2016 m. vasario 5 d., penktadienis

Gintarė Skaistė. Atlyginimų augimas aplenkia didžiąją Lietuvos visuomenės dalį

dr. Gintarė Skaistė
Šiandien neatitinkantis lūkesčių darbo užmokesčio augimas yra viena svarbiausių problemų Lietuvoje, o vėl išaugusi emigracija reikalauja spręsti šią problemą iš esmės. Kodėl statistikos pateikiami duomenys skelbia apie didėjantį darbo užmokestį, tačiau žmonės to nejaučia? Šia aktualia tema kalbiname naujos kartos politikę, praėjusią savaitę apgynusią ekonomikos mokslų daktaro disertaciją, Gintarę Skaistę.

- Pastaruoju metu vis dažniau skaitome Vyriausybės pranešimus apie šalies ekonomikos augimą, tačiau gyventojai teigia gerėjančių sąlygų nejaučiantys. Kaip manote, kur yra šio reiškinio priežastys?

Išties, šalies pagrindinių ekonominių rodiklių pokyčiai yra teigiami: augantis bendrasis vidaus produktas, kylantis vidutinis darbo užmokestis. Tačiau pradėjus atidžiau analizuoti pateiktus duomenis matome, jog vidutinio darbo užmokesčio augimui didžiausią įtaką visų pirma darė minimalaus darbo užmokesčio padidinimas, kuris palietė tik nedidelę dalį dirbančiųjų. Antra priežastis yra ta, kad pajamos ir atitinkamai gerovė sparčiausiai augo didžiausias pajamas gaunančių gyventojų grupei. Tuo tarpu valstybės atrama laikomos viduriniosios klasės - gausiausios visuomenės dalies ekonominė būklė kito mažiausiai. 

Žmonės mato akivaizdų nesutapimą tarp realių pragyvenimo sąlygų ir vyriausybės kalbų apie gerėjantį gyvenimą. Tai situacija, panaši į susiklosčiusią su prekių ir paslaugų kainomis, kai statistika nerodo kainų augimo, tačiau žmonės realiai mato pabrangusius kasdien vartojamus populiariausius produktus ir paslaugas. Ir šie neatitikimai yra žmonių nusivylimo ir tvyrančio neteisingumo jausmo priežastis.

- Bet premjero teigimu, 2015-aisiais emigracija išaugo dėl šauktinių į privalomąją karo tarnybą sugrąžinimo? Oponentų požiūriu, gyventojų išvykimas susijęs su darbo vietų trūkumu. Kokia jūsų nuomonė?

Premjeras neteisus, esminės priežastys glūdi tikrai ne jaunimo pasipriešinime šaukimui tarnauti kariuomenėje. Iš mažesnių miestų išvykstantieji skundžiasi darbo vietų trūkumu, tačiau didžioji dalis emigravusių žmonių pagrindine tokio pasirinkimo priežastimi įvardina žemus gaunamus atlyginimus, kurių, deja, neužtenka oriam pragyvenimui Lietuvoje. Ypač tai kontrastuoja su didžiausią pajamų lygį gaunančių žmonių atlyginimais. Pasaulio banko tyrimo duomenimis pagal pajamų nelygybę esame 4 šalis Europos Sąjungoje. 

Todėl gaila konstatuoti, jog socialdemokratai nesugebėjo augančios ekonomikos sąlygomis užtikrinti deramos gerovės didžiajai daliai šalies gyventojų, kitaip nei stambaus kapitalo atstovams, kurių pajamos augo daugiausiai iš visų socialinių grupių. 

- Tačiau ši Vyriausybė padidino minimalų atlyginimą, ar tai nesumažino pajamų nelygybės Lietuvoje?

Penktadalio didžiausias ir penktadalio mažiausias pajamas gaunančių asmenų atlyginimų vidurkiai skiriasi šešis kartus. Pastarųjų metų statistikos tendencijos nekinta – sparčiausiai pajamos auga daugiausiai uždirbantiems žmonėms. Todėl galima teigti, jog minimalaus darbo užmokesčio padidinimas - lašas problemų jūroje. Esminiai sprendimai turėtų būti susiję su darbo rinkoje nusistovėjusio ne minimalaus, bet vidutinio darbo užmokesčio lygio augimu, kuris paliečia visą viduriniąją klasę. 

Juk akivaizdu, kol pajamos didžiojoje dalyje ES šalių bus ženkliai didesnės nei Lietuvoje, emigracijos baigties tikėtis sudėtinga. Atsižvelgiant į dabartines pajamų augimo tendencijas, ES vidurkį pasieksime ne anksčiau kaip 2030 metais. Todėl norėdami išlikti kaip tauta, privalome dėti visas pastangas, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų galimybę gauti orų ir šeimos poreikius tenkinantį atlyginimą už savo darbą. 

- Esate Lietuvos socialios rinkos plėtros instituto ekspertė. Šis ekonomikos modelis yra sėkmingas Vokietijos gerovės pagrindas. Kaip manote, ar jų taikomos priemonės būtų veiksmingos mūsų šalies problemų sprendimui?

Turbūt esminis socialios rinkos išskirtinumas - požiūris į žmogų, suvokiant jog valstybės pareiga yra užtikrinti pagrindines sąlygas, kad žmogus galėtų pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais. Tuo tarpu Lietuvoje dažnai pabrėžiama valstybės globa: pašalpos ir lengvatos. Nors pagrindinis politikų uždavinys turėtų būti sudaryti sąlygas gyventojams pasirūpinti savimi, patiems spręsti iškilusias problemas. Tuomet ir pašalpų reikės mažiau, o orų atlyginimą gaunantis ir šeimą galintis išlaikyti žmogus neskubės važiuoti dirbti emigracijoje.

Šiuo metu institute rengiame Lietuvos ekonomikos galimybių studiją, kurią planuojame pristatyti jau kovo mėnesį. Joje bus pasiūlytas įvairių priemonių paketas, skirtas užtikrinti nuoseklų pajamų augimą visiems gyventojams. Manau, kad Vokietijoje sėkmingai pritaikytos priemonės bus veiksmingos ir mūsų šalyje, todėl Lietuva tvirtai žengs europietiškos gerovės keliu.

Kalbino Žilvinas Ignatavičius

Komentarų nėra:

Trūkstant darželių auklėtojų siūloma didinti jų atlyginimus

Gintarė Skaistė,                Karolinos Pansevič nuotr. delfi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcij...