2019 m. balandžio 18 d., ketvirtadienis

Geros širdies ekonomika

Esu giliai įsitikinusi, kad absoliuti dauguma žmonių yra geros širdies. Šią nuomonę patvirtina dosni parama „Maisto bankui“, įvairūs masiniai pinigų aukojimai ligos ar gaisro atveju. Tačiau nepaisant to, šalies ekonominėje politikoje vyrauja nuolatinio konkurencingumo augimo ir savanaudiškos gerovės siekimo principai. Tokios politikos išdava – tarpstanti nelygybė ir dalies visuomenės neviltis. Visgi, tikiu, kad auganti atskirtis yra nemaloni ne tik skurdžiai gyvenantiems, bet ir sėkmės lydimiems. Ir jeigu tas gerumas išties yra vyraujantis mumyse, galbūt laikas atsigręžti vieniems į kitus ir vykdyti geros širdies ekonominę politiką?

Tokius ar panašius pažadus žengdami į valdžią deklaravo valstiečiai: žadėjo atsisukti į regionus ir mažinti neteisingai susiformavusią atskirtį. Pajamų nelygybė Lietuvoje tuomet buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje, o žemiau skurdo ribos gyveno 30 proc. gyventojų. Todėl valstiečių pažadai žadino viltį, kad situacija keisis. Tačiau geri norai ne visada reiškia gebėjimus pasiekti rezultato. Žvelgiant iš šios dienos perspektyvos jau galime vertinti ar pavyko jiems savo pažadus įgyvendinti, o gal nueita visai ne tuo keliu? 

O rezultatai nedžiuginantys. Ekonomikos augimo laikotarpiu papildoma gerovė pasiskirstė nevienodai. Pajamų nelygybė 2017-2018 metais dar šiek tiek išaugo, pajamų vidurkis didmiesčiuose ir kaime skiriasi jau nebe 47, o 52 proc. Vilniaus ir kai kurių kitų apskričių nedarbo rodikliai skiriasi beveik tris kartus. Pažangą vertinanti Europos Komisija savo ataskaitoje teigia, jog skurdo ir pajamų nelygybės problema sprendžiama menkai.

Nesigilindama ar tyčia, ar iš nežinojimo toks rezultatas buvo pasiektas, nusprendžiau apžvelgti kokias ekonomikos augimui palankias priemones kovai su pajamų nelygybe siūlo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) bei kaip jas sekasi taikyti mūsų šalyje.

2019 m. balandžio 11 d., ketvirtadienis

Sudie, fintech, sudie

Neturiu jokio aiškesnio nusiteikimo: esu už bankus ar prieš juos. Bankus vertinu kaip paprastus paslaugų teikėjus ir tiek. Jei tinka paslaugos ir tenkina kaina – perku. Jei ne, ieškau kito. Suprantu, kad Lietuvoje bankai veikia oligopolinėje rinkoje, kur veikia keli rimti žaidėjai. Todėl jų, kaip ir kitų šalių bankų veikla turi būti reguliuojama ir prižiūrima centrinio banko. Kas sėkmingai veikia ir Lietuvoje.

Tokių centrinių bankų veikimas yra griežtai nepriklausomas. Tam, kad politikai negalėtų kištis ir daryti neteisėto spaudimo bankų veiklos reguliavimui. Valdžių atskyrimo principas buvo sugalvotas ne veltui ir iki šiol sėkmingai veikė. Iki šiol veikė ir Lietuvoje. Bet štai į valdžią atėjo „valstiečiai“ su kompleksuotų išdidėlių komanda. Ir jiems kažkaip tas valdžios atskyrimo principas lyg ašaka gerklėj. Vis užkliūna.

Pirmi nerimo ženklai pasirodė, kai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas nužygiavo į Konstitucinį Teismą padovanoti savo knygos ir galimai papasakoti, kaip rizikinga priimti nagrinėti opozicijos kreipimąsi dėl pensijų sistemos reformos.

Antras etapas buvo po iškilmingos ir šlovingos Seimo tyrimų komisijos išvadų dėl ūkinės LRT veiklos. Tyrė ūkį, o nusprendė keisti valdymą. Šioje situacijoje nacionalinio transliuotojo nepriklausomumas vėl tapo kažkokia nemylima vertybe. Jeigu nerodo Ramūno tinkamu kampu, tai anokia čia vertybė?

Trečias epizodas – donkichotiška Stasio Jakeliūno kova su bankais. Išjojęs ant ištikimo arklio Rosinanto, sutiko kelyje „Revolut“. Iškėlęs ietį smeigė – strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija turi peržiūrėti Europos centrinio banko suteiktą specializuoto banko licenciją. Gavo atsakymą, kad viskas čia tvarkoj. Negali būti, suklydo. Kreipėsi darkart. Ir vėl gavo atsakymą, kad viskas alright. Ir ką jūs manot? Kreipėsi trečią kartą. Dėl viso pikto.

Papildant šiuos turiningus ir prasmingus užsiėmimus dar prisiminė, kad Kubilius kaltas dėl pasaulinės ekonominės krizės. Ir paprašė visas institucijas raštais pagrįsti šią hipotezę. Tada ir sužinojome, kas šiandien kelia didžiausią grėsmę – ogi Lietuvos bankas.

Pasirodo, neparodė tinkamo tarnystės lygio bučiuodamas žiedą ir teikdamas niekam nebeaktualią informaciją. Gal dar ir vidiniuose pokalbiuose drįso šiek tiek pakikent iš susireikšminusio komiteto pirmininko. Bet visų svarbiausia – prieš n metų padarė Didžiąją nuodėmę – atsisakė priimti Stasį Jakeliūną į darbą. O šis jau ir taip buvo įskaudintas Gitano Nausėdos neigiamo atsakymo.

Nebelaiko komiteto pirmininko nervai, dangus griūva. Žadamas kreipimasis į prokuratūrą, siūlymas atsistatydinti ir vieši Vito Vasiliausko statymai prie gėdos stulpo. Visos priemonės geros, kai kovoji su vėjo malūnais.

Galima būtų tiesiog pasijuokti iš to nuolatinio noro atsiskaityti su į darbą nepriėmusiais veikėjais, jei tai negrėstų Lietuvai reputaciniais ir finansiniais netekimais. Deja, ilgai kūrę strategijas ir investavę į fintech  plėtrą, dabar grūdam pro duris „Revolut“, mojam balta skepeta išėjusiam „Google“ ir, galbūt, niekad nebeateisiančiom kitom kompanijom.

Sudie, fintech, sudie. Svajonė buvo graži.

2019 m. balandžio 10 d., trečiadienis

Seime – spalvinga ir pavasariška velykinė labdaros mugė

Velykinės mugės metu, O.Posaškovos nuotr.
Belaukiant artėjančios Prisikėlimo šventės, balandžio 10 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės dr. Gintarės Skaistės iniciatyva Seime suorganizuota velykinė labdaros ir mainų mugė. Mugė, kaip ir kasmet, sulaukė labai didelio dalyvių skaičiaus. Renginyje savo rankomis kurtus darbelius pristatė ne tik įvairių Vilniaus, Vilniaus rajono, bet ir Ukmergės, Trakų ir Elektrėnų neįgaliųjų organizacijų, dienos centrų, bendruomenių atstovai, menininkai ir senjorai.

Mugės atidarymo šventės metu dalyvius pasveikino ir dovanų įteikė renginį kasmet globojanti Seimo narė dr. Gintarė Skaistė. Anot Seimo narės, pagrindinis šios kasmetinės labdaros ir mainų mugės tikslas išlieka toks pat – specialiųjų poreikių turinčių asmenų integracija į visuomenę. Tokie renginiai yra labai svarbūs, nes padeda mažinti socialinę atskirtį, o kartais net ir diskriminaciją, su kuria savo kasdieniame gyvenime neretai susiduria socialiai jautrių bendruomenių nariai.

Seimo pirmininko pavaduotoja I.Degutienė, O.Posaškovos nuotr.
„Labai džiugu, kad šiemet vėl atgaivinome tradiciją organizuoti ne tik kalėdinę, bet ir velykinę labdaros ir mainų mugę. Kaip ir visada sulaukėme labai didelio norinčiųjų dalyvauti skaičiaus. Todėl netgi kilo truputį problemų norint sutalpinti visus mugės dalyvius. Tai rodo, kad tokie renginiai yra be galo reikalingi ir svarbūs. Jie ne tik suteikia dalyviams progą apsilankyti Seime, pristatyti savo bendruomenės veiklą, rankų darbo gaminius, pabendrauti su Seimo nariais, mugės svečiais ir vieniems su kitais, bet taip pat suteikia progą šiek tiek užsidirbti. Tokie bendri renginiai neįgaliųjų centrų lankytojams, senjorams, bendruomenėms suteikia progą surinkti aukų tolimesniam organizacijos veikimui, savo bendruomenės narių ugdymui. Mugės metu įsigytos velykinės dovanėlės – svarbi parama šioms bendruomenėms, todėl visi norintys buvo kviečiami dalyvauti ir dalintis gerumu“, – teigė G. Skaistė.

Šiemet mugėje dalyvavo net 17 organizacijų atstovai: Vilniaus neįgaliųjų dienos centras, dirbtuvėlės „Jurgos mezginiai“, Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrija „Giedra“, Bernardinų neįgaliųjų dienos centras, Vilkpėdės BSPC (bendruomenės socialinių paslaugų centro) rankdarbių klubas „Vaivos juosta“, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Vilniaus Viltis“, Vilniaus miesto „Atgajos“ specialioji mokykla, Trakų neįgaliųjų užimtumo centras, Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjunga, gyvenimo namai „Pašilaičiai“, Verkių mokykla-daugiafunkcis centras, Vilniaus miesto neįgaliųjų draugija, Elektrėnų Paramos šeimai tarnyba, Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyrius, menininkė Loreta Latvytė, Grigiškių neįgaliųjų draugija, dienos centras „Šviesa“.

2019 m. balandžio 3 d., trečiadienis

Seime atidaryta paroda pristatanti Švėkšnos Pliaterius

Seimo narė G.Skaistė, O.Posaškovos nuotr.
Antradienį Seime atidaryta Violetos Astrauskienės fotokoliažų paroda „Švėkšnos Pliateriai – Melior mors macula“, kurią globoja Seimo narė Gintarė Skaistė.

„Ekspozicija pasakoja apie beveik visus Švėkšnos miestelyje gyvenusius Pliaterius, kurių darbai byloja apie jų reikšmę Lietuvos istorijai, kultūrai. Autorė savo darbuose naudoja fotokoliažo techniką, grafika originaliai papildo senas portretines Pliaterių nuotraukas. Tokia žanrų samplaika žiūrovą nukelia ne tik į Švėkšną, jos apylinkes, bet ir retrospektyviai į tą laiką, kuriuo gyveno portretuose įamžintos asmenybės“, – sako parodos rengėjai – Emilijos Pliaterytės atminimo draugija ir švėkšniškių draugija „Tėviškė“.

Kraštotyrininkė O.Norkutė pristato parodą, O.Posaškovos nuotr.
„Švėkšna šiandien nebūtų tokia, kokia yra, jei ne Pliaterių giminė ir jos indėlis į krašto gyvenimą. Džiaugiuosi, kad Seime atidaryta paroda iš arčiau supažindins lankytojus su šio miestelio ir Pliaterių šeimos istorija per puikios menininkės Violetos Astrauskienės darbus“, - teigė G.Skaistė.

Parodos kuratorius, Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos pirmininkas Juozas Žitkauskas susirinkusiems pasakojo, jog paroda buvo eksponuojama ne tik įvairiuose Lietuvos miestuose, bet taip pat ir Latvijoje. Juk Pliaterių giminė turi plačias šakas mūsų kaimyninėse valstybėse. Detaliau apie Švėkšnoje gyvenusios Pliaterių giminės atšakos gyvenimą ir istoriją pasakojo pedagogė, kraštotyrininkė Ona Norkutė. Renginį apibendrino parodos autorė Violeta Astrauskienė, papasakodama kūrybinio sumanymo pradžią ir įdomiausias detales. 

Nepaisant Skvernelio

Antradienį Seimas vėl patvirtino premjeru Saulių Skvernelį. Turiu prisipažinti, kad nepalaikiau šios kandidatūros. Sunku matyti premje...