2008 m. kovo 18 d., antradienis

Padėti arenai ar nepadėti?

Šiandien gavau ir džiugią žinią, ir nelabai.
Štai Maxima LT sutiko platinti Kauno arenos paramos apyrankes. Maždaug po pusantro mėnesio jos jau turėtų pasirodyti Kauno regiono Maxima prekybos centruose, kurių yra apie 20. Ši naujiena yra itin džiugi Kauno miesto ir Lietuvos krepšinio patriotams. Juk tikimės visų paramos.
Tačiau mobiliųjų tinklų operatoriai, motyvuodami tuo, kad surinktos lėšos sudarys labai mažą dalį pinigų reikalingų arenos statybai, atsisakė suteikti trumpuosius numerius. Anksčiau šią paslaugą, iš fiksuoto ryšio telefonų, žodžiu buvo pažadėjus Teo LT atstovė. Bet ar šis pažadas vis dar galios, kai mobilieji tinklai atsisakė bendradarbiauti? Ir net jei pasižadėjimas galiotų, koks bus išpildymo efektyvumas?
Ar ne per maža vienybės mūsų gretose? Jei visi vieningai stotume į Kauno arenos Nemuno saloje rėmėjų gretas, ar nepalenktų mūsų stiprybė ir didžiųjų mecenatų, išteklių valdytojų bei sprendimų priėmėjų nuomonės?

2008 m. kovo 15 d., šeštadienis

KGB pasiuntiniai?

Įdomus sutapimas. Kovo 11-oji. Seimas. Iškilmingas posėdis.
Auksutė Ramanauskaitė Skokauskienė skaito pranešimą apie savo tėvą Adolfą Ramanauską - Vanagą (KGB žiauriai nužudytą partizanų vadą). Šiemet minimos jo 90-osios gimimo metinės. Skaitomas pranešimas apibrėžia gyvenimo veiklą, partizanų vadų Vasario 16-osios deklaraciją ir Ramanausko nužudymą.
Prieš šį pasisakymą Seime kalba Europos Žmogaus Teisių Teismo vadovas J.P. Costa. Kuris mini, kad didžiausios Lietuvos blogybės yra homoseksualų teisių nepaisymas ir buvusių KGB'istų žmogaus teisių pažeidimas.
Tuomet kyla klausimas: Kas sugebėjo šiuos du pranešimus inkorporuoti į vieną posėdį? Ir kuris iš šių dviejų žmonių atsispindės tarptautinėje žiniasklaidoje, kuri bumerangu sugrįš į Lietuvą?
Nežinau kas sugebėjo, tačiau žinau kas stengėsi. Man to užtenka. Jei mes, lietuviai, esam linkę taip pigiai pasiduoti X provokacijoms, tuomet man gaila mūsų tautos.
Lietuvos valdžia turėtų skatinti lietuvių liaudies patriotizmą, o ne kvailai remti mūsų šaliai priešiškas jėgas.

2008 m. kovo 11 d., antradienis

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas

Sekmadienį, prieš aštuoniolika metų, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nariai pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą.
1990 metų kovo 11 dieną apie 22 valandą po ilgos pertraukos laisva Lietuvos žmonių valia išrinkta Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, pakeitusi pavadinimą į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, pradėjo vardinį balsavimą dėl nepriklausomos valstybės atstatymo.
22 val. 44 min. 124 deputatai pareiškė savo ir savo rinkėjų valią - Aukščiausioji Taryba paskelbė atstatanti Nepriklausomą Lietuvos Respubliką.
Akte rašoma, kad „atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo teisinės galios“.
Lietuva XX amžiuje trečią kartą pasinaudojo galimybe atkurti savo valstybės nepriklausomybę. Kovo 11-osios aktas yra unikalus. Nepasinaudojus ta istorinė galimybė dar kartą ji galėjo ir nebepasikartoti.
Tikiuosi, jog mūsų karta sugebės apginti ir didžiuotis šios istorinės dienos pagalba įgytomis teisėmis ir pareigomis.

2008 m. kovo 10 d., pirmadienis

Žalgirio fanų pergalė

Ketvirtadienį teko stebėti Kauno "Žalgirio" ir Madrido "Realo" dvikovą Kauno sporto halėje. Galutinis rezultatas nebuvo džiuginantis. Tačiau dabar ne apie tai...
Prieš rungtynes Kauno „Žalgirio“ prezidentas Arvydas Sabonis, lydimas gausių aplodismentų, atsiėmė Rusijos jam skirtą ordiną už nuopelnus krepšiniui. Greta jo sėdėjo legendinis Sovietų Sąjungos vidurio puolėjas Vladimiras Tkačenka. Toks žilas, tačiau vis dar gerai atpažįstamas Sabo bičiulis. Vien tai jau padėjo sudaryti ypatingą salės atmosferą.
Per visą gyvenimą gali suskaičiuoti ant pirštų tokias rungtynes kokios buvo šios. Ir ne dėl žaidėjų, dėl trenerių ar lemiamos rungtynių svarbos. Dėl sirgalių, štai dėl ko.
Nors rungtynių rezultatas beveik nuo pat pradžių buvo ne mūsų naudai, sirgaliai nei minutei neprarado tikėjimo pergale. Neprisimenu kada Halė paskutinį kartą girdėjo tiek triukšmo, tiek sirenų, signalų ar skanduočių. Prisidėjo ne tik "tradicinė" E tribūna, bet ir visi žiūrovai. Lyg vėl sugrįžę į "Žalgirio" ir "CSKA" laikus :-)
Ačiū visiems už puikias rungtynes.

2008 m. kovo 5 d., trečiadienis

Konservatyvus rinkėjas nemyli jaunimo?

Neseniai kilę skandalai su socialdemokratų partijai priklausančiais jaunaisiais politikais paskatino pasidomėti: ar jų tiek daug, ar jie tik garsiai reiškiasi? Panagrinėjus paskutinių savivaldos rinkimų duomenis paaiškėjo, kad statistika byloja ne jaunųjų konservatorių naudai. Kaip atramos tašką naudojau labai jaunus politikus, gimusius ne anksčiau kaip 1980 metų sausio 1 diena. Tokių jaunųjų socdemų išrinkta 9, o jaunųjų Tėvynės sąjungos atstovų – 4. Nors konservatoriai gavo vos 46 mandatais mažiau.
Jei jau tyrinėti, koks kontingentas labiausiai mėgsta jaunus politikus, krenta į akis 4,5 proc. Darbo partijos jaunųjų tarybų narių. Tuo tarpu kai Tėvynės sąjunga gali pasigirti vos 1,5 proc. Šiuo atžvilgiu konservatorius „lenkia“ tik Zuoko liberalcentristai su 1,1 proc. Aiškus lyderiavimas yra Jaunosios Lietuvos su 50 proc. jaunimo, tačiau turint omenyj jog jie gavo vos 2 mandatus, belieka šyptelėti.
Tuomet iškyla klausimas: ar nepatrauklios personalijos, gal rinkėjai pernelyg konservatyvūs, o gal kalta partijos politika? Kalbant apie konkrečius asmenis tenka paminėti, jog Tėvynės sąjungai priklausančių tarybos narių amžiaus amplitudė yra labai plati. Pats jauniausias savivaldos politikas yra Andrius Kalesnikas iš Ukmergės rajono, kuriam rinkimų metu tebuvo 20 metų. Tuo tarpu vyriausias savivaldybės tarybos narys, išrinktas 78 metų, taip pat yra konservatorius iš Šiaulių rajono Kazimieras Vaišvilas. Jauniausia Tėvynės sąjungos politikė yra Gintarė Skaistė iš Kauno miesto, išrinkta 25-erių. Tačiau moterų tarpe ji yra „tik“ penkta pagal jaunystę.
Kalbant apie bendras tendencijas, jos jaunų politikų atžvilgiu yra tik blogėjančios. Šiuo metu savivaldos politikų amžiaus vidurkis siekia 49,78 metų. Kai tuo tarpu, 1997 metais buvo 46,29. Per dešimt metų savivaldos politika paseno trejais su puse. Atsakymas peršasi tik vienas: mes renkame tuos pačius politikus. O kaipgi su atsinaujinimu? Keičiame įvaizdį į jaunatviškesnį naudodamiesi naujosiomis technologijomis, o natūraliai „jauno“ žmogaus politikoje nereikia.
Man (retorinis) klausimas belieka vienas: Kas kaltas – ar Tėvynės sąjunga neskatina jaunų žmonių imtis atsakomybės, ar konservatyvus balsuotojas nenori rinkti nematytų veidų?

2008 m. kovo 3 d., pirmadienis

Mokinių savivalda Kaune

Iš principo, kalbant apie mokinių savivaldą Kaune, reikėtų paminėti, jog tokios tikros savivaldos ir atstovavimo iki šiol nebuvo. Atskirai, savo nuožiūra, veikia Mokinių parlamentas, o prie Vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų buvo registruotas būrelis vardu mokinių taryba. 2007 metų kovo 21 dieną Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje buvo pristatyta naujoji organizacija Mokinių savivaldos taryba (MST). Jie teigia surinkę daugiau kaip pusės Kauno mokyklų bei gimnazijų prezidentų parašus įgaliojančius MST juos atstovauti.

Turiu paminėti, jog šiuo metu yra perrašomi Mokinių savivaldos tarybos įstatai. Tai atliekama tam, kad būtų sukurta vieninga sistema leidžianti demokratiškai atstovauti visas Kauno mokyklas. Tuo tikslu veiks Mokinių savivaldos taryba, kurią sudarys visose Kauno mokyklose ir gimnazijose 6-12 klasių išrinkti atstovai. Susitikę visuotinio susirinkimo metu jie išrinks jiems atstovausiančią valdybą, o ši rinks Mokinių savivaldos tarybos prezidentą, kuris atstovaus Kauno moksleivius.

Vakar dėl šios priežasties savivaldybėje lankėsi Mokinių savivaldos tarybos prezidentė Eglė Žitkevičiūtė. Ji teigė, kad naujuosius įstatus tikisi įregistruoti per kelis mėnesius ir dar šiais metais spėti Kauno mokyklose surengti rinkimus į šią instituciją. Pirmoji kadencija išrinktiesiems atstovams truktų pusantrų metų, o visos kitos - dvejus metus.
Mes šiuo metu prisidedam prie naujųjų įstatų rengimo ir kai jie bus užregistruoti, žadam padėti surengti demokratiškus rinkimus visose Kauno mokyklose ir gimnazijose.

Seime – jauki ir nuoširdi Kalėdinė labdaros mugė

Kalėdinės labdaros mugės atidarymas, Dž.Barysaitės nuotr. Laukiant svarbiausios metų šventės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija g...