2018 m. balandžio 30 d., pirmadienis

Kreiptasi į finansų ministrą dėl kritinės padėties Muitinėje

Viešojoje erdvėje pateikiama informacija, kad šiuo metu Lietuvos muitinėje yra beveik 240 laisvų darbo vietų, didžioji dalis – ne administracijoje, o postuose. Tačiau pagal naujausius Muitinės vidinėje sistemoje pateikiamus darbuotojų motyvavimo planus, ne tik neieškoma kaip užpildyti tuščius etatus, bet ir planuojama atleisti dar iki 115 postų pareigūnų. Dėl susiklosčiusios situacijos Muitinėje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką. 

„Neramina planuojami pokyčiai Lietuvos muitinėje. Jau dabar postuose trūksta pareigūnų numatytoms funkcijoms vykdyti. Niekas nenori dirbti sistemoje dėl per menko atlygio, itin aukštų reikalavimų ir prastų darbo sąlygų. Tačiau vietoj to, kad Muitinės vadovybė spręstų nepakankamo finansavimo klausimą, planuose mato esamų postų pareigūnų atleidimus“, – kalbėjo G. Skaistė.

 Pagal pastarąjį mėnesį vidinėje tarnybos sistemoje pateiktą Muitinės administracijos pareigūnų motyvavimo projektą, visiems administracijos pareigūnams kategorijos būtų didinamos iki maksimalios teisės aktuose numatytos ribos, o jei turima kvalifikacinė kategorija yra aukščiausia leistina – būtų išmokamas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. 

Tuo tarpu Muitinės postų pareigūnų motyvavimo projektas nėra pateiktas, nors būtent jų trūkumas kelia didžiausią susirūpinimą. Pateiktuose planuose matomas tik jų skaičiaus mažinimas, atleidžiant iki 115 pareigūnų.

„Kyla klausimas, kaip Muitinė sugebės įgyvendinti savo uždavinius dar labiau mažindama postuose dirbančių pareigūnų skaičių, jei ir šiuo metu yra jaučiamas jų trūkumas. Todėl šiandien kreipiausi į Finansų ministrą, prašydama pateikti informaciją, kokių konkrečių veiksmų ir kada bus imtasi, siekiant užtikrinti deramą Muitinės postų pareigūnų darbo užmokestį ir tinkamas darbo sąlygas“, – teigė G. Skaistė. 

Pastaruoju metu žiniasklaidoje nagrinėti atvejai, kuomet tuščių etatų postuose sąskaita Muitinės administracijos darbuotojams buvo mokami abejotini priedai. Taip pat keltos abejonės ir dėl išpūsto Muitinės administracijos darbuotojų skaičiaus.

2018 m. balandžio 13 d., penktadienis

Seimas nepritarė siūlymui didinti savivaldos sprendimų skaidrumą

Ketvirtadienį Seimas atmetė siūlymą apriboti savivaldos politikų galimybes manipuliuoti procedūromis leidžiant sprendimų priėmime dalyvauti ir nusišalinusiems asmenims. Tai numatančią Vietos savivaldos įstatymo pataisą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė. 

„Apgailestauju dėl tokio valdančiųjų sprendimo. Ir toliau paliekama teisė savivaldybėse įsitvirtinusiems karaliukams dalyvauti priimant sprendimus, kurie atneša naudą jiems asmeniškai. Parengta įstatymo pataisa siūliau, kad nepritarti su sprendimu susijusio Tarybos nario nusišalinimui būtų galima tik neesant galimybei kitaip priimti sprendimo, t.y. kai nusišalina daugiau nei pusė visų Tarybos narių. Tai vienintelė pateisinama priežastis leisti balsuoti susijusiems politikams“ – teigė G. Skaistė.

Dabartinėje Vietos savivaldos įstatymo redakcijoje nurodyta, kad tarybos narys savivaldybės tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu savivaldybės taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Tačiau savivaldybės taryba gali pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą.

Toks dabartinis teisinis reguliavimas sudaro sąlygas manipuliacijoms, siekiant priimti sau naudingą sprendimą, leidžiant reikalingam tarybos nariui balsuoti dėl konkretaus klausimo, net kai tai akivaizdžiai ir tiesiogiai susiję su politiko ar jam artimų asmenų privačiais interesais.

Piktybinis naudojimasis šia įstatymo spraga matomas daugelyje savivaldybių. Pavyzdžiui, Druskininkų savivaldybės taryba vien per 2017 metus 44 kartus priiminėjo sprendimus, kuriuose apie savo nusišalinimą pareikšdavo vienas ar keli savivaldos politikai. 30-yje atvejų savivaldybės tarybos narių nusišalinimui buvo pritarta, o net 14-oje atvejų buvo priimtas sprendimas atmesti nusišalinimą. Vienas iš tokių atvejų, kai nusišalino meras R.Malinauskas ir pats teikė šį nusišalinimą balsavimui. Rezultate – merui balsavime dalyvauti leista.

„Toks savivaldybininkų piktnaudžiavimas bado akis. Kaip ir Druskininkuose, taip ir kitur, dažnai susijusių politikų nusišalinimas atmetamas be jokio poreikio, net jei sprendimui priimti dalyvaujančiųjų balsų ir taip būtų užtekę. Belieka daryti išvadą, kad nusišalinusieji vėliau balsavo taip, kaip reikia valdančiai politinei jėgai“ – teigė G. Skaistė.

2018 m. balandžio 12 d., ketvirtadienis

Seimas pritarė naujam reikalavimui aiškiau deklaruoti politikų verslo interesus


Seimo narė dr. Gintarė Skaistė, K.Kavolėlio nuotr. diena.lt
Seimas po pateikimo pritarė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pataisai, kurios pagalba būtų užtikrinta daugiau skaidrumo politikų ir valstybės tarnautojų deklaracijose. Tai numatančią įstatymo pataisą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė.

Galiojančioje Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo redakcijoje egzistuoja nuostata, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti juridinį asmenį, kurio dalyvis jis ar jo sutuoktinis yra.

„Toks dabartinis reguliavimas reiškia, kad deklaracijose nėra visos informacijos apie politikų verslo interesus. Dažnai politikams priklausančios įmonės valdo ir dukterines bendroves, kurios deklaracijose nėra matomos, nors jų veikla tiesiogiai įtakoja asmens privačius interesus ir gali kelti interesų konfliktą. Norint gauti visą informaciją apie su politikais susijusius sandorius, tenka prašyti mokamų Registrų centro duomenų. Tokia praktika tinkamai neužtikrina viešų ir privačių interesų skaidrumo“, – teigė G. Skaistė.

Siekiant užtikrinti didesnį aiškumą ir skaidrumą viešajame sektoriuje, parlamentarė  įregistruotu nauju įstatymo projektu siūlė, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti ne tik jam priklausantį juridinį asmenį, bet taip pat privalo nurodyti ir jo dukterines įmones, kuriose turi kontrolinį akcijų paketą.

„Džiaugiuosi, kad priėmus šią pataisą bus sudarytos geresnės galimybės atverti daugiau duomenų, padaryti juos visiems viešai prieinamais. Taip visuomenė galės aiškiau kontroliuoti abejonių keliančią politikų ir valstybės tarnautojų veiklą“,  – sakė Seimo narė G. Skaistė.

„Valstiečiams“ valdant pajamų nelygybė dar labiau išaugo

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė 2017 metų skurdo rizikos rodiklius, tarp jų ir pajamų nelygybės duomenis. Nepaisant...