2011 m. liepos 22 d., penktadienis

Dėl Romuvos kino teatro

Jau tiek daug kartų viešai kalbėta apie Laisvės alėjoje esantį "Romuvos" kino teatrą ir jo perspektyvas, kad kartais atrodo, jog nebėra daugiau ką pridurti. Vyko Žmonių kavingais veidais akcijos, vyko pokalbiai su miesto valdžia, atrodė kad jau viskas eina gera linkme ir ši centrinės miesto gatvės erdvė virs kultūrine erdve, atgausiančia pirminę paskirtį - rodyti kiną. Tačiau šiuo metu man atrodo, jog džiaugtasi per anksti.
2010 spalį priėmėm miesto taryboje sprendimą paimti visuomenės poreikiams pastatą Laisvės al. 54 (kino teatras Romuva). Tuo būdu buvo užkirstas kelias mažajam UAB "Romuva" akcininkui Ramūnui Šalūgai inicijuoti bankroto procedūrą, dėl kurios turtas gali būti parduotas iš varžytinių. Šiuo metu UAB "Romuva" yra nemažai skolinga už komunalinius patarnavimus, mokesčius ir pan, kadangi veiklos beveik nevykdo ir pajamų neturi, o išlaidos reikalingos. 
Ankstesnės kadencijos metu UAB "Romuva" valdyba nutarė didinti įstatinį kapitalą, taip visiems akcininkams įnešant po atitinkamą pinigų sumą ir išperkant naujų akcijų emisiją. Tuo būdu būtų už ką sumokėti skolas. Tam tikslui Privatizavimo fondo sąmatoje numatėme 200 tūkst. litų. Ramūnas Šalūga apskundė šį valdybos sprendimą teismui. Užpraeitą tarybos posėdį naujoji miesto valdžia norėjo išbraukti iš privatizavimo fondo sąmatos lėšas skirtas akcijų emisijos išpirkimui. Tik mūsų frakcijos iniciatyva (pasiūlymu, už kurį balsavo taryba) kelių balsų persvara pavyko šių lėšų neišbraukti. 
Paskutiniame tarybos posėdyje vėl buvo įtrauktas klausimas, norint atšaukti praeitos kadencijos metu priimtą sprendimą, paimti "Romuvą" visuomenės poreikiams. Vėliau, mums iškėlus šį klausimą spaudos konferencijos metu bei kilus susidomėjimui iš žiniasklaidos pusės, tas klausimas iš tarybos darbotvarkės buvo išbrauktas. Tačiau šis ir kiti valdančiųjų veiksmai rodo, kad prioritetinio požiūrio į Romuvą, kaip į būsimą nekomercinio kino ir kultūros centrą - nebėra. Nesenai iš UAB "Romuva" valdybos pirmininkų atsistatydino ir architektas Audrys Karalius. Šiuo metu miesto valdantieji formuoja naują įmonės valdybą, kuri atspindės, matyt, jau naują požiūrį.

Norint būti kultūros sostine, reikia investuoti į kultūros bendruomenę

Tarpukariu Kauno mieste veikusi inteligentija turėjo ypač didelę įtaką visai Kauno miesto ir Lietuvos raidai. Praėjusią savaitę Seimo na...