2018 m. gegužės 9 d., trečiadienis

Kaune organizuota diskusija apie investicijas į aukštąsias technologijas

Diskusiją moderavo dr. Gintarė Skaistė
Gegužės 8 dienos pavakarę Kaune vyko antroji ciklo „7 Kauno veidai“ diskusija „Investicijos į aukštąsias technologijas. Trokštamos. (Ne)pasiekiamos?“, kurią organizavo Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė. Renginyje mintis išsakė savo sričių profesionalai: Seimo narys, buvęs premjeras, Andrius Kubilius; ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas, Gitanas Nausėda ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

„Nors dažnai investicijų į aukštąsias technologijas mūsų kasdieniame gyvenime ir nesimato, šios investicijos ilguoju laikotarpiu užtikrina didelės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą, augančią ateities ekonomiką bei valstybės pažangą, todėl kryptinga valstybės veikla jas pritraukiant yra itin svarbi“,  – teigė Seimo narė G. Skaistė.

Pokalbio metu buvo keliami klausimai apie investicijų į mokslą bei tyrimus kiekį ir efektyvumą, inovacijas ir ateities ekonomiką.

„Šalia geopolitinio saugumo, mano įsitikinimu, pats svarbiausias gyvybinis siekis ir pagrindinis iššūkis yra kiek galima greičiau pasivyti ekonominį ir socialinį Europos Sąjungos gerovės lygį. Tam, kad lietuviai čia galėtų uždirbti tiek kiek kitose Europos sąjungos šalyse, ekonominio-socialinio gerbūvio siekis yra savaime suprantamas“, – teigė Seimo narys A. Kubilius.

Diskusijos dalyviai, kaip labai svarbius aspektus, išskyrė švietimo ateitį ir demografinių procesų valdymą Lietuvoje. Taip pat diskutuota apie Europos ir Lietuvos ateities viziją, ateities ES biudžetą.

„Europa be jokios abejonės turi ambiciją tapti ne tik prekybos lydere, kuria šiuo metu ir yra, bet ir lydere aukštųjų technologijų, mokslo, skaitmeninės rinkos srityje ir iš esmės kurti ateities ekonomiką. Kol kas tai yra svajonė, nes Europos Sąjunga atsilieka ne tik nuo JAV, bet ir nuo Japonijos, Australijos, Kanados, ypatingai inovacijų ir mokslo tyrimų srityse, todėl tikrai yra kur tobulėti. Tam, kad ta ambicija taptų realybe, aišku, yra reikalingi pinigai. Todėl praeitą savaitę Europos Komisijos pristatytas ateities Europos biudžetas yra be galo svarbus, nes jis iš esmės numatys Europos Sąjungos ambicijų ir žvilgsnio gylį bei tolį 7 metams į priekį – nuo 2021 iki 2027 metų“, teigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Diskusijos dalyviai kritiškai įvertino Lietuvos įdirbį ir planus pritraukiant investicijas. Kaip vieni iš didžiausių trūkumų buvo įvardinti: aiškios ir suprantamos strategijos nebuvimas, paskatų verslui investuoti į aukštąsias technologijas stoka ir mokslininkų nesisteminis darbas siūlant verslui patrauklias idėjas ir produktus.

A.Pranckevičius, A.Kubilius, G.Skaistė, G.Nausėda
Taip pat daug dėmesio skirta verslo ir mokslo įstaigų glaudžiam bendradarbiavimui, keliant klausimą dėl verslo poreikių ir universitetų sukuriamos darbo jėgos pasiūlos suderinamumo.

„Pirmiausia reikalingas verslo įsitraukimas ir į aukštąjį mokslą, ir į specialistų rengimą, nes pernelyg daug pavyzdžių yra kuomet įmonėje vykdomas perkvalifikavimas specialisto, kuris 5 ar daugiau metų praleido aukštojo mokslo suoluose ir išėjo taip ir neparuoštas arba jam tiesiog reikalingas laikotarpis adaptuotis“, – teigė ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas, Gitanas Nausėda.

Diskusijos dalyviai sutarė, jog investicijos į aukštąsias technologijas yra itin svarbios šalies ekonominiam augimui, tuo pačiu skiriant ypatingą dėmesį jau turimų resursų įveiklinimui, tam, kad būtų sukurta didžiausia pridėtinė vertė visai Lietuvai.

Diskusijos vaizdo įrašas:


Komentarų nėra:

AUGANČIOS DALIJIMOSI EKONOMIKOS POVEIKIS ŠALIES ŪKIUI IR DARBO RINKAI

Konferencija AUGANČIOS DALIJIMOSI EKONOMIKOS POVEIKIS ŠALIES ŪKIUI IR DARBO RINKAI 2018 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Seim...