2019 m. rugsėjo 26 d., ketvirtadienis

Seimas pritarė, kad priėmimas į darželius ir mokyklas vyktų tik per centralizuotą elektroninę sistemą

Gintarė Skaistė, Dž. Barysaitės nuotr.
Seimas po pateikimo pritarė siūlymui, kad priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas būtų vykdomas per centralizuotą prašymų priėmimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą. Tai numatančią įstatymo pataisą pristatė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė.

Taip pat įstatymo projekte siūloma įpareigoti savivaldybes turėti optimalų ne tik bendrojo lavinimo, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą. Siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2021 m. sausio 1 dienos.

„Pusė Lietuvos savivaldybių į darželius vis dar priima be bendros elektroninės registracijos. Šį uždavinį atlieka kiekvienas darželis atskirai, registruodamas prašymus į popierines knygas. Todėl tėvai dažnai pateikia prašymus į kelis darželius vienu metu. Taip yra apsunkinamas darželių tinklo planavimas, nebegalima nustatyti, kiek ir kokių darželio vietų toje savivaldybėje iš tikrųjų reikia“, – teigė G. Skaistė.

2018 m. rugsėjo 27 d. Valstybės kontrolė paviešino atlikto audito ataskaitą „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ apie ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą Lietuvos savivaldybėse. Joje pažymima, kad savivaldybės realiai net nežino, kiek vaikų gyvena jų teritorijose. Duomenų trūkumas trukdo efektyviai planuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą.

„Elektroninė centralizuota priėmimo sistema leistų aiškiau nustatyti ikimokyklinio ugdymo vietų poreikį, nes kai kurios savivaldybės vengdamos tėvų spaudimo yra linkusios tuos duomenis nutylėti. Pavyzdžiui, 2017 metais Vilniaus rajono teritorijoje įsikūrusios ikimokyklinio ugdymo įstaigos buvo gavusios 974 priėmimo prašymus, kurių negalėjo patenkinti. 114 prašymų buvo ugdymui lenkų kalba, o 860 – lietuvių. Tačiau savivaldybė teigia, kad realus poreikis nėra toks, nes tie patys vaikai pateikia prašymus į kelis darželius. Todėl elektroninė registracija užtikrintų, kad realus poreikis būtų aiškus tiek savivaldybės atstovams, tiek ir laukiančioms šeimoms“, – kalbėjo G. Skaistė.

Iki šiol kai kuriose savivaldybėse galiojusią priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas praktiką kaip ydingą įvardino ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), teigdama, kad savarankiškas darželių eilių formavimas įstaigose dažnai tampa piktnaudžiavimo įrankiu, iškyla didesnė kyšio davimo įstaigų vadovams ar į darželius registruojantiems darbuotojams tikimybė.

Valstybės kontrolės atlikto audito duomenimis, ankstyvojo ugdymo prieinamumas užtikrinamas tik daliai vaikų: ikimokyklinio ugdymo prieinamumas atskirose savivaldybėse svyruoja nuo 14 iki 67 proc. Ataskaitoje teigiama, kad net devynių savivaldybių ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūko vietų, 30-yje savivaldybių trūko vietų tėvų pasirinktose įstaigose, laisvų vietų buvo tik kitose, labiau nutolusiose įstaigose.

2019 m. rugsėjo 6 d., penktadienis

Švietimo prieinamumo ir kokybės įtaka pajamų nelygybei

Visiška pajamų lygybė yra neįmanoma. Sveikas nelygybės lygis skatina asmeninį tobulėjimą, verslumą. Tačiau pernelyg didelė nelygybė mažina bendrąją paklausą, kenkia ekonomikos augimui ir atima iš žmonių viltį.

Pajamų nelygybę apibūdinantis GINI koeficientas 2017 m. Lietuvoje siekė 37,6. Tai antras blogiausias rezultatas Europoje. Visos ES vidurkis yra 30,7. Nors ir buvo atkreiptas dėmesys į prastus rodiklius, visgi pastaraisiais metais Lietuvos situacijos tendencijos nekito. Akivaizdu, kad norėdami apsukti tendencijas ir judėti link didesnės sanglaudos, kokia yra kitose ES šalyse, turime atidžiai išanalizuoti visas priežastis ir prielaidas atvedusias jau prie kritinės situacijos. 

Tyrimai rodo, kad šalyse, kuriose yra didelė pajamų nelygybė, yra mažesnis pajamų mobilumas tarp atskirų kartų. Tai reiškia, kad mažai uždirbančių tėvų vaikai yra irgi linkę uždirbti sąlyginai nedaug. Pasiturintys tėvai natūraliai gali skirti didesnes lėšas savo vaikų išsilavinimui, mokymosi sąlygų užtikrinimui, būreliams ir pan. Dėl šių priežasčių neturtingų šeimų vaikai iš anksto turi blogesnes startines pozicijas gyvenime. Todėl valstybės pareiga yra neleisti susiformuoti tokiam skurdo ratui ir užtikrinti, kad viešosios paslaugos būtų vienodai kokybiškos ir prieinamos visiems gyventojams.

Ir nors dauguma politikų, kalbėdami apie nelygybę ir skurdą, pabrėžia mokestinės sistemos netobulumus, norint problemą spręsti iš esmės, reikia skirti dėmesį ne tik trumpojo laikotarpio priemonėms, bet ir nelygybės prevencijai. Daugelis tyrimų rodo, kad nepasiturinčių tėvų vaikai dažnai taip pat yra linkę gauti mažesnes pajamas užaugę. Todėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atliko analizę nelygybės ir pajamų mobilumo tarp kartų įvertinimui. Jų duomenys rodo, kad vaikui iš vargingos šeimos prireiktų 5 kartų arba 150 metų, kad pasiektų vidutinį EBPO šalių gyventojų pajamų lygį. 

Todėl siekiant užtikrinti didesnę galimybių lygybę ilguoju laikotarpiu ir padidinti socialinį mobilumą tarp kartų, EBPO siūlo skirti dėmesį politikos sritims, kurios suteiktų vaikams lygias galimybes ir padėtų sušvelninti netikėtų gyvenimo situacijų pasekmes. Tokios politikos sritys apimtų: viešas investicijas į vaikų priežiūrą ir dėmesį mokyklos nelankymo prevencijai; šeimos politiką, padedančią derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus; progresyvią išmokų ir įmokų sistemą, ribojančią nelygybę; tinkamą apsaugą nedarbo, skyrybų ar vaiko gimimo atvejais netekus pajamų šaltinio; socialinio draudimo sistemos pritaikymą naujoms darbo formoms; piniginės paramos derinimą su efektyviomis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis. 

EBPO analitikų teigimu, būtent investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir švietimo paslaugų prieinamumą padėtų ne tik užtikrinti lygesnes galimybes, bet būtų naudingos ir ekonomikos augimui.

Tačiau šiandien Lietuvoje gyventojams teikiamų švietimo paslaugų prieinamumas yra dažnai nepakankamas arba ganėtinai netolygus atsižvelgiant į skirtingus regionus ar savivaldybes. O paslaugų kokybė dažnai taip pat priklauso nuo urbanizacijos lygio.

Siūloma sukurti paramos vienišiems asmenims sistemą

Laurynas Kasčiūnas ir Gintarė Skaistė, Dž.Barysaitės nuotr. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos ...