2018 m. gegužės 28 d., pirmadienis

Lietuviai vis labiau naudojasi dalijimosi ekonomikos platformomis

Konferencijos pranešėjai, Dž. Barysaitės nuotr.
Dalijimosi ekonomika vis labiau įtraukia lietuvius, nors iki ES vidurkio mums dar toloka. Tokią išvadą galima buvo padaryti po konferencijos Seime „Augančios dalijimosi ekonomikos poveikis šalies ūkiui ir darbo rinkai“. Konferenciją organizavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė.

„Dalijimosi ekonomikos apimtys visoje Europos Sąjungoje auga neįtikėtinu greičiu. Tokios platformos kaip Uber, Airbnb ar Savy.lt tampa įprasta paslaugų įsigijimo erdve. Ne išimtis yra ir Lietuva – dalijimosi platformos plečiasi, jų atsiranda vis daugiau. Tradicinis verslas į šias platformas žvelgia kaip į konkurentus, o valstybė mato iššūkius užtikrinant tokiose platformose paslaugas teikiančių asmenų socialinę apsaugą, o kartu ir teisingą mokesčių surinkimą. Todėl svarbu identifikuoti specifinius iššūkius kylančius šiam sektoriui Lietuvoje“, – teigė G. Skaistė.

Eurobarometro tyrimo duomenimis, 2015 metais didžiausią sandorių suminę vertę ES demonstravo apgyvendinimo paslaugų per platformas sektorius (Airbnb ar pan.) generuodamas 15,1 mlrd. eurų vertę, po 5 mlrd. eurų vertės sandorių turėjo pavežėjimo (Uber ar pan.) ir sutelktinio finansavimo (Savy.lt ar pan.) sektoriai. Šiek tiek nuo jų atsilieka kvalifikuotos ar nekvalifikuotos darbo jėgos rinka internete, sukurdama 2,7 mlrd. eurų vertę. 

Laura Galdikienė, Dž.Barysaitės nuotr.
„Europos Komisijos nuomone, artimiausiu metu dalijimosi ekonomika augs bent dešimt kartų greičiau nei kiti ekonomikos sektoriai. PwC prognozėmis, dalijimosi ekonomikos sandoriai ir platformų pajamos Europoje iki 2025 metų gali išaugti 20 kartų bei pasiekti atitinkamai 570 mlrd. ir 83 mlrd. eurų vertę.“, - kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje ekonominės valdysenos pareigūnas Marius Vaščega.

„Dalijimosi ekonomika nėra naujas reiškinys, tačiau naujos technologijos ir skaitmeninė transformacija jai suteikė naują impulsą: ši rinka sparčiai auga visoje Europoje. Lietuvoje augimas irgi jaučiamas. Atlikto tyrimo duomenimis, bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių dalijimosi ekonomikos paslaugomis naudojosi 20 proc. visų Lietuvos gyventojų, o tarp jaunų žmonių nuo 18 iki 35 metų ši dalis siekia net 32 proc.”, – teigė Swedbank vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.

Gintarė Skaistė, Dž.Barysaitės nuotr.
„Galima išskirti keturias sritis, kuriose dalijimosi ekonomikos plėtra kelia sudėtingus klausimus. Tai - konkurencinės sąlygos lyginant su tradicinėmis įmonėmis, mokesčių surinkimas, socialinės ir draudiminės garantijos platformose savarankiškai dirbantiems asmenims bei vartotojų teisės. Visgi, vertindami dalijimosi ekonomikos atnešamas galimybes, turime labai atsakingai žiūrėti į reguliacinės aplinkos kūrimą ir nepulti aklai griežtinti sąlygų.“ – kalbėjo G.Skaistė.

Renginyje pranešimus skaitė: Swedbank, UBER, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, LR Ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovai.

Komentarų nėra:

„Valstiečiams“ valdant pajamų nelygybė dar labiau išaugo

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė 2017 metų skurdo rizikos rodiklius, tarp jų ir pajamų nelygybės duomenis. Nepaisant...