Kauno savivalda privalo įdėti daugiau pastangų ieškodama optimalaus sprendimo Šv. Mato gimnazijos bendruomenei

Sausio 24 d. Kauno Šv. Mato gimnazijoje vykoLR Seimo Kauno krašto bičiulių grupės narių susitikimas dėl išskirtinės situacijos susiklosčiusios šioje ugdymo įstaigoje.

Susitikimo metu išsiaiškinta, kad nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. Kauno miesto savivaldybė neplanuoja pratęsti panaudos sutarties, pagal kurią Šv. Mato gimnazija šiuo metu valdo gimnazijos pastatus ir žemės sklypą. Nors katalikiškos Šv. Mato gimnazijos mokinių žinių patikrinimų rezultatai, vykdomi respublikiniu lygiu, yra aukščiau šalies vidurkio, o ugdymo lygmuo kyla, 2017 m. lapkričio 27 d. gimnazijos vadovas gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėjo pasirašytą raštą, kuriame pateiktas gimnazijos bendruomenei netikėtas pasiūlymas. Siūloma nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. patalpose, kuriose veikia Šv. Mato gimnazija, vykdyti KTU Inžinerijos licėjaus pradinio, pagrindinio vidurinio ir specializuoto ugdymo programą. Nepratęsus panaudos sutarties Šv. Mato gimnazijos Kaune gali nebelikti, nes kitų patalpų, kuriose gimnazija galėtų vykdyti savo veiklą, vienintelė mokyklos steigėja Vilkaviškio vyskupija neturi.

Piketas dėl Šv. Mato gimnazijos išsaugojimo, D.Petrulio nuotr.

Tokiam sprendimui nepritaria visa gimnazijos bendruomenė - nei gimnazijos steigėjai, nei vadovybė, nei mokinių tėvai. Neigiamo įvertinimo rengiamas sprendimas sulaukė ir iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kuri siūlo Kauno miesto savivaldybės administracijai kartu su Vilkaviškio  vyskupijos kurija aptarti klausimą dėl tolesnės Šv. Mato gimnazijos veiklos tęstinumo. 

 „Mokykla - tai ne tik pastatai ir baldai. Tai mokytojų, mokinių ir jų tėvų bendruomenė gyvenanti konkrečioje teritorijoje. Todėl labai keistai skamba atskirų savivaldybės atstovų siūlymai gimnazijai persikelti į kitas patalpas, pavyzdžiui, Vaišvydavos pagrindinę mokyklą.“ – teigė Seimo Kauno krašto bičiulių grupės pirmininkė Gintarė Skaistė.

Siūloma „Sodros“ įmokų „grindų“ netaikyti pelno nesiekiančioms organizacijoms ir neįgalius vaikus auginantiems tėvams

Seimo narė dr. Gintarė Skaistė

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė įregistravo naują Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisą, dėl kurios „Sodros“ įmokų „grindys“ nebūtų taikomos pelno nesiekiančioms organizacijoms ir neįgalius vaikus auginantiems tėvams. 

Nuo 2018 m. sausio 1 dienos įsigaliojusioje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijoje numatytos „Sodros“ įmokų „grindys“, t.y. kad draudėjo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. Išimtys numatytos tik darbuotojams, kurie buvo drausti pas kitą draudėją, gavo valstybinę socialinio draudimo pensiją arba buvo ne vyresni kaip 24 metų.

„Nustatytų „Sodros“ įmokų „grindų“ tikslas buvo mažinti šešėlinį darbo užmokestį verslo įmonėse ir užtikrinti didesnes socialines garantijas. Visgi, pelno nesiekiančių organizacijų sektoriuje dažnai mokama mažesnė nei minimali alga ne dėl slepiamų mokesčių, bet dėl savanoriško darbo principo ir nereguliaraus finansavimo“, – teigė Seimo narė G. Skaistė.

Didelei daliai pelno nesiekiančių organizacijų priimti pakeitimai tapo nepakeliama našta. Pvz. vaikų dienos centrams dažnai net ir valstybės finansavimas skiriamas nepilnam etatui išlaikyti. Todėl naujai įsigaliojusios „Sodros“ įmokų „grindys“ šioms organizacijoms sukūrė naują mokėjimų prievolę, kuriai padengti lėšų tiesiog nėra ir nebus.

„Taip pat, reikia įvertinti, kad dalis asmenų dirba ne pilną darbo dieną ne dėl nenoro dirbti ar noro slėpti mokesčius, tačiau dėl to, kad augina neįgalius vaikus, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Įvedus Sodros įmokų „grindis“ visiems ne pilną darbo dieną dirbantiems asmenims, iškyla grėsmė, kad darbdavys juos atleis, pasirinkdamas pilnu etatu galinčius dirbti asmenis“, – teigė Seimo narė.

Tad šiuo įstatymu siūloma numatyti išimtis Sodros įmokų „grindims“. Viena iš jų būtų skirta pelno nesiekiančioms organizacijoms, tokioms kaip „Maisto bankas“ ar vaikų dienos centrai; kita – neįgalius vaikus auginantiems tėvams. 

Vaikų išnaudotojams mokykloje – ne vieta

Pasirodžius publikacijai žiniasklaidoje apie už vaikų pornografiją nuteisto asmens paskyrimą laikinuoju Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcinio centro vadovu, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės vadovus, prašydama užtikrinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo laikymąsi.

„Nepaisant to, kad Vaikų teisų apsaugos pagrindų įstatyme nurodyta, jog švietimo įstaigose negali dirbti asmenys, teisti „už nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija“, dar 2014 metais už vaikų pornografijos įrašų įgijimą ir laikymą nuteistas mokyklos vyriausias buhalteris Linas Urbonavičius vis dar tebedirba ir naudojasi vadovybės palaikymu“, – sakė Seimo narė Gintarė Skaistė. 

Siekdamas užkardyti tolimesnius tokio pobūdžio nusikaltimus, Seimas dar praėjusiais metais priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymą, kuriame nurodoma, kad net nesvarbu, ar teistumas išnyko ar buvo panaikintas, bet dirbti švietimo įstaigose negalima, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai. Ši pataisa įsigalios nuo 2018 m. liepos 1 dienos.

„Tikiuosi, kad Kauno miesto savivaldybės ir konkrečios mokyklos vadovai bus principingi ir nelauks, kol bus priversti įgyvendinti vaikų saugumą užtikrinančius įstatymus. Išleisdami vaikus į mokyklą tėvai natūraliai tikisi saugios aplinkos. Todėl man nesuprantamas toks abejingas požiūris į vaikų pornografija mokyklos patalpose besimėgavusį darbuotoją. Tokiam asmeniui – ne vieta mokykloje, manau, tai – akivaizdu“, – teigė G.Skaistė.