2017 m. birželio 24 d., šeštadienis

Konferencija 'Lietuvos šaulių sąjunga prieš 20 metų ir dabar: iššūkiai ir perspektyvos'

Seimo narė Gintarė Skaistė, Vaidoto Okulič Kazarino nuotr.
Konferencija skirta Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 20-mečiui paminėti. Pasidalinta istorine informacija apie LŠS veiklos atkūrimą ir įstatymo kūrimą, šiandienos iššūkius organizacijai besikeičiančiame geopolitiniame kontekste.
Renginį organizavo LŠS Pūtvio Putvinskio klubas drauge su LR Seimo Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos paramos grupe.

2017 m. birželio 21 d., trečiadienis

ES milijonai pagal Darbo biržą: kažkaip ir kažkur

Seimo TS-LKD frakcijos narė dr. Gintarė Skaistė
Prieš kelias dienas žiniasklaidoje pasirodė neraminanti informacija, jog nuo 2014 m. Lietuva investavo tik 13 proc. šaliai numatytų ES paramos lėšų, o pirmąjį šių metų ketvirtį buvo panaudota mažiau nei 5 proc. šiemet suplanuotų investicijų. Šios lėšos kol kas nepasiekia šalies ekonomikos. 

Tokie duomenys apie varganą ES lėšų įsisavinimą atveria klausimą: kodėl susidarė tokia situacija ir kaip iš Europos ateinančios lėšos yra panaudojamos. Premjeras tikisi, kad ateinantys pinigai bus investuoti, o ne „įsisavinti“, tačiau tuo pačiu metu su nerimu stebime chrestomatinio pavyzdžio: 31 mln. eurų iš Europos socialinio fondo ir 2,7 mln. eurų iš Lietuvos biudžeto finansuojamo projekto „Atrask save“ skandalingą įgyvendinimą.

Tikslai skamba gražiai: didesnis jaunimo užimtumas, kad liktų mažiau nesimokančio ir nedirbančio jaunimo. Tačiau realybė atrodo kitaip. Parama jaunimui vykdoma dviem etapais: projektas „Atrask save“ ir „Naujas startas“. Kol nepraėjai pirmo etapo, tol negali dalyvauti antrame.

Jau ne viena publikacija žiniasklaidoje apnuogino pirmojo etapo beprasmybę: planuojamas didesnis dalyvių skaičius nei iš viso yra jaunų bedarbių, darbdaviai kritikuoja ne tik projekto struktūrą, bet ir turinį; o dalyvaujantis jaunimas dalinasi nuotraukomis, kaip paskaitų metu lošia kortomis. 

Apie tikslingumą spręskite patys. Štai pavyzdžiui, savo ateities formavimo motyvaciniams renginiams numatyta net 2,21 mln. eurų, išvažiuojamiesiems renginiams savęs įsivertinimui – 1,86 mln. eurų, nepasirengusių darbo rinkai grupiniams užsiėmimams – 3,97 mln. eurų ir t.t. Didžiąją dalį konkursų mokymams rengti laimėjusios įmonės „Inlinen“ ir „ETKC“ nėra įsipareigojusios, kad po jų suteiktų mokymų kokia nors dalis programos dalyvių turi pradėti dirbti. Rezultate įsidarbina vos 9 proc. projekte dalyvavusių jaunuolių. Daugiausiai jų įdarbinusi įmonė – UAB Maxima... 

Nors beveik niekas šiame procese nemato prasmės, tačiau Darbo biržos vadovė savo pavaldinius vis dar intensyviai ragina motyvuoti jaunus bedarbius „atrasti save“ projekto rėmuose. O tie rėmai atima ne taip jau ir mažai: nuo 2 iki 4 mėnesių, skirtų pseudomokslams.

Ir tokiu būdu ne tik švaistomos europinės lėšos nereikalingoms paslaugoms, tačiau jauni žmonės paprasčiausiai gaišinami. Nes norėdami gauti tikrai naudingas antrojo etapo projekto „Naujas startas“ paslaugas, tokias kaip profesinis mokymas, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas ar įdarbinimas subsidijuojant, jie privalo atsėdėti kelis mėnesius niekam nereikalingose pirmojo etapo veiklose.

Kai sužinai, kad norėdamas įgyti profesiją turėsi kelis mėnesius prieš tai dalyvauti motyvaciniuose renginiuose „Formuok savo ateitį pats“, tai gali praeiti ir bet koks noras mokytis. Abejoju, kad Europos socialinio fondo paramos tikslas – gaišinti jaunų žmonių laiką bereikšmiais pokalbiais.

Socialinių įgūdžių lavinimas reikalingas dalykas, tačiau toli gražu ne visi jauni žmonės šių įgūdžių stokoja. Todėl prievartinis visų jaunuolių nukreipimas į pirmojo etapo veiklas yra perteklinis ir darantis daugiau žalos nei naudos.

Tačiau paklausus kokių veiksmų ketinama imtis, kad nebūtų tuščiai barstomi europietiški milijonai, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bejėgiškai skėsčioja rankomis. Stabdyti negalima, nes reikės grąžinti pinigus.

Taip išeina, kad geriau prievarta 4 mėnesius motyvuoti ir taip motyvuotus jaunus žmones. Nes juk milijonus įsisavinti reikia. O žvelgiant į dabartinius ES fondų panaudojimo tempus, kyla pagrįstos abejonės ir dėl būsimų projektų įgyvendinimo kokybės. Belieka spėlioti, ar nebus paskutinė ES parama įsisavinta tiesiog kažkaip ir kažkur, vietoj realių investicijų į Lietuvos ateitį.

2017 m. birželio 19 d., pirmadienis

Pajūryje vyko Tremtinių aikštės atidarymas ir paminklo atidengimo ceremonija

Tremtinių aikštės atidarymo metu, Dž.Barysaitės nuotr.
Praėjusį sekmadienį, birželio 18 d., Pajūrio miestelyje vyko atnaujintos Tremtinių aikštės atidarymas ir paminklo „Žuvusiems Sibire ir žuvusiems už Lietuvą“ atidengimo ceremonija. 

Pagerbti žuvusių tautiečių atminimą atvyko ne tik miestelio gyventojai, bet ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, seimo nariai Gintarė Skaistė, Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Povilionis, Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas, jo pavaduotojas Valdemaras Jasevičius, administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus, jo pavaduotoja Vera Macienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė ir atstovai iš kaimyninių rajonų, Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ štabo viršininkas pulkininkas leitenantas Viktoras Bagdonas, Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas majoras Andrius Jagminas bei tarybos nariai.

Tremtinių aikštės atidarymo metu
Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis Pajūrio Švč. Trejybės bažnyčioje, po jų, skambant Karinių jūrų pajėgų orkestrui, vadovaujamam Prano Memėno, susirinkusieji ėjo į tremtinių aikštę, kur vyko iškilminga ceremonija.

Prie paminklo, skirto žuvusiems už Lietuvos laisvę, kurį palaimino Jo Eminencija vyskupas Jonas Kauneckas, Pajūrio parapijos klebonas Antanas Mačius ir kiti dvasininkai, padėtos gėlės, uždegtos gedulo žvakės. Kalbomis ir šūvių salvėmis pagerbtas tremtinių atminimas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, gavę Šilalės rajono tremtinių nuotraukas, jų ekspoziciją ir žemėlapį su Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietomis Sovietų sąjungoje demonstravo atnaujintoje Tremtinių aikštėje esančiame traukinio vagone.

Ceremonijos metu skambėjo jautrios Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro tremtinių choro „Atmintis“ ir kitų vokalistų atliekamos dainos.

Šilalės rajono savivaldybės informacija

2017 m. birželio 17 d., šeštadienis

Diskusija "Kaip užtikrinti aukštojo mokslo kokybę Kaune?"

Kuno parlamentarų grupės pirmininkė Gintarė Skaistė,
Žygimanto Gedvilos nuotr. 15min.lt
Birželio mėn. 16 dieną (penktadienį) su Kauno parlamentarais organizavome diskusiją "Kaip užtikrinti aukštojo mokslo kokybę Kaune?". Joje savo matymą pristatė Vyriausybės sudarytos darbo grupės aukštojo mokslo reformos planui parengti narys, Mokslo ir studijų stebėsenos centro l.e.p. direktorius dr. Ramojus Reimeris, KTU Senato pirmininkas prof. dr. Rytis Krušinskas, LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis, VDU prorektorius doc. dr. Kęstutis Šidlauskas, ASU prorektorius doc. dr. Vidmantas Butkus, KTU Tarybos pirmininkas akad. prof. habil. dr. Arvydas Janulaitis.

Didžioji dalis universitetų sutaria, kad iš Vyriausybės pateikto aukštojo mokslo reformos projekto išbraukus konkrečius universitetų pavadinimus, reforma sulėtės. Matomos privačios universitetų iniciatyvos jungtis, padės šiek tiek optimizuoti besidubliuojančias programas, tačiau gali būti, jog tai nebus optimalus variantas Kauno ir Lietuvos mastu. Todėl svarbu atsakingai įvertinti visas alternatyvas.

Diskusija "Kaip užtikrinti aukštojo mokslo kokybę Kaune?",
Žygimanto Gedvilos nuotr., 15min.lt
Pirminiam Seimo nutarimo projektui dėl aukštojo mokslo pateikta net 11 Seimo narių pasiūlymų. Jiems visiems pritarus universitetų atsirastų netgi daugiau nei yra šiandien. Todėl priimant sprendimus svarbu turėti pilną informaciją ir išgirsti Vyriausybės bei universitetų argumentus. 

Priimdami sprendimus turime atsižvelgti ne tik į vidinę konkurenciją tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų, bet taip pat į tarptautinę. 2012 metų Eurostat duomenimis užsienyje studijuojančių lietuvių skaičius 40 kartų viršijo Lietuvoje studijuojančių užsieniečių skaičių. Todėl reikia stiprinti mūsų šalies universitetus, kad augtų tarptautinis konkurencingumas ir besirengiančiųjų studijuoti pasitikėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis.

2017 m. birželio 14 d., trečiadienis

Kreipiamasi į susisiekimo ministrą dėl nevalstybinės simbolikos uždraudimo

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį siūlydama papildyti „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisykles“ ir „Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatus“, uždraudžiant viešajame transporte viešai eksponuoti nevalstybinę simboliką.

Pastaruoju metu, vykstant kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, prorusiški kovotojai savo simboliu pasirinko Georgijaus juostą, kuri Rusijoje pradėta plačiai naudoti 2005 m., minint 60-ąsias Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines. Nuo to laiko, Georgijaus juostos naudojimas aktyviai eksportuojamas į kaimynines valstybes. Taip, prisidengiant Sovietų Sąjungos pergalės paminėjimu, siekiama sukelti nostalgiją tiems laikams ir sustiprinti palankumą dabartinės Rusijos vykdomai politikai.

„Valstybės pareiga užtikrinti Lietuvos gyventojų teisę jaustis patogiai keliaujant viešuoju transportu, tiek fiziškai, tiek emociškai. Tuo metu šiandien galimybė keleiviui pasirinkti viešojo transporto priemonę yra ribota. Todėl abejotinos simbolikos naudojimas tokioje uždaroje erdvėje (kaip pvz., taksi automobilis) dažnai sukelia neigiamas emocijas, galimai kursto tautinę nesantaiką. Todėl, atsižvelgiant tiek į Lietuvos gyventojų skaudžias patirtis po Sovietų Sąjungos pergalės vykusios okupacijos metu, tiek į prorusiškų kovotojų veiksmus Ukrainoje, Georgijaus juostos viešas eksponavimas yra itin kontraversiškas“, – komentavo G. Skaistė.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvai vadinamoji Sovietų Sąjungos pergalė prieš nacistinę Vokietiją atnešė beveik pusę amžiaus trukusią okupaciją, kurios metu per 300 tūkst. gyventojų buvo ištremti į Sibirą, partizaniniame pasipriešinime žuvo daugiau nei 20 tūkst. piliečių.

2017 m. birželio 10 d., šeštadienis

Susitikimas su delegacija iš Ispanijos

Birželio 9 dieną LR Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės su Ispanijos Karalyste nariai susitiko su Kanarų salų oficialių atstovų delegacija, kuri Lietuvoje viešėjo Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų kvietimu.

Delegacijos sudėtyje: Kanarų salų užsienio reikalų viceministras, ekonomikos ir santykių su Europa viceministras, žemdirbystės viceministras, Tenerifės salos viceprezidentas, ZEC (Ekonominė Kanarų zona) prezidentė ir kiti pareigūnai.

Delegacijos vizito Lietuvoje tikslas – aptarti galimybes atverti tam tikrai Lietuvos produkcijai Kanarų salų regiono rinką ir palankių sąlygų prekybai bei gamybai paieška.

"Džiaugiuosi, jog Lietuvos verslas atranda savo nišą šioame Ispanijos Karalystės regione. Tai tik parodo, kokią ekonominę naudą gauname visi iš vieningos ES prekių ir paslaugų rinkos. - susitikimo metu kalbėjo LR Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Ispanijos Karalyste grupės pirmininkė Gintarė Skaistė.


Seimas pritarė siūlymui suteikti didesnes socialines garantijas studentams

Vakar Seimas po pateikimo pritarė siūlymui, kad studijuojantys ir darbą praradę asmenys turėtų teisę į nedarbo draudimo išmokas. Tai num...