2018 m. gegužės 16 d., trečiadienis

Siūloma nustatyti dviejų lygių tiesioginio valdymo modelį

Gintarė Skaistė, lrytas.lt nuotr.
Siekiant užtikrinti įstatymų viršenybės principą, siūloma numatyti galimybę įvesti dviejų tipų tiesioginį valdymą savivaldybėse. Tai numatančią įstatymo pataisą užregistravo Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė.

Nors iki šiol galiojusi įstatymo redakcija numatė priežastis, dėl kurių atsiranda priežastis įvesti tiesioginį valdymą savivaldybėse, tačiau realiai tai nebuvo daroma dėl perteklinių pasekmių: įvedus tiesioginį valdymą per 6 mėnesius turėtų būti surengti nauji savivaldybių tarybų rinkimai toje savivaldybėje.

„Egzistuojantis modelis turėtų užtikrinti, kad savivaldybės laikysis įstatymų, o jeigu ne – bus pritaikytos sankcijos ir galimai netgi įvestas tiesioginis valdymas. Tačiau savivaldybės dažnai pro pirštus žiūri į reikalavimus laikytis įstatymų, nes realios nuobaudos jiems negresia. Nuo 1990 metų tiesioginis valdymas buvo įvestas tik 1 kartą, ir tas pats atvejis vėliau teismo pripažintas neteisėtu. Akivaizdu, kad sukurtas savivaldos kontrolės modelis iki galo neužtikrina įstatymų viršenybės.“ – teigė Seimo narė G.Skaistė.


Pastaruoju metu iškilo Druskininkų savivaldybės atvejis, kuomet opozicija kreipėsi į Vyriausybę, prašydama užtikrinti Vietos savivaldos įstatyme numatytų įpareigojimų laikymąsi, arba kitu atveju įvesti tiesioginį valdymą ir išspręsti įsisenėjusią problemą. Tačiau, išvados projektą rengianti LR Vidaus reikalų ministerija nutarė, kad nors galima teigti, kad būtų teisinis pagrindas Vyriausybei siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įvesti laikiną tiesioginį valdymą Druskininkų savivaldybės teritorijoje, tačiau pripažįstant, kad savivaldos teisės įgyvendinimas yra viena iš pamatinių demokratijos vertybių, ypač svarbu įvertinti, ar Konstitucijoje numatyta administracinė priemonė – laikinas tiesioginis valdymas – būtų proporcinga šiuo konkrečiu atveju.

Analogiška situacija susidaro ir kitose pavienėse savivaldybėse, kuomet atsisakoma įgyvendinti teismo sprendimus. Vienas iš garsiausių pavyzdžių, kuomet Vilniaus rajono savivaldybė kategoriškai atsisakė pakeisti lenkiškas gatvių pavadinimų lenteles lietuviškomis. Po kelių metų bylinėjimosi buvo priteistos milžiniškos baudos, vėliau išieškotos iš tiesiog vietos politikų valią vykdžiusio savivaldybės administracijos direktoriaus.

Sprendžiant šias problemas, įstatymu siūloma numatyti dviejų lygių sankcijas. Nustačius kėsinimąsi į valstybės teritorinį vientisumą ar šiurkščius Konstitucijos bei įstatymų pažeidimus, kaip ir iki šiol, būtų panaikinami savivaldybės tarybos įgaliojimai, įvedamas tiesioginis valdymas toje savivaldybėje ir organizuojami nauji rinkimai. Kaip lengvesnę sankciją, siūloma įvesti laikiną konkretiems pažeidimams spręsti skirtą tiesioginį valdymą, kurio metu savivaldybės tarybos įgaliojimai būtų sustabdyti, o panaikinus įstatymų pažeidimus – vėl sugrąžinti. Ši sankcija būtų taikoma Vyriausybei konstatavus, jog savivaldybės taryba pažeidžia Konstituciją ar įstatymus, tačiau šie pažeidimai nėra šiurkštūs. Vyriausybės išvadai turėtų pritarti ir Seimas.

„Tokiu būdu būtų užtikrinta įstatymų viršenybė ir savalaikis įgyvendinimas net ir tų įstatymų, kurie nėra patogūs atskirų savivaldybių politikams. Galų gale, būtų sutaupytos lėšos, dažnai išleidžiamos beprasmiams ir ilgiems teisminiams procesams tarp Vyriausybės atstovų ir savivaldybių.“ – kalbėjo G.Skaistė.

Komentarų nėra:

Dalijimosi ekonomika: daugiau iššūkių ar galimybių?

Diskutuojant su europiniu lygmeniu dirbančiais politikais, jie nuolat kelia klausimus susijusius su dalijimosi ekonomikos plėtra, itin d...