę mieste Baltų prospekto tąsoje statyti dar vieną tiltą. Statybų laikotarpiu šis tiltas galėtų tarnauti kaip apylanka, o vėliau liktų miestiečių reikmėms. 

"Tokie projekto pokyčiai būtų susiję su nauju žemės paėmimu, dokumentų ir planų rengimu. Įgyvendinimas galėtų nusikelti neapibrėžtam laikotarpiui į ateitį. Todėl bet kokie pakeitimai turėtų būti daromi labai atsakingai" - susitikime kalbėjo Seimo Kauno krašto bičiulių grupės pirmininkė Gintarė Skaistė.

"Manome, kad atskiras projekto dalis būtų galima vystyti paraleliai vienu metu. Bet kokiu atveju, darbus planuojame pradėti 2018 metais. Esame tam nusimatę lėšų: 10 mln. eurų iš Valstybės biudžeto, 30 mln. eurų iš ES paramos lėšų. Matome tai kaip prioritetą numeris 2, pirmoje vietoje Via Baltica vystymas"- situaciją apibendrino Lietuvos kelių direkcijos vadovas E.Skrodenis.

Seimas pritarė siūlymui suteikti didesnes socialines garantijas studentams

Vakar Seimas po pateikimo pritarė siūlymui, kad studijuojantys ir darbą praradę asmenys turėtų teisę į nedarbo draudimo išmokas. Tai num...