2009 m. gruodžio 25 d., penktadienis

Sveikinimai

Su šv. Kalėdom jus visus. Tegul džiaugsmo ir juoko būna pilni namai, o šypsena jūsų veiduose niekada neišnyksta :-)

2009 m. gruodžio 1 d., antradienis

Neberegistuojam į Arenos ekskursijas

Sveiki, brangūs internautai :-)
Sulaukėm ypatingo susidomėjimo ekskursijomis į Arenos statybas. Besiregistruojančiųjų buvo keli šimtai, o ekskursijų vos kelios. Tad labai gaila, kad visi norintieji negalės apsilankyti. Dar padarėm kelias papildomas ekskursijas, tačiau darbų vadovas nesutinka, jog jų būtų dar daugiau.
Registracija į Arenos statybvietę oficialiai baigta.
Sėkmės, o kitiems - iki pasimatymo :-) Ketinu dalyvauti pirmojoje ekskursijoje gruodžio 7 dieną.

2009 m. lapkričio 26 d., ketvirtadienis

Ekskursijos į Kauno areną

Sparčiai vykstant Kauno pramogų ir sporto komplekso statyboms, jaučiamas didelis kauniečių susidomėjimas pažvelgti į Kauno arenos statybas iš arčiau. Tad nusprendėme miestiečiams pasiūlyti kelias ekskursijas į Kauno areną. Jei būtų mūsų valia, tokių ekskursijų būtų daugiau, tačiau turime paisyti arenos statybos grafikų.
Norėdami atsidėkoti arenos rėmėjams, į pirmąją ekskursiją kviečiame Kauno arenos statybas iš anksto finansiškai parėmusius asmenis. Likusiose ekskursijose galės dalyvauti iš anksto užsiregistravę kauniečiai.
Į nemokamas ekskursijas kauniečiai prašomi registruotis iš anksto el. paštu arena@kaunas.lt arba telefonu 42 40 94. Ekskursijos vyks gruodžio 7, 9 ir 11 dienomis 14 val. Ekskursijos trukmė - 1 val.
Šiuo metu jau yra pastatyti penki pastato aukštai, pradedamos montuoti stogo konstrukcijos. Dabar atsiveria gražiausi vaizdai nuo arenos viršaus. Pačiai teko lankytis ir stebėti atsiveriančias miesto panoramas. Tikrai, verti dėmesio vaizdai...
Kauno arenos svečiai bus supažindinami su komplekso projektu, statybų aikštele, jiems bus parodoma arenos aplinka, įrengta Nemuno riedulių krantinė, taip pat bus galima įeiti į apšilimo salę, lankytis būsimam amfiteatre, parodų salėje, „pasėdėti" pirmosiose kėdėse arenos viduje, pažvelgti į miestą nuo arenos stogo.
Šiuo metu į Kauno arenos statybos rėmimo fondo sąskaitą yra surinkta 46211Lt. Daugiau informacijos apie Kauno areną - tinklapyje http://www.kaunoarena.info/.

2009 m. spalio 23 d., penktadienis

Kauno miesto savivaldybė įsiklauso į gyventojų nuomonę


Kauno miesto savivaldybė pirmoji, kuri įgyvendina teisės aktuose numatytą subsidiarumo principą. Savivaldybė atsiklausia gyventojų nuomonės aktualiais miestui klausimais dėl Kauno oro uosto valdymo, variklinio transporto Laisvės alėjoje, dėl Savivaldybės administracinio pastato, dėl likusios Nemuno salos dalies vystymo ir seniūnijų skaičiaus.
Apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio, tačiau jie yra svarstomi Tarybos posėdyje. Kur yra ne tik išklausomi, bet atsižvelgiant į juos rengiami atitinkami Tarybos sprendimai. Apklausos rezultatai skelbiami viešai.
Vietos gyventojų apklausos yra vienas iš geriausių būdų sprendimus priartinti prie žmonių. Jų rezultatai politikams padės apsispręsti priimant miestui svarbius sprendimus. Įstatymas siūlo galimybę rengti tokias apklausas, tačiau kartu ir apriboja klausimo formavimo galimybes. Kad nebūtų bereikalingų interpretacijų, atsakymas į pateiktus klausimus gali būti tik „taip“ arba „ne“. Po to kai miesto taryba patvirtino apklausų klausimų formuluotes, jų keisti nebebuvo galima. Ruošdami apklausą dėl seniūnijų skaičiaus sulaukėme pastabų iš Vytauto Didžiojo universiteto sociologų dėl klausimo formuluotės. Į pateiktas pastabas atsižvelgėme koreguodami klausimą dėl seniūnijų skaičiaus. Tačiau formuluotės „ar pritariate“ ir „ar manote, kad“, mano nuomone, nėra iš esmės skirtingos. Tad, kaip pakankamai ūkiškas ir praktiškas žmogus, reaguodama į „Kauno dienos“ straipsnį http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/verslas-politika/sociologai-sukritikavo-konservatoriu-apklausas-244467 galėčiau pasakyti, kad jei nori įžiūrėti sąmokslo teorijas, jų rasi visur. Jeigu mąstysi racionaliai, šios formuluotės skiriasi tik neesminiais niuansais, kurie nėra priežastis keisti tarybos sprendimus. Kiek teko domėtis, daugelis valstybinių įstaigų atlikdami panašias apklausas koreguoja sociologų teikiamus klausimus, kad surinkti sprendimams priimti reikalingus atsakymus, o ne atitikti mistinės mokslinės bendruomenės pageidavimus.
Pabaigai:
Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose numatyta, kad sprendimai turi būti priimami tokiu lygmeniu, kuris yra arčiausia piliečių.
Lietuvos Respublikos Konstitucija laiduoja piliečiams teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus.
Europos vietos savivaldos chartija reglamentuoja, kad piliečių teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus – vienas iš demokratijos principų.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas numato, kad gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje.

2009 m. spalio 13 d., antradienis

Parengta Kauno jaunimo politikos koncepcija

Ketvirtadienį Kauno miesto tarybos posėdyje bus tvirtinama jaunimo politikos koncepcija, kuri pakeis 2001 metais patvirtintą Savivaldybės jaunimo koncepciją.
Rengiant naują Kauno jaunimo politikos koncepciją, buvo stengiamasi perimti gerąją patirtį ir atsižvelgti į kitų miestų savivaldybių tarybų pastaraisiais metais patvirtintas jaunimo politikos koncepcijas.
Kauno miesto savivaldybės jaunimo koncepcija siekiama numatyti ilgalaikes gaires ir sukurti priemones, kurios padėtų efektyviai įgyvendinti jaunimo politiką mūsų mieste.
Naujojoje Kauno miesto savivaldybės jaunimo politikos koncepcijoje pabrėžiama, kad savivaldybės institucijų kryptinga veikla turi spręsti jaunimo problemas, kurti palankias sąlygas jauno žmogaus asmenybės formavimuisi ir jo integracijai į visuomenę. Koncepcijoje kalbama apie įvairių jaunimo iniciatyvų, miestui ir valstybei naudingos veiklos skatinimą ir rėmimą.

2009 m. rugsėjo 25 d., penktadienis

Savivaldybė organizuos gyventojų apklausą dėl Nemuno salos išvystymo

Kauno miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį pritarė pasiūlymui organizuoti vietos gyventojų apklausas miestui svarbiausiais klausimais.

Viena iš apklausų susijusi su Nemuno salos vystymo koncepcija. „Vietos savivaldos įstatymas suteikia mums galimybes į Kauno miestui svarbių klausimų sprendimą įtraukti ir visuomenę, organizuojant gyventojų apklausas. Šios apklausos yra tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau tai yra vienas būdų atsiklausti visuomenės ", - kalbėjo meras Andrius Kupčinskas.

Meras priminė, jog Kauno miesto savivaldybė yra pasirašiusi su Vytauto Didžiojo universitetu bendradarbiavimo sutartį. Šioje sutartyje yra numatytas toks šių apklausų organizavimas. Be to, Savivaldybei tai nieko nekainuos, o studentai turės puikią galimybę rašyti savo mokslinius, diplominius darbus, remiantis atliktais tyrimais.

Apklausos metu reikės atsakyti į klausimą „Ar likusioje Nemuno salos dalyje galėtų iškilti statiniai (kongresų rūmai, atviras baseinas, sporto aikštelės ir kiti rekreacinės ar sportinės paskirties pastatai)?“

Kadangi tenka kuruoti šią apklausą, manau, jog būtų efektyviau klausimą formuoti kaip atvirą, su keletu pasirinkimo variantų. Tačiau įstatyme numatyta galimybė daryti gyventojų apklausas labai griežtai apibrėžia atsakymų variantus. Galimi – tik „taip“ arba „ne“. Formuodami klausimą stengėmės apibrėžti galimų pastatų pobūdį, taip iškart atmesdami galimybę, kad saloje kada nors iškils prekybos centras ar daugiabutis.

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) šių metų spalio 1 dieną ruošiasi paskelbti Nemuno salos Kaune urbanistinės idėjos paieškos atviro projekto konkursą. Jo metu bus atrinkti trys perspektyviausi skirtingų krypčių Nemuno salos plėtros urbanistinių idėjų projektai. Juose sala bus formuojama kaip viso miesto reprezentacinė teritorija, atvira visuomeninė erdvė ar kaip pakrantės urbanizuota teritorija su dominuojančiais visuomeninės paskirties objektais. Teritorija savo funkcijomis ir forma turi skatinti viso Kauno centro „atsigręžimą į Nemuną“.

KAUET parengtus projektus vertins metų pabaigoje. Tuo metu, jau turėtų būti gauti apklausos rezultatai. Manau, kad tiek ekspertų taryba, tiek ir miesto politikai priimdami sprendimą dėl Nemuno salos išvystymo galės atsižvelgti į miestiečių nuomonę.

2009 m. liepos 17 d., penktadienis

Tarybos nariai apžiūrėjo Kauno arenos statybų darbus

Šiandien Kauno miesto Tarybos nariai lankėsi Kauno arenos statybų aikštelėje, kur apžiūrėjo jau atliktus statybos darbus, susipažino su arenos fasado sprendiniais. Miesto vadovus ir Tarybos narius su Kauno arenos fasado sprendiniais supažindino arenos projekto autorius architektas Eugenijus Miliūnas. Pasak architekto E. Miliūno, Kauno areną nuspręsta daryti devyniakampę, nes tokia arenos forma leis atskleisti senąją miesto dalį. Pradžioje buvo numatyta Kauno arenos fasade panaudoti specialų tinklą, tačiau vėliau nuspręsta, kad toks sprendimas, ne tik brangiai kainuos (apie 13 mln. litų), bet ir nepuoš pačio miesto. „ Mes siekiame ieškoti estetikos pastato prigimtyje, išryškinti tam tikras detales", - sakė E. Miliūnas.
Statomos Kauno arenos fasado spalva bus tamsiai pilka. E. Miliūnas pabrėžė, kad Kauno arena turi būti solidus pastatas, neapkrautas nereikalingais pigiais blizgučiais. Pastačius Kauno areną, bus įrengtas ir specialus naktinis apšvietimas.
E. Miliūnas akcentavo, kad rudenį bus galvojama apie idėjas, kaip sutvarkyti viešąją erdvę priešais Kauno areną. Architektas savo vizijose numatė vietą ir prieplaukai, kur galėtų švartuotis maži laiveliai.
Įrengiant Kauno arenos stogą, planuojama sumontuoti keletą saulės energijos kolektorių, kurių gaminama elektros energija būtų naudojama pastato reikmėms.
Statybos darbus atliekančios įmonės „Vėtrūna" atstovai supažindino miesto Tarybos narius su atliktais statybos darbais, aprodė statomos arenos aukštus.

2009 m. liepos 16 d., ketvirtadienis

Lietuviai – tarptautinio konkurso ALIANTE 2009 nugalėtojai



Liepos pradžioje išaiškėjo tarptautinio konkurso jaunimui ALIANTE 2009 finalo nugalėjai. Pirmą vietą konkurse laimėjo lietuvių iš sostinės Klemenso Mečėjaus ir Adomo Pilinkaus bei čekų Dmytro Suslov ir Petr Josef Gaertner komanda. Trečioji, taip pat prizinė vieta, atiteko lietuvaičių iš Skuodo (Rita Rimkutė ir Ilona Gerybaitė) ir vaikinų iš Lenkijos komandai. Jie kartu su prizines vietas laimėjusiomis komandomis iš kitų šalių vyks į prizinę kelionę po Čekijos karines bazes, aplankys cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės gynybos batalionus, pamatys „Gripen“ naikintuvus.
Kasmet vis kitoje NATO šalyje vykstantis projektas ALIANTE pirmąkart surengtas 2001 m. Čekijoje. Šiais, Lietuvos vardo 1000-mečio metais, konkurso finalas vyko mūsų šalyje. Jame varžėsi tarptautinės komandos iš Lietuvos, Čekijos, Gruzijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos atstovų.
„Noriu pasidžiaugti, kad per šešerius Lietuvos dalyvavimo ALIANTE projekte metus, mūsų moksleiviai jau trečią kartą užlipa ant aukščiausio konkurso apdovanojimų laiptelio“- džiaugėsi projekto koordinatorė Gintarė Skaistė.
ALIANTE konkursas skirtas pagilinti vyresniųjų klasių moksleivių žinias apie Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO), tarptautinio ir nacionalinio saugumo politiką, istoriją. Finalo metu buvo įvertintos jaunuolių teorinės žinios, dalyviai pasitikrino fizinį pasiruošimą ir loginį mąstymą įveikdami sudėtingas fizines kliūtis komandoje. „Labai norėjome laimėti. Kiekvieną konkurso dieną stengėmės vis labiau, norėdami užimti pirmą vietą ir pagerbti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį“ – po konkurso dalinosi įspūdžiais Vilniaus licėjaus vienuoliktokas Adomas Pilinkus.
Finalinis tarptautinio konkurso etapas prasidėjo birželio 29 dieną Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykloje Kaune. Komandos varžėsi kliūčių ruože, į taikinius mėtė granatas, šaudė iš orinių šautuvų bei internetu sprendė sudėtingas teorines užduotis. Vakarop dalyviai grįžo į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką Rukloje, kur jų laukė dviejų dienų žygis po Gaižiūnų poligoną. Čia konkurso dalyviai atliko įvairias užduotis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene - mėtė granatas į pravažiuojantį šarvuotį, gabeno sužeistąjį, virvių ir karabinų pagalba kėlėsi per perkėlą, stūmė sunkvežimį, šliaužė 50 metrų smėlyje bei įveikė sudėtingą kliūčių ruožą „Šlovės takas“. Paskutinė rungtis visiems finalo dalyviams paliko neišdildomą įspūdį.
Šiais metais dalyvauti ALIANTE konkurse užsiregistravo daugiau kaip 3 tūkst. jaunuolių iš Čekijos, Lietuvos, Latvijos, Vengrijos, Vokietijos, Gruzijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, JAV ir Didžiosios Britanijos. Iš jų, po dviejų žinių patikrinimo turų internetu, į finalą Lietuvoje susirinko 60 jaunųjų NATO entuziastų.
Tarptautinį konkursą jaunimui ALIANTE 2009 Lietuvoje organizavo Atlanto Sutarties Lietuvos Bendrija (LATA), Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Seimas, NATO Viešosios diplomatijos padalinys.

2009 m. birželio 12 d., penktadienis

Kur yra pagrindinė Kauno gatvė?

Laisvės alėjai didelę konkurenciją dėl žmonių dėmesio sudaro pašonėje įsikūręs Akropolis. Aš pritarčiau filosofo Gintauto Mažeikio mintims, kad "Faktiškai prekybos centras yra auglys, vėžys, mintantis kitomis miesto dalimis, parazituoja, suteikdamas žmonėms tariamas viešąsias erdves. Ten yra pseudogatvės, pseudoaikštės, pseudofontanai". Tokiu būdu išsiurbiama visa likusi sveikata iš greta esančios Laisvės alėjos.

Neseniai su kolegomis diskutavom apie McDonalds ketinimus investuoti Kaune. Pagal šios kompanijos planus, jie numatę atidaryti Kaune dar tris McDonalds restoranus. Tinklas svarsto galimybę įsikurti Akropolyje.

Sako kolega: "Gaila, juk paprastai dideliuose miestuose McDonalds įsikuria pagrindinėse miesto gatvėse. Pvz. Viena, Berlynas, Vilnius". Tai tokia logiška išvada pirštųsi, kad pagrindinė Kauno miesto gatvė yra Akropolis?

Dabartinis LA ištuštėjimas aišku liūdina, bet kartu tai ir puiki proga atsinaujinti, padaryti kažką kitaip negu buvo. "Batų respublika" išsikraustė į "ledo pramogų pasaulį" :-)

Laisvės alėjai reikėtų daugiau kultūrinio gyvenimo įpūsti. Viena iš Kauno savivaldybės iniciatyvų: Einam 2009. Siekiant pagyvinti miesto centrą ir Senamiestį penktadienio ir šeštadienio vakarais nuo 16 iki 19 val. specialiai įrengtose vietose skambės folkloras, džiazas, dainuojamoji poezija, chorinė ir kitų stilių muzika, šoks šokėjai, vaidins mimai, dainuos ir gros Kauno miesto chorai, vokaliniai ansambliai, muzikiniai kolektyvai, pavieniai muzikantai, vyks dailės ir kitokios pamokos.

Kita iniciatyva: Miesto cetre įsikūrusiems verslininkams jau taikoma mokesčių lengvatų, mainais verslininkai skatinami įvairiomis iniciatyvomis į centrą pritraukti daugiau žmonių. Ieškant būdų gaivinti miesto centrą, verslininkams, dirbantiems Laisvės alėjoje ir Senamiestyje, suteikta nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų.

Trečia: Dabar domimasi galimybėmis Laisvės alėjoje miestiečiams teikti nemokamas bevielio interneto paslaugas. Tikimasi, kad kauniečiai nemokamomis belaidžio interneto paslaugomis Laisvės alėjoje galės naudotis nuo rudens. Interneto prieigas įrengs ir išlaikys paslaugas teiksianti įmonė.

Ketvirta: Centre įsikūrę verslininkai vasaros sezonui atleisti ir nuo rinkliavos už prekybą lauko kavinėse. Nuo mokesčių atleisti verslininkai įpareigoti prisidėti gaivinant miesto centrą - greta kavinių įrengti dviračių stovus, aplinką apsodinti gėlėmis, rengti gyvos muzikos vakarus.

Penkta: Tikintis į centrinę miesto dalį pritraukti daugiau miestiečių, už automobilių stovėjimą kauniečiai moka valanda trumpiau, nei anksčiau - iki 18 val.

Šešta: Norint paskatinti LA esančių namų savininkus tvarkytis byrančius fasadus, savivaldybės lėšomis buvo atlikti pastatų fasadų polichrominiai tyrimai. Tai ypač palengvina apsisprendimą remontuotis paveldinių pastatų savininkams kuriems prieš remontą reikia atlikti minėtus tyrimus.

Septinta: Kauno miesto savivaldybė nusprendė išsaugoti "Romuvos" kino teatrą, jį iš uždarosios akcinės bendrovės paversdama viešąja įstaiga. Tikimasi, kad ne už ilgo kino teatre bus galima eksponuoti nekomercinį kiną, atsigaus erdvės aplink Romuvą Laisvės alėjoje.


Aštunta: Laisvės alėjos rekonstrukcijos techninio projekto parengimo eiga: Praėjusių metų rudenį pradėta Laisvės alėjos analizė jau yra baigta, padaryta toponuotrauka, atlikti kiti paruošiamieji darbai. Techninis alėjos rekonstrukcijos projektas bus rengiamas šešiais etapais. Tikimasi, kad iki lapkričio mėnesio šis darbas bus pabaigtas. Sutarta, kad pirmojo etapo metu reikėtų rekonstruoti Laisvės alėjos atkarpą nuo Vilniaus gatvės iki I. Kanto gatvės.

Tai turbūt tiek pagrindinių LA gaivinimo idėjų ir darbų. Jei jūs turite kokių papildomų realių ir įgyvendinamų minčių, rašykite gintare@lata.lt . Kiekvienas racionalus pasiūlymas yra labiau negu laukiamas.

2009 m. birželio 1 d., pirmadienis

Jaunimas TS-LKD partijoje



Šeštadienį vykusiame TS-LKD suvažiavime priimtas nutarimas steigti Jaunimo bendruomenę. TS-LKD partijos pirmininkas Andrius Kubilius kalbėjo, kad Jaunimo bendruomenė taps galimybe jauniems žmonėms prasmingai ir aktyviai įsijungti į partijos veiklą. Susitelkęs jaunimas pagyvins dialogą tarp kartų, skatins keistis idėjomis.

To pačio suvažiavimo metu vyko rinkimai į partijos tarybą, kurie jaunus žmones turėtų ypatingai džiuginti, mat iš 50 išrinktų partijos tarybos narių - 15 jaunosios kartos atstovų. Tarp jų esu ir aš, kuo labai džiaugiuosi :-) Taip pat noriu padėkoti visiems partijos kolegoms, delegatams, kurie savo balsą atidavė man.


2009 m. gegužės 29 d., penktadienis

Jaunųjų Europos lyderių konferencija


Gegužės 20-24 dienomis Serbijos sostinėje Belgrade vyko devintoji Europos jaunųjų lyderių konferencija „Krizė – kaip ją paversti galimybe Europai“. Renginyje dalyvavo per 50 jaunų aktyvių žmonių iš 30 Europos šalių, taip pat jų kolegos iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Aš šiame susitikime atstovavau Lietuvą.

Konferencijos metu diskutavom apie pasaulį ištikusią ekonominę krizę bei jos pasekmes Europai. Buvo aptartas Lisabonos strategijos likimas, naujos ES plėtros galimybės. Nors ir vyrauja mitas, kad senosios ES šalys narės yra mažiau paveiktos pasaulinės recesijos, peržvelgus statistiką matyti, jog tarpe naujųjų ES šalių yra pakankamai gerai susidorojančių su užklupusia krize. Vienas iš tokių pavyzdžių – Lenkija. Blogiausiai Europoje sekasi Latvijai, nuo kurios mažai atsilieka Lietuva, Islandija ir Estija. Pagrindinėmis šalių klaidomis ir minusais nustatyti jų greitas įsiskolinimų augimas, priklausomybė nuo užsienio bankų bei nepriklausymas euro zonai. Visa tai buvo įtakota neprotingų buvusių vyriausybių veiksmų.

Aptariant bendrą Europos makroekonominę ir monetarinę politiką kilo daug diskusijų ir ginčų tarp senųjų r naujųjų ES šalių narių atstovų. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos atstovė kategoriškai pasisakė prieš gilėjantį bendradarbiavimą Europos Sąjungoje. Jos nuomone, šiuo metu Jungtinei Karalystei patogu išgyventi krizę vienumoje, neprisiimant įsipareigojimų už silpnesnes ES šalis. Tačiau dauguma jaunųjų lyderių sutarė, kad bendras darbas ir bendras įsitraukimas į krizės eliminavimą atneš daug daugiau naudos nei separatistiniai bandymai susidoroti su problemomis.

Daugiausiai diskusijų iššaukė klausimas apie naujojo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Barako Obamos 100 prezidentavimo dienų. Kolegos iš užjūrio atstovavo valdančiajai demokratų partijai, tad buvo akivaizdūs naujojo prezidento šalininkai. Jaunieji lyderiai iš Europos šalių taip pat pripažino B.Obamos populiarumą. Tačiau daugelį nustebino Suomijos atstovo analitiko Martti Setälä pateikti JAV atliktos apklausos rezultatai, rodantys, jog dabartinis prezidentas po 100 valdymo dienų yra netgi mažiau populiarus nei jo pirmtakas Džordžas W. Bušas po to paties laikotarpio.

Buvęs JAV prezidentas laikomas ypatingai nepopuliariu Europoje dėl savo nelanksčios užsienio politikos ir dominavimo. Tačiau dalyviai iš Centrinės ir Rytų Europos demonstravo šiek tiek kitokį požiūrį nei JAV ir Vakarų Europos atstovai. Man teko priminti, kaip 2005 metais tuometinis JAV prezidentas lankėsi Lietuvoje ir kalbėjo: Jūs buvote imperijos priespaudoje, bet išlikote, o imperija žlugo. Esate verti pagarbos. Visi, kas Lietuvą pasirinks savo priešu, taps ir JAV priešais. „Šie žodžiai amžinai liks kiekvieno lietuvio širdyje“.

2009 m. balandžio 9 d., ketvirtadienis

Kaip Kauną atgręžti į upes?

Šiandien nusprendžiau paskaityti Kauno savivaldybės ir Kauno dienos vykdomą projektą "Idėjos Kaunui". Labiausiai mane sužavėjo pasiūlymai kaip mūsų miestą atgręžti į upes. Manau, įgyvendinus bent dalį jų - mūsų Kaunas taptų tikru upių miestu!
Pateikiu keletą man labiausiai patikusiųjų (autorystės nesigviešiu, idėjų kūrėjus galite rasti http://kauno.diena.lt/lt/ideja-kaunui )
1.Įrengti suoliukus prie pakrančių, suoliukai galėtų būti "su mintim", ant kiekvieno jų galima užrašyti po frazę iš Kauno istorijos, kažką, kas miestui buvo ar yra reikšminga, frazę galima susieti su suolelio stovėjimo vieta, tame rajone gyvenusiais miestui nusipelniusiais Kauniečiais ir pan. Taip galima ant suolelių išrašyti visą Kauno istoriją.:)
2.Įsteigti valtelių nuomos paslaugą, kad miestiečiai patys galėtų pasiirstyti ar, kad juos paplukdytų"vairuotojas-irkluotojas". Siūlau sukurti originalų valtelių dizainą, susieti jį su Kauno atributika (pvz.herbu), galbūt šios kaunietiškos valtelės kada nors taip pat taptų miesto simboliu.
3.Įrengti aikšteles prie pakrančių, kur galėtų grupuotis ir jaunimas ir senimas, kur galėtų vykti nedideli kultūriniai renginiai. Galbūt vienoje iš tokių aikštelių būtų galima rodyti lauko kiną? Žaisti stalo žaidimus?
4.Santakos smaigalys - visų Kauno įsimylėjėlių vieta, taip pat Nemunas ir Neris tartum vyras ir moteris... Čia prisiminčiau arkivyskupo pasiūlymą santakoje įrengti tiltelį į upių santaką, kaip Palangoje. Kur galėtų rinktis mūsų miesto romantikos mėgėjai. Manau, tai taptų lankytojų traukos centru.
5.Santaka– galima būtų sukurti unikalią piknikavimo, sportavimo, koncertų, festivalių ir kitų renginių po atviru dangumi teritoriją.
6.Nuo Aleksoto tilto iki Akropolio – galima būtų sutvarkyti krantinę, pritaikyti laivelių švartavimuisi, įrengti rampas žvejams, taką jungiantį Santaką su Nemuno sala, krantinės skardyje įrengti didelius balkonus, kuriuose galėtų būti kavinės su vaizdu į upę.
7.Nemuno sala – teritorijoje galima suformuoti funkcionalų parką, skirtą visiems aukščiau minėtiems poreikiams patenkinti, taip pat su barais-kavinėmis palei upę aptarnaujančius Arenos lankytojus.
8.Sutvarkyti pakrantes, iššienauti krūmynus (kartu su jais ir krūmynų "bomžynus"), įrengti dviračių, pėsčiųjų takelius, kad žmonės apskritai galėtų prie vandens prieiti. Čia pasiūlyčiau pirmiausia sutvarkyti Jonavos gatvės pakrantę. Ta dalis yra netoli senamiesčio, arti centro. Lankytojai ateidami į centrą galėtų nuklysti į pakrantę pasideginti, ledų suvalgyti ir pan. Vilijampolės pusėje taip pat sutvarkyti. Tiesiog veja, suoliukai, gėlės... Ir apšvietimas.
Turbūt tiek idėjų. Tikiuosi bent dalį jų mums pavyks įgyvendinti per artimiausius porą metų. Ir krizė mūsų per daug neprispaus :-)

2009 m. kovo 31 d., antradienis

Kultūros paveldo darbo ypatumai


Turbūt dauguma mūsų savo darbuose vadovaujamės logika. Juk tai logiška.

Tačiau mūsų šalyje yra įstaigų, kurių darbe vadovautis logika yra neįprasta, o gal net smerktina. Pavyzdžiui, štai Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kurio Kauno teritorinio padalinio vadovė yra garsioji ponia Irena Vaškelienė.

2008 metų birželio 17 dieną Seimui priėmus Sovietinių ir nacistinių simbolių uždraudimo įstatymą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius kreipėsi į Kultūros paveldo atstovus, prašydamas leisti "nupuošti" Vytauto Didžiojo tiltą, nuimant nuo jo sovietinius reliktus ir atiduodant juos į Kauno miesto muziejų. Juk toks įstatymas, ar ne?

Į tokį pageidavimą ponia Vaškelienė atrašo taip: "šiuo atveju, neaišku, kaip galima sudaryti galimybes pažinti tilto fasado architektūrinį sprendimą, kurio detalės būtų perkeltos į muziejų". Tačiau, kadangi statymas visgi draudžia eksponuoti sovietinius simbolius, kultūros paveldo specai siūlo: "parengti ant Aleksoto tilto esančių sovietinių simbolių uždengimo projektinius pasiūlymus".

Taigi, peršasi tokia antiloginė išvada, kad su tilto fasado elementais susipažinti Kauno miesto muziejuje negalima. Tačiau tuomet, kai minėti simboliai bus uždengti plokštėmis lauke - su jais mes puikiai susipažinsime.

2009 m. kovo 29 d., sekmadienis

Sveikinu su Lietuvos įstojimo į NATO 5-mečiu

Šiandien sukanka 5-eri metai, kai Lietuva buvo priimta į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO).
Tą pačią dieną į Lietuvos ir visų Baltijos šalių oro erdvės sargybą atvyko broliškų NATO šalių naikintuvai. Daugelis mūsų pamena šią dieną kaip naujos saugumo epochos pradžią. Jau penkeri metai Lietuvos saugumas ne tik mūsų, bet ir visų NATO valstybių narių reikalas.
Noriu pasveikinti jus su šia gražia sukaktimi ir palinkėti, kad NATO gyvuotų dar ilgai. Taip užtikrindama Lietuvai bei mums visiems ramų ir saugų laikmetį.

Su švente
Gintarė Skaistė

2009 m. kovo 24 d., antradienis

Valdininkų nebaudžiamumas - mitas ar realybė?

Klausimas, sukėlęs didžiulį žiniasklaidos dėmesį, nepraranda aktualumo ir toliau. Miesto tarybos posėdyje Tarybos nariams buvo pateikta išsami informacija apie viešojo tualeto A. Jakšto-šv. Gertrūdos g. sankirtoje pastatymą.
Jame buvo pristatyta administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 6 d. sudarytos komisijos išvada dėl Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo Valiaus Knoknerio ir Komunalinio ūkio skyriaus Miesto tvarkos priežiūros poskyrio vedėjo Rimanto Rutavičiaus įtariamų tarnybinių nusižengimų tyrimų rezultatus.
Toje išvadoje teigiama, kad R.Rutavičius ir V.Knokneris padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau komisija pasiūlė tyrimą nutraukti ir tarnybinės nuobaudos neskirti, mat (anot komisijos) suėjo valstybės tarnybos įstatyme numatytas 30 dienų terminas nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos.
Komisija, vadovaujama socialdemokratų atstovo R.Rabačiaus, tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laiko Kauno savivaldybės tinklalapyje pasirodžiusius straipsnelius apie tualeto vietos keitimą. Tuo tarpu, jau 2003 metais vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs išaiškinimą, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra komisijos išvados dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo surašymo diena.
Taigi, minėtas 30-ies dienų terminas prasidėjo tik komisijos išvadų surašymo dieną. Tuo tarpu komisijos išvadose yra nurodoma, jog terminas pasibaigęs ir siūloma tyrimą nutraukti. Tad dabar kyla klausimas: kas prisiims atsakomybę, jog dėl pateiktų neteisingų išvadų nebuvo nubausti R.Rutavičius ir V.Knokneris?
Ar teisininkai pasirašę po neteisinga išvada, o gal komisijos pirmininkas?
Meras pažadėjo, jog bus įvertinta teisininkų, priklausiusių minėtai komisijai, darbinė kompetencija. Galbūt kitą sykį bus atidžiau žiūrima į savo pareigas, o kaltieji galės gauti pagal nuopelnus?

2009 m. vasario 26 d., ketvirtadienis

Startuoja konkursas ALIANTE 2009

Prasideda devintasis tarptautinis projektas ALIANTE 2009. Jame kviečiami dalyvauti vyresniųjų klasių moksleiviai net iš dvylikos šalių. Jie galės patirti kažką tikrai ypatingo, aplankyti vietas, kurių negali aplankyti paprasti turistai ir palyginti savo žinias bei sugebėjimus su tikrai stipriais konkurentais iš užsienio šalių!
Šio konkurso tikslas - pagilinti ir praplėsti žinias apie Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO), tarptautinį ir nacionalinį saugumą, tarptautinius santykius. Dar daugiau, šio konkurso nugalėtojai gali tikėtis tokios prizinės kelionės, kokios jums nepasiūlys jokia kelionių agentūra. Be to, finalo dalyviai įgyja naudingų žinių bei įgūdžių reikalingų išgyvenimui. Konkurso dalyviai susipažįsta su bendraamžiais ir bendraminčiais iš kitų šalių, taip įgyja draugų svečiose valstybėse.
Tarpusavyje rungtyniaus moksleiviai iš Čekijos, Lietuvos, Latvijos, Vengrijos, Vokietijos, Gruzijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos. Be to, specialus Aliante 2009 konkursas vėl vyks Ukrainoje.
Kas jų laukia šiais metais - kai konkursas vyksta jau devintą kartą? Visų pirma vyks du žinių tikrinimo turai, o po jų - tarptautinis finalas, kurio nugalėtojų laukia specialus viliojantis prizas - 10 dienų kelionė į Čekiją 2009 metų rugpjūčio mėnesį. Tarptautinis finalas šiais metais vyks Lietuvoje, užduotis jam padės rengti mūsų šalies kariuomenė.
Registruotis į projektą galite adresu http://www.project-aliante.org . Čia informaciją rasite savo gimtąja kalba.
ALIANTE 2009 projektas organizuojamas bendromis Lietuvos Respublikos Seimo, Švietimo ir mokslo, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijų ir Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) pastangomis. Esu šio projekto koordinatorė, tad mielai atsakysiu į iškylančius klausimus :-)

2009 m. vasario 25 d., trečiadienis

Jaunimo savaitė Kaune?!

Vakar vyko Kauno jaunimo reikalų tarybos posėdis. Jame aptarėme šiek tiek ambicingą planą - Kauno jaunimo savaitę. Ši idėja gimė iš praėjusiais metais vykusių Kauno jaunimo apdovanojimų. Kadangi pats renginys buvo labai šiltai priimtas, sulaukė daug teigiamų atsiliepimų, daug svečių ir pan., nutarėme šiemet rengti analogišką vakarą. Tačiau išplėsti jį iki spalio 12-16 dienomis vyksiančios Kauno jaunimo savaitės, kurią vainikuotų minėti apdovanojimai.
Planuojame surengti jaunimo forumą, jaunimo organizacijų mugę, šauniausios nevyriausybinės jaunimo organizacijos rinkimus ir pan. Prie šios iniciatyvos žada aktyviai prisidėti ir Kauno jaunimo organizacijų sąjunga, kuri skatins jos tinklui priklausančias organizacijas prisidėti prie šios šaunios idėjos.

Pasitarimas dėl Kauno fortų

Vakar savivaldybėje vyko darbo grupės „Kauno tvirtovės objektų pritaikymas visuomenės poreikiams programai parengti" posėdis. Kadangi priklausau minėtai grupei, jame dalyvavau ir aš.
Pranešėjai Valdas Rakutis, asociacijos „Kauno tvirtovė" valdybos pirmininkas ir Rimvydas Strazdas, Savivaldybės Plėtros programų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, pristatė tarptautinio projekto „Baltic Fort Route" tęsinio - konferencijos - rezultatus bei projekto partnerių patirtį tvarkant ir panaudojant fortus. Jie pabrėžė, kad jeigu seniau buvo akcentuojamas ekonominis aspektas, tai dabar svarbesniais prioritetais tapo gamtos, kultūros objektų išsaugojimas, tarpusavio ryšių stiprinimas. Nauja formuojama projekto strategija apima apie 50 įvairių organizacijų, tačiau biudžetas šiemet yra gerokai sumažintas, todėl projekto dalyvių skaičius bus žymiai mažesnis. Manome, jog tai apsunkins darbą ir Kauno fortų labui. Dalis specialistų siūlė koncentruotis į V-o forto techninio projekto parengimą, kitus fortus rezervuojant ateities darbams.
Kalbant apie Kauno tvirtovės fortų pritaikymą visuomenės poreikiams, buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog fortų klausimu reikalinga aiški ir konkreti veiksmų strategija: kas, kada ir kaip bus daroma. Tokia strategija galėtų atsirasti įvairiems specialistams apibendrinus esamą medžiagą ir nuveiktus darbus bei panaudojant naujausią turimą informaciją. Posėdžio dalyviai taip pat sutarė surengti susitikimą su Turto fondo atstovais, kad būtų galima ieškoti sprendimų kartu.
Pranešėjai mjr. Julius Gaižauskas, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono standartinių sprogmenų neutralizavimo karininkas bei Nerijus Alekna, atsakingas Inžinerijos balationo karininkas, derinantis ištisinio išminavimo klausimus pateikė informaciją apie J. Vitkaus Inžinerijos bataliono išminavimo kuopą, įsikūrusią Panemunėje.
Šiemet numatyta, jog ištisinio išminavimo darbai turėtų vykti Aleksoto aerodrome ir Kauno tvirtovėje. Darbai prasidės šių metų kovo 23 d. VI ir I fortuose. Kitų fortų išminavimą numatyta atlikti 2010-2015 metais. Šiandien visoje Lietuvoje ištisinio išminavimo darbus vykdo 107 specialistai.
Operatyvinio išminavimo bare per 1991 - 2009 metus neutralizuota 55411 vnt. sprogmenų, gauti 9199 pranešimai apie sprogmenis. Daugiausia aptinkama minosvaidžio minų ir artilerijos sviedinių. Lietuvoje šiuo požiūriu labiausiai užterštas yra Vilkaviškio rajonas. Kaunas šia blogąja statistika nepasižymi, tačiau nelaimė įvykusi I-ame forte neleidžia ramiai laukti geresnių laikų.

2009 m. vasario 4 d., trečiadienis

Kauniečiai aukoja Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje statybos rėmimo fondui

Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje statybos rėmimo fonde jau surinkta 25 771 litas. Pasak Savivaldybės biudžeto vykdymo apskaitos specialistų, kauniečiai kasdien perveda į fondą lėšų.
„Džiaugiuosi ir dėkoju Kauno miesto piliečiams, prisidedantiems prie šio visai Lietuvai svarbaus projekto, kuris 2011 metais išgarsins Europoje mūsų miestą vyksiančiu Europos krepšinio čempionatu ", - sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Surinktos fondo lėšos bus naudojamos tik tiems arenos statybos darbams, kuriems savo sprendimu pritars kauniečių išrinkta Kauno miesto savivaldybės taryba. Primename, kad teikti paramą fondui gali tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys.
Kauniečiai, kurie nori prisidėti savo įnašais, gali skambinti trumpaisiais telefonais: 1697 - 2 litai, 1698 - 5 litai, 1699 - 10 litų, Teo tinkle.
Norintieji finansiškai prisidėti, paramos lėšas gali pervesti į specialiai šiam tikslui atidarytą sąskaitą:
Sąskaitos savininkas: Kauno miesto savivaldybės administracija. Sąskaitos pavadinimas: Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje statybos rėmimo fondo lėšos. Sąskaitos numeris: LT524010042501428850Bankas: AB DnB NORD bankas , kodas 40100

2009 m. sausio 23 d., penktadienis

Kauno fortai: būti ar išnykti?

Reikia paminėti, kad Kaunas vienintelis miestas Lietuvoje turintis fortifikacinę sistemą. Ir šiaip - Kaunas militariškiausias miestas mūsų šalyje. Vien tai jam suteikia nemažai išskirtinumo. Jame yra ir Karinės oro pajėgos, viešojo saugumo tarnyba, divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykla, Lietuvos šaulių sąjungos centrinis štabas ir pan.
Nuėjusios kadencijos Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas prieš baigdamas savo darbus, atidavė Kauno fortus į Valstybės turto fondo apskaitą. O čia, kaip žinia viskas laikui bėgant atiduodama privatizavimui. Pavyzdžiui, VII-asis fortas, kurį Kauno meras ne kartą prašė skirti Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS), šiuo metu privatizuojamas. Pradinė 7ha Žaliakalnyje kaina - 2 mln litų. O LŠS neturi kur rengti 1200 jaunųjų šaulių. Bet argi tai kam rūpi?
Kauno VI-ąjame forte naujoji Kauno miesto valdžia ne kartą išreiškė norą matyti Karo muziejaus filialą karinei technikai eksponuoti. Tačiau buvęs ministras J.Olekas šį filialą greitai prieš kadencijos pabaigą įsteigė Vilniuje. Šiandien susitikome su naująja KA ministre Rasa Juknevičiene. Jos nuomone, tokio filialo steigimą galima inicijuoti Kauno VI-ojo forto patalpose. Aišku, šis procesas užtruks, tačiau be darbų pradžios nebūtų ir jų pabaigos.
Po tragiško įvykio I forte miesto meras taip pat kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją su prašymu Krašto apsaugos ministeriją įpareigoti J.Vitkaus inžinerijos batalioną, kad šis ištirtų fortų teritorijas, ar jose nėra sprogstamųjų medžiagų ir pavojingų daiktų. Taip pat buvo prašoma imtis profesionalių veiksmų saugumui fortuose užtikrinti, nes Kaune esantys fortai nėra Savivaldybės nuosavybė, tačiau ji yra susirūpinusi netinkama jų apsauga ir naudojimu. Galų gale pasiūlyta Kauno I-ąjį fortą perduoti Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklos priežiūrai.
Manau, Kaunas turėtų didžiuotis turėdamas išskirtinį kultūros paveldo turtą - Kauno fortus. Reikia tik daugiau priežiūros, atsakomybės ir geros valios iš atsakingų valstybės institucijų.

2009 m. sausio 18 d., sekmadienis

Padėka LATA nariams

Sveiki, mieli bendraminčiai,

vakar vykusio Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) visuotinio susirinkimo metu buvau patvirtinta LATA valdybos pirmininke. Ta proga, norėjau padėkoti visiems už pasitikėjimą. Pažadu, jog Jūsų suteikto pasitikėjimo nenuvilsiu. Šiai organizacijai priklausau jau ketvirtus metus. Per tą laiką kartu teko patirti ir nuveikti daug gerų bei įdomių dalykų.
Dabar tapus valdybos pirmininke pasistengsiu įgyvendinti dar daugiau projektų, dar labiau sutelkti mus visus bendram darbui Tėvynės saugumo labui.
Te Dievas mums padeda!

Visada Jūsų,
Gintarė Skaistė

2009 m. sausio 2 d., penktadienis

Nauji metai - atsinaujinusi Lietuva

2009 metus pasitikdama Lietuva žengė į Tūkstantmetį, o Vilnius tapo nauja Europos kultūros sostine. Pasižiūrėti įspūdingų renginių į sostinės centrą patraukė tūkstančiai vilniečių ir miesto svečių – tokio antplūdžio Vilniaus gatvės ir tiltai jau seniai nebuvo matę. Reginį Katedros aikštėje stebėjau ir aš.
Vidurnaktį, varpams ir laikrodžiams mušant dvyliktą, Katedros aikštėje prasidėjo žymaus šviesos efektų kūrėjo vokiečio Gerto Hofo specialiai Lietuvai sukurtas garso ir šviesų spektaklis. Išvydom vaizdų ir garsų junginį, kuris simboliškai atskleidė 1000 metų Lietuvos valstybės raidą.
Antrąjį šalies istorijos tūkstantmetį pasitikom atsinaujinę ir pasiruošę naujiems iššūkiams ir darbams.

Spūstys automagistralėje ties Kaunu verčia imtis neatidėliotinų sprendimų

Seimo Kauno krašto bičiulių grupės susitikimas su Lietuvos kelių direkcijos vadovybe, Seimo kanceliarijos (aut. O.Posaškova) nuotr. No...