2010 m. lapkričio 18 d., ketvirtadienis

Vakaro grožis

Vakar važiuodama keliu pastebėjau šį vaizdą. Negalėjau nenufotografuoti, nors ir su mobiliu telefonu.

Mūsų jau 4799!

Lietingą lapkričio popietę linksmai nusiteikusių jaunuolių būrelis atkreipė į save praeivių dėmesį. Dešimt pasiryžėlių savanoriškai užsiregistruoti į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą Kaune būriavosi “A.KLINIKA” prieigose.
Netrukus visi suėjo į vidų ir, pagal išankstinį susitarimą su personalu, užpildė donoro anketą bei sutikimą registruotis Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre. Tuomet dešimtukas TS-LKD Kauno jaunimo bendruomenės narių davė kraujo mėginius (keliasdešimt mililitrų kraujo iš venos), kad būtų nustatyti transplantacijai svarbūs imunologiniai žymenys. Visų užsiregistravusių anoniminiai duomenys įrašomi į Lietuvos ir Pasaulio negiminingų donorų registrus. Mūsų žiniomis papildėme potencialių kaulų čiulpų donorų gretas ir dabar mūsų Lietuvoje yra 4799, o pasauliniame kaulų čiulpų donorų registre net 12 milijonų savanorių kaulų čiulpų donorų.
Dabar, esant reikalui, esam pasiruošę išgelbėti kraujo vėžiu sergančiam asmeniui gyvybę. Daugiau informacijos: http://www.bukgeras.lt/



2010 m. lapkričio 5 d., penktadienis

Konstitucijos egzamino nugalėtojų pagerbimas

Trečiadienį Prezidentūroje vyko Konstitucijos egzamino nugalėtojų pagerbimas. Smagu, kad Kauną atstovavau ne tik aš, bet ir du Kauno Dainavos mokyklos moksleiviai: Gintaras Smolskus (10kl.) ir Mindaugas Dumbrava (11kl.), nugalėję skirtingose amžiaus grupėse.

Prezidentė įteikia jos pasirašytą Konstituciją

Egzamino globėjai: Teisingumo ministras ir Prezidentė

Kartu su palaikymo komanda :-)  Dž.Barysaitės nuotr.

2010 m. spalio 31 d., sekmadienis

Vakar tvarkėm Fredos kapinaites

Vakar, kartu su Kauno TS-LKD jaunimu tvarkėme senąsias Fredos kapinaites. Pačios kapinės labai senos, daugelis kapų jau nebeprižiūrimi. Tad, kartu su vietos bendruomenės atstovais, sugrėbėme lapus, surinkome šakas bei šiukšles ir sukalbėję maldą ant kapų uždegėme žvakeles. Tegul ilsisi ramybėje...

2010 m. spalio 26 d., antradienis

Nr.12 - mano numeris Savivaldos rinkimuose

Vakar vykusios TS-LKD Kauno skyrių sueigos konferencijos metu buvo patvirtintas kandidatų sąrašas artėjančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose. Šiame sąraše esu 12-ta. Viso reitingavime dalyvavo 103 kandidatai. Sąrašo viršuje - miesto meras Andrius Kupčinskas, antras LKD bendrijos pirmininkas, vicemeras Algimantas Kurlavičius. Trečioji - administracijos direktorė Edita Gudišauskienė.
Vis gi, galutinius reitingo balus sudėlios kauniečiai, balsuodami ateinančių metų vasario 27-ą dieną.

2010 m. spalio 18 d., pirmadienis

Apie darbo efektyvumą

Žmonės, piliečiai, rinkėjai žiūrėdami politikų batalijas per televiziją ar internete, tikriausiai galvoja kad mes pamišę. Kartais debatai taryboje peržiangia ir padorumo, ir sveiko proto ribas. O kuo daugiau žiniasklaidos priemonių stebi vykstančias diskusijas, tuo aršesni ir įmantresni pasisakymai skamba iš išrinktųjų lūpų.
Ką galiu pasakyti. Jau prieš patenkant į miesto tarybą, kai teko stebėti posėdžius iš šono, galvojau, kad reikia dirbti gerokai efektyviau, sutrumpinant kai kuriuos demagoginius pasisakymus.
Tačiau pataisius tarybos darbo reglamentą, sutrumpinus pasisakymų laiką, padėtis - negerėja. Ar taip išvystomas didžiausias darbo efektyvumas - spręsti rinkėjams.  O mums belieka stengtis išlaikyti racionalaus indėlio į posėdžio eigą pobūdį ir išgerti raminančios arbatos prieš ketvirtadienines batalijas...

Kauno opozicionierių darbo ypatumai

2010 m. liepos 15 d., ketvirtadienis

Žalgirio mūšiui - 600

Sveiki, brangūs bendraminčiai,
sveikinu su gražia švente - Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejumi! Tuomet Tėvynei dirbo nekarūnuotasis Lietuvos ir daugelio rusų žemių karalius Vytautas Didysis, kurio mūšio lauko taktiniai sprendimai ir narsa atvedė mūsų protėvius į šlovingą Žalgirio pergalę prieš 600 metų. Tai buvo suvienytos valstybės šlovingasis laikotarpis.
Įkvėpti kunigaikščio Vytauto ir kitų iškilių tautos valdovų įžvalgių darbų vieningai kurkime klestinčią Lietuvą.

2010 m. liepos 11 d., sekmadienis

Padėka rėmėjams

Pasibaigus TS-LKD Kauno skyrių sueigos kandidatų į miesto savivaldybės tarybą vidiniam reitingavimui, noriu padėkoti visiems mane palaikiusiems bendraminčiams. Jūsų suteiktų balsų dėka esu 14-a iš 103 kandidatų.
Jūsų išreikšta parama ir pasitikėjimas skatina su dar didesniu entuziazmu dirbti mūsų visų miesto labui, vadovautis laiko patikrintomis vertybinėmis nuostatomis ir drąsiai pasitikti būsimus iššūkius.

2010 m. gegužės 31 d., pirmadienis

Bus pristatomas filmas apie Tibetą „Nuo pasaulio stogo“

 
Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje (Laisvės al. 96) birželio 2 dieną 18 val. (trečiadienį) vyks susitikimas su režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu ir jo naujojo filmo apie Tibetą „Nuo pasaulio stogo" pristatymas.
Renginyje mintimis dalinsis režisierius Vytautas V. Landsbergis, Tibeto kultūros paramos ir labdaros fondo vadovas Gintaras Dručkus ir Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Lietuviškos dokumentikos lokacija dažniausiai esti pati Lietuva ir jos žmonės. Filme „Nuo pasaulio stogo" lietuvių akimis pažvelgiama į tolimą, bet Lietuvai dvasiškai artimą kraštą - okupuotą Tibetą. Tai tarsi filmas-priminimas, jog negalime būti laisvi, kol pavergtos kitos tautos.
Filmas ramia meditatyvia kalba primena elementarią tiesą: visos tautos yra unikalios, visos turi teisę būti laisvos ir laimingos. Taikos bei vilties gaida skamba ir Jo Šventenybės Dalai Lamos lūpose. Įspūdinga filmo operatoriaus A. Kemežio užfiksuotų vaizdų pynė leidžia prabilti vaizdais į žiūrovo širdį - netragizuojant, o mokantis stiprybės, kantrybės ir ramaus susitelkimo. Taip stilistiškai bandoma priartėti prie j.š. Dalai Lamos propaguojamo taikaus pasipriešinimo idėjos.

2010 m. gegužės 14 d., penktadienis

Paminklas Studentui

Nuo seno Kaunas buvo laikomas akademiškiausiu miestu Lietuvoje. Šį nenuginčijamą faktą susitikime su Kauno miesto meru Andriumi Kupčinsku studentai pasiūlė įamžinti skulptūroje.

Vakar per susitikimą pas merą, kuriame teko dalyvauti ir man, VDU Studentų atstovybės prezidentas Donatas Juodpusis pasidalino mintimis apie idėją Vienybės aikštėje ar kitoje vietoje pastatyti paminklą studentui. Toks paminklas, bent laikinas, galėtų atsirasti jau šį rudenį minint Tarptautinę studentų dieną. Jaunimo nuomone, paminklas turėtų stovėti būtent Kaune, nes mūsų miestas - akademiškiausias Lietuvoje, jame proporcingai daugiau studentų nei kituose universitetų turinčiuose miestuose. Dėl šios priežasties studentų ir jaunimo buvimas Kaune jaučiamas labiau nei Vilniuje ar Klaipėdoje.

Paminklas Studentui pagal jaunimo atstovų siūlymus galėtų būti sėdintis ir besimokantis studentas, o aplink jį - suoliukai, kur realybėje studentai išties galėtų sėdėti ir ruoštis baugiems atsiskaitymams bei nesibaigiantiems egzaminams.

Kadangi studentų siūloma vieta paminklui yra Vienybės aikštė (kur aplink yra sukoncentruota daug fakultetų), kyla problemos su paminklo stacionarumu. Mat šiuo metu skelbiamas konkursas požeminiam parkavimui toje aikštėje įrengti, tad bus išardytas aikštės grindinys, viskas iškasta. Todėl, mero siūlymas buvo įrengti laikiną paminklą studentui, iš lengvesnių medžiagų. Vėliau, jei turės pasisekimą, po Vienybės aikštės rekonstrukcijos, bus galima pastatyti ir nuolatinį, rimtesnį paminklą Studentui :-)

Kol kas, iš studentų pusės čia buvo tik pirminis pasiūlymas, kuris mums, kaip savivaldybės atstovams pasirodė įdomus ir vertas įgyvendinti. Panašus paminklas yra įrengtas Varšuvoje.

Taip pat susitikime buvo kalbama apie naująją Kauno jaunimo politikos strategiją, kuri bus rengiama dar šiais metais. Jos trukmė - 2010-2018 metai. Strategijoje bus numatytos ilgalaikės jaunimo politikos gairės, kaip reiktų padėti mūsų mieste gyvenantiems jauniems žmonėms. Dėl užimtumo, pilietiškumo skatinimo, jaunimo poreikių nustatymo, galbūt, tam tikrų erdvių jaunimui atvėrimo/parengimo, narkotikų prevencijos, jaunimo organizacijų potencialo išvystymo, savivaldybės įstaigų veiklos tobulinimo ir pan. Joje bus numatytos priemonės, uždaviniai kaip pagerinti jaunimo gyvenimo kokybę mūsų mieste. Taip pat, numatytos priemonės kaip kontroliuoti strategijos įgyvendinimą.

2010 m. balandžio 12 d., pirmadienis

Interviu studentų laikraštyje

.
Interviu su manimi studentų laikraštyje "Savas"

...Manau, Lietuvoje yra daug gražaus ir aktyvaus jaunimo. Tiems, kurie yra pilietiški, didelis dėkui. Tačiau jaučiu daug nusivylimo bei pasyvumo. Mūsų, kaip jaunimo reikalų tarybos, pagrindinė užduotis ir yra skatinti jaunuolius būti aktyvesniems, labiau įsitraukti į miesto ir šalies gyvenimą...

2010 m. balandžio 9 d., penktadienis

2010 m. kovo 20 d., šeštadienis

Dėl šiukšlių

Šiandien buvo patvirtintos naujos taisyklės reglamentuojančios apmokėjimą už šiukšlių išvežimą iš daugiabučių namų. Pagal jas, šiukšlių išvežimo mokestis bus skaičiuojamas nuo buto ploto, o ne nuo žmonių skaičiaus. Klausimas sukėlė daugybę diskusijų ir aršių pasisakymų iš opozicijos bei vienos visuomeninės organizacijos atstovų. Visgi, reikia paminėti, jog oponuojantys pamiršta paminėti, kad gyvenantys nuosavuose namuose, gyvenantys daugiabučiuose, kurie turi įsisteigę bendrijas mokės pagal sudarytas sutartis. T.y. kiek prisišiukšlins, tiek ir mokės už išvežamas atliekas.
Naujoji tvarka taikoma tik bendrijų neturintiems daugiabučiams, kuriuos administruoja konkursą laimėję administratoriai. Daugelis sako, kad šiukšlina ne kvadratai, o žmonės. Tačiau reikia paminėti, jog perėjome iš sovietinės privalomos registracijos sistemos prie dabartinės, kai žmogus gali registruotis savivaldybėje, o ne bute, kuriame gyvena. Tai tokį sprendimą turi sekti ir kiti atitinkami teisės aktai. Dabar prie Kauno savivaldybės registruoti 10 tūkstančių gyventojų, kurie specialiai išsiregistruoja iš butų ir piktybiškai nemoka už šiukšlių išvežimą. Tai ar jie negyvena mūsų mieste ir nešiukšlina? Kodėl už juos turi mokėti sąžiningi miestiečiai?
Tai pat reikia paminėti, kad daugiabutis, nors ir neturintis įsteigtos bendrijos, gali sudaryti sutartį su „Kauno švara“, kad atliekas iš jų daugiabučio išvežtų pagal faktą, pagal sudarytą sutartį. Tam tereikia padaryti visuotinį namo gyventojų susirinkimą ir nutarti, jog reikia sudaryti tokią sutartį. Tuomet namo gyventojai mokės už išvežtą šiukšlių kiekį, o ne pagal užimamą plotą.
Pabaigai paminėsiu, jog esame toli gražu ne pirmi priėmę tokį sprendimą. Jau anksčiau prie tokios tvarkos perėjo Vilniaus, Klaipėdos, Alytaus regiono, Šiaulių ir kitos Lietuvos savivaldybės. Taip pat, ši praktika plačiai taikoma daugelyje Europos Sąjungos šalių. Tad, jei einame iš sovietinės registracijos sistemos į europietišką, turime tai daryti integruotai.

2010 m. kovo 11 d., ketvirtadienis

Su Laisvės diena!!!











Brangieji bendraminčiai,

Sveikinu Jus su Sąjūdžio išugdytos ir visų mūsų išaugintos Laisvės diena!

Prieš 20 metų signatarai nepabūgę sovietinių gniaužtų drąsiai pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę, atmesdami okupantų primestus įsipareigojimus. Tuo metu padėtis pasaulyje tikrai nebuvo palanki pareikšti savo teises. Laisvės pripažinimo laukti teko ilgai. Islandija pripažino mus po 1991 metų sausio 13-os agresijos, Danija – vasario mėnesį, o didžioji tarptautinės bendruomenės dalis – tik po rugpjūčio įvykių Maskvoje.

Vis gi, šiandien galime didžiuotis tuometinių šalies vadovų diplomatiniais gebėjimais, ryžtu ir nuoširdžiu patriotizmu, kuris rado atgarsį ne tik lietuvių bet ir kitų šalių gyventojų širdyse. Tik visuotinio susitelkimo dėka atlaikėme po Kovo 11-osios laukusias negandas ir sugrįžome į laisvų Europos šalių šeimą.

Šiandien Lietuva yra ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO narė. Mūsų šalies oro erdvę saugo NATO naikintuvai, darom bendras pratybas su kitų Aljanso šalių kariuomenėmis. Kas prieš 20 metų būtų tuo patikėjęs?

Tad sveikinu darsyk su visų mūsų švente ir linkiu, kad daugiau Nepriklausomybės atkurti nebereikėtų. Kad būtume laisvi per amžius!

2010 m. kovo 7 d., sekmadienis

Amžinosios ugnys, arba kas pasakė Miau?

2010 metų vasario 23 dieną interneto vartuose delfi.lt pasirodė informacija apie Lietuvos miestuose ketinamas įrengti Amžinąsias ugnis sovietų kariams. Straipsnyje buvo minima, jog leidimas Kaune įrengti Amžinąją ugnį sovietų kariams jau gautas. Pasikapsčius kaunas.lt tinklapyje radau, kad tokiam reikalui vasario pradžioje pritarė Kauno miesto tarybos kolegija (kurios nare, deja, nesu). O jau su šia rekomendacija, tolesnį sprendimą - leidimą - išdavė savivaldybės administracija. Po tokios informacijos, raštu kreipiausi į administracijos direktorių su siūlymu sprendimą atšaukti ir leidimo neišduoti.
Amžinųjų ugnių įrengimas keturiuose didžiausiuose šalies miestuose yra diskriminuojantis už Lietuvos laisvę žuvusius karius, kuriems visoje Lietuvos teritorijoje ugnis dega tik vienoje vietoje – Karo muziejaus sodelyje prie Nežinomojo kareivio kapo. Taip pat, tokiu sprendimu išreiškiama nepagarba Lietuvos tautai, kuriai sovietų pergalė reiškia ne tik Antihitlerinės koalicijos pergalę, bet ir 55 okupacijos metus.
Šiuo metu laukiu raštiško atsakymo, tačiau tikiu, kad Gazprom dujomis kūrenamos amžinosios ugnys sovietų kariams Kaune nesuliepsnos.

2010 m. vasario 4 d., ketvirtadienis

Apie arenos pavadinimus ir kitas ypatybes :-)


Vėl ir vėl apie tą patį :-) Eilinį kartą eiliniai gandai apie eilinį (arba nelabai) arenos pavadinimą. Jau televizijos ištrimitavo, kad pavadinimas duotas, kolegija pritarė ir taip toliau. Tačiau reikėtų aiškiai įvardinti, kas tą pavadinimą suteikia.

Šiuo metu teisė suteikti Kauno arenai pavadinimą priklauso Kauno miesto savivaldybės tarybai. O kolegija, kuri anot televizijų pritarė Žalgirio pavadinimui, yra tik patariamasis organas. Taigi, kolegija davė užduotį Kauno miesto savivaldybės administracijai ruošti tarybos sprendimo projektą, kuris bus (arba nebus) patvirtintas ateinančiame Kauno miesto tarybos posėdyje vasario 25 dieną. Tuomet Kauno arenai bus (arba ne) suteiktas Žalgirio vardas.

Kita galimybė, apie kurią vis dar kartais išgirstame garsiai kalbant yra arenos vardo pardavimas. Tačiau, savivaldybė gavusi Europos sąjungos paramą arenos statybai, neturi teisės parduoti arenos vardo iki 2017 metų. Vis gi, yra teorinė galimybė parduoti arenos vardą, tačiau tai galėtų padaryti ne savivaldybė, o arenos operatorius (ŪBIG + Žalgiris = konsorciumas). Jis arenos vardą galėtų parduoti savo operavimo laikotarpiui, t.y. 25 metams. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad koncesijos sutartis su arenos operatoriumi jau yra pasirašyta, ir joje numatytas metinis koncesijos mokestis 2,5 mln. litų per metus / 25 metus. Tad miestui (savivaldybei) iš parduodamo arenos vardo nebūtų jokios materialinės naudos. O moralinė žala - taip.

Tad, mano asmenine subjektyvia nuomone, arenos vardas parduodamas nebus. Vasario 25 dieną balsuosiu už Žalgirio vardo suteikimą Kauno miesto arenai.

2010 m. vasario 1 d., pirmadienis

Pakabinta Kauno arenos fondo reklama

Šiandien Kauno mieste iškabinti du tentai su arenos fondo reklama. Viename galima rasti trumpuosius TEO numerius, kuriais paskambinus paremiama arenos statyba, kitame - vizualizaciją, kaip bus įamžinti arenos rėmėjai paaukoję ne mažiau kaip 1000 litų.

Spūstys automagistralėje ties Kaunu verčia imtis neatidėliotinų sprendimų

Seimo Kauno krašto bičiulių grupės susitikimas su Lietuvos kelių direkcijos vadovybe, Seimo kanceliarijos (aut. O.Posaškova) nuotr. No...