2019 m. birželio 6 d., ketvirtadienis

Mero žygis per Šančius – padarysiu laimingais per prievartą

Pristatymas savivaldybėje, Kas vyksta Kaune nuotr.
Pastaruoju metu labiausiai aptariamas Kauno rajonas – Šančiai. Bendruomenė aktyviai dalyvauja diskusijose, pokalbiuose, svarstymuose. Visuose juose dalyvauja itin gausus būrys aiškiai apsisprendusių vietos gyventojų - gatvės, kuri atkirstų nuo Nemuno niekam nereikia.

Kadangi teko dalyvauti keliose tokiose diskusijose ir pristatymuose, susidariau gana aiškų situacijos vaizdą. Ir norėčiau šiomis įžvalgomis pasidalinti plačiau.

Gatvė bendrajame miesto plane pirmąsyk nubraižyta 1929 metais, vėliau koreguota, siaurinta. Kas nutiko, kad tas projektas tapo aktualus 2019 metais aš jokio atsakymo neišgirdau. Jokių skaičiavimų, jokių prognozių. Suprantu, kad eismo pralaidumas yra labai svarbus, bet jo galima siekti įvairiomis priemonėmis ir būdais. Pvz. tvarkant paraleliai esančią Vokiečių gatvę ar kitas. Kai nėra aiškių atsakymų iš valdžios, pradeda sklandyti gandai apie naujas statybas abiejose Šančių pusėse ir galimus interesus. Nemažą dalį jų atskleidė ir LRT atliktas tyrimas, apnuoginęs statybų Šančiuose ryšius su mero sūnaus verslu.

Planuojamos gatvės kaštai, terminai bendruomenei nežinomi. Tos informacijos oficialiai prašiau pristatant projektinius pasiūlymus, taip pat raštu savivaldybės administracijos direktoriaus. Deja, oficialaus atsakymo su datomis ir skaičiais negavau. Tik po susirinkimo privačiai savivaldybės atstovai teigė, kad jau nuspręsta ir gatvė tikrai bus. Nevarkit, žo.

Tuomet pasidalino galimais planais: orientacinė gatvės tiesimo kaina - apie 4 mln. eurų, būtų finansuojama ne iš ES lėšų, bet iš miesto biudžeto. Pabaigus derinti projektinius pasiūlymus planuojamas skelbti techninio projekto konkursas ir minėtą projektą planuojama jau turėti iki naujų metų. Gatvės įrengimas truktų apie dvejus metus (2020m.-2021m.). 

Gyventojai išsako savo poziciją, 15min.lt nuotr.
Vienok, liūdnai atrodo ir miesto vadovų nenoras kalbėtis. Lyg viešųjų ryšių specialistai rekomenduotų kalbėtis tik patogiomis ir populiariomis temomis, o tai kas skauda bendruomenei - tabu. Miesto valdžios atstovai nedalyvavo nei vienoje diskusijoje, atsisakė susitikti ir su Šančių bendruomene. Ryšys su išrinktais politikais atrodo labai vienapusiškas – kuomet meras išdėsto savo idėjas, bet nemato reikalo atsakyti į konkrečius klausimus ir lūkesčius. Su gyventojais susitinka tik administracijos darbuotojai, kurie tikrai nesprendžia kuri gatvė ir kada Kaune turi būti įrengta.

Projektas vis buvo vadinamas gatvės rekonstrukcija. Nors esama "gatvė" - tai 444 metrų žvyrkelis skirtas labiau automobilių parkavimui po daugiabučių langais. Visa tai išvirsta į 3,5 km 3 m. pločio dviejų juostų automobilių gatvę. Nežinau kokie motyvai lemia tokį žongliravimą žodžiais, nes derinimo procedūros nuo to lyg nesikeičia. Gal tai labiau psichologinio poveikio priemonė - kas gali priešintis gatvės pagerinimui?

Ir visi miesto vadovybės komentarai žiniasklaidoje atrodo lyg noras įkalti pleištą tarp Šančių ir likusio Kauno gyventojų. Lyg vietiniai būtų kažkokie uzurpatoriai, neprileidžiantys kitų prie Nemuno pakrantės. Užsigrobę žemę, prisisodinę neleistinų medžių ir dar nežinia kokias nuodėmes padarę. Tik aiškumo dėlei - visa pakrantė prieinama žmonėms. Visutėlė. Ir visa ja vinguriuoja puikus dviračių takas, kuriuo važiuodamas gali mėgautis Nemuno peizažais. Todėl bandymas sukurti poreikį 3,5 km automobilių gatvei remiantis keliais ne vietoje pasodintais medžiais atrodo juokingai.

Tikiuosi didesnio dialogo ir susiklausymo iš valdžios pusės. Vietos bendruomenė parodė neįtikėtiną susitelkimą ir vienybę. Per tokį trumpą laiką surinkta 5616 parašų pasisakant prieš naujos gatvės invaziją prie upės. Kas yra rinkęs parašus, žino koks tai titaniškas darbas. Dabar šančiškiai bus priversti padirbėti dar labiau. 

Vietos savivaldos įstatyme numatyta galimybė bendruomenėms inicijuoti vietos gyventojų apklausas jiems aktualiais klausimais. Tačiau Kauno valdžia nenori žinoti ką mano Šančių gyventojai apie po jų langais atsirasiančią gatvę. Vietoje to, Kauno valdančiuosius domina Šilainių, Dainavos ar Palemono gyventojų požiūris į gatvę Šančiuose. Dėl šios priežasties savivaldybės administracijos direktorius atsisakė inicijuoti Žemųjų Šančių gyventojų apklausą ir nurodė organizuoti apklausą viso Kauno teritorijoje. Taigi, Šančių bendruomenė turės pasiraitoti rankoves ir surinkti 14500 parašų apklausai inicijuoti, o vėliau tikėtis, kad 43500 Kauno gyventojų išsakys savo nuomonę dėl gatvės palei Nemuną.

Ir pabaigai - dažnai kalbame apie tai, kad miestas turi atsigręžti į upes. Turbūt niekas nesiginčija, kad Kaunas nėra pats geriausias pavyzdys, kaip miestui draugauti su jį supančiu vandeniu. Centras nuo vandens visiškai atbetonuotas, panašu kad šias tendencijas norima perkelti ir į Šančius. Manau, kad priėjimas prie vandens pirmiausia turi būti patogus pėstiesiems ir dviratininkams. Mašinomis atvykstantiems turi būti įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, o ne ištisinė trasa prasilėkti su vaizdu į vandenyną. Kas nebuvote, rekomenduoju atvykti Kranto 14-ąja gatve, sustoti stovėjimo aikštelėje ir savo akimis išvysti ramybę ir upės tėkmę.

Paryžius rodo gerą pavyzdį: vasarai uždaro judrią gatvę prie Senos upės ir įrengia jos vietoje paplūdimį. Na, Kaunas dar tik mokosi – daro taip pat, tik atvirkščiai. 

Komentarų nėra:

Seimas pritarė konservatorių siūlymui papildomai mokėti po 42 eurus vienišiems pensininkams

G.Skaistė ir L.Kasčiūnas, Delfi.lt D.Pipo nuotr. Šiandien Seimas po pateikimo sutiko svarstyti Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių d...