Lietuva šiandien be Vyriausybės. Pasaulyje – karas, sąjungininkų pozicijų svyravimai ir geopolitinių galių persitvarkymas. Tokiu metu premjeras turi būti vedlys – žmogus, gebantis priimti sprendimus ir vesti komandą. Pavojingiausia, kai vietoje lyderio turime stumdomą rikį – priklausomą nuo kitų ėjimų ir pasirengusį aukoti valstybės interesus dėl trumpalaikių koalicijos sandorių.
Trečiadienį socialdemokratai pristatys savo siūlomą premjerą. Tačiau klausimas juk ne vien apie pavardę. Naujasis Vyriausybės vadovas bus vertinamas pagal tai, ar gebės vesti Lietuvą per sudėtingą laikotarpį – ir ar jo tikslas bus stiprinti valstybę, o ne tik užtikrinti savo koalicijos išlikimą.
Šiandien Lietuvai reikia ne laikino administratoriaus ir ne partinio kompromiso. Reikia žmogaus, kuris turėtų ne tik žinias ir patirtį, bet ir aiškią vertybinę kryptį – laisvę su atsakomybe, pagarbą žmogaus pastangoms, stiprios valstybės viziją.
1. Lyderystė, kuri telkia, o ne skaldo
Lietuvai reikia lyderio, kuris sugeba suburti įvairias politines jėgas sprendimams, o ne pasikliauti vien savo frakcijos balsais. Ir ypač – kuris atmeta bet kokias pagundas dalintis valdžią su radikaliomis, prorusiškomis ar antisemitinėmis jėgomis, kaip „Nemuno aušra“. Koalicijos stabilumas negali būti perkamas valstybės reputacijos kaina.
2. Atsakomybė ir sprendimų drąsa
Naujasis premjeras bus matuojamas ne pažadais, o tuo, kaip greitai ir aiškiai reaguos į iššūkius. Lietuva jau patyrė, ką reiškia, kai problemų sprendimas atidėliojamas ar bandoma išvengti atsakomybės – tai baigiasi politine krize ir visuomenės pasitikėjimo praradimu. Todėl būtinas lyderis, kuris ne tik įvardija problemas, bet ir ryžtingai imasi sprendimų laiku.
3. Ekonomikos stuburas – augimą skatinančios taisyklės
Ekonomika auga nuo aiškių ir prognozuojamų taisyklių, investicijų pritraukimo, darbo vietų kūrimo ir vidurinės klasės stiprinimo. Pastaruoju metu statistika rodo, kad užsienio investicijos Lietuvoje yra prislopusios – tai signalas, kad būtinas stabilus ir skaidrus reguliavimas, ypač mokesčių srityje. Bet kokie pokyčiai turi būti pagrįsti skaičiavimais, pereinamosiomis priemonėmis ir konstruktyviu dialogu, kad nebūtų gesinamas augimo potencialas.
4. Aiški proeuropietiška kryptis ir kieta gynybos linija
Šalis negali rizikuoti savo geopolitine padėtimi ir sąjungininkų pasitikėjimu. Premjeras turi užtikrinti, kad Lietuva išliktų patikima NATO sąjungininkė ir aktyvi ES narė, nes tai tiesiogiai lemia ir mūsų saugumo garantijas – įskaitant Lietuvoje dislokuotus amerikiečių karius. Pastaruoju metu JAV siunčia signalus apie galimą karių buvimo Europoje mažinimą, todėl bet kokia koalicija su radikaliomis, antisemitinėmis jėgomis, kaip „Nemuno aušra“, keltų realią riziką, kad šie partneriai nuo mūsų nusisuks. Ne mažiau svarbi ir energetinė nepriklausomybė – „Nemuno aušra“ ne kartą torpedavo strateginius projektus, todėl premjeras turės atsilaikyti tiek vidaus, tiek išorės spaudimui ir laikytis kietos linijos šalies interesų gynyboje.
5. Valstybės vizija – ilgalaikė nauda, o ne trumpalaikis populizmas
Premjeras turi matyti visos Lietuvos paveikslą – nuo saugumo iki ekonomikos, nuo švietimo iki regionų gyvybingumo. Jis turi stiprinti vidurinę klasę – žmones, kurie savo darbu laiko valstybę ant pečių – ir grąžinti pasitikėjimą, kad pastangos Lietuvoje veda į rezultatą. Tai reiškia rinktis sprendimus, kurie teikia ilgalaikę naudą valstybei, net jei jie reikalauja daugiau laiko ir pastangų nei šiandien populiarūs, bet rytoj žalą keliantys sprendimai.
Šiandienos situacija – išbandymas visiems. Socialdemokratams – ar jie pasirinks lojalumą partijai, ar lojalumą Lietuvai. Vienas iš labiausiai aptarinėtų kandidatų jau pasitraukė, o likę trys rizikuoja tapti stumdomais rikiais: vienam trūksta tvirto palaikymo net savo partijoje, kitas turi daugiau ambicijų nei jas pagrindžiančių darbų, trečiam – stinga patirties nacionalinėje politikoje. Įsitraukus į koaliciją su abejotinais partneriais, visi jie galėtų tapti pernelyg priklausomi nuo jų įtakos. Tokia pradžia kelia klausimą: ar būtent šie žmonės gali vesti Lietuvą per sudėtingą laikotarpį?
Lietuva negali sau leisti dar kartą nusivilti – ir negali rizikuoti savo ateitimi dėl trumpalaikių valdžios sandorių su tais, kurie nepripažįsta demokratijos ir Lietuvos valstybingumo principų. Šiame globalių įtampų laikotarpyje mums reikia vedlio, o ne stumdomo rikio kitų politinių žaidėjų lentoje.
Komentarai