Šiandien Lietuvoje girdime vis daugiau ne pasitikėjimo, o dvejonių balsų. Žmonės vis dažniau jaučiasi palikti nežinioje. Valstybės sprendimai priimami be aiškios logikos, o valdžios elgesys vis dažniau primena serialą be aiškios pabaigos.
Premjero verslo paskola iš Nacionalinio plėtros banko tapo teisėsaugos objektu. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vietoj atsakymų – pasiūlymai kreiptis pas „Antarktidos pingvinus“. Tuo pat metu mokesčių reforma vis dar „lipdoma“ kompromisais, o pensijų sistema braška nuo siūlomų pokyčių.
Tad šiandien verta kelti klausimą: kur mes einame? Ir ar tikrai visiems Lietuvoje galioja vienodos taisyklės?
Reforma be vizijos: kai reforma tampa rinkimų kampanija
Mokesčių reforma yra svarbi kiekvienam gyventojui. Deja, dabar ji atrodo ne kaip ilgalaikės strategijos dalis, o greičiau – kompromisų dėl rinkimų rezultato rinkinys.
Reformos autoriai kalba apie gynybą, tačiau dalis surinktų lėšų gali keliauti ne į saugumą, o į sektorius, kur sprendimai primena rinkimines dovanas – pavyzdžiui, Vyriausybės programoje įrašytas PVM lengvatas vaisiams ir daržovėms, o gal net ir koalicijos partnerių siūlomiems restoranams. Tai ne gynyba – tai rinkiminė prekyba pažadais, prisidengiant nacionalinio saugumo vardu. Tokia politika yra ciniška ir netoleruotina.
Deklaruojamas tikslas – nacionalinis saugumas. Realybė – rinkiminės lengvatos, kosmetinės pataisos ir dar vienas įstatymas, kuriame kai kurie moka mažiau, nes moka už ryšius, o ne už turtą.
Ypač simboliška istorija su nekilnojamojo turto mokesčiu. Jau devintoji šio įstatymo versija lemia, kad daugelis mokesčius mokėjusių jo nebesumokės, o surenkamos lėšos bus mažesnės nei dabar. Tokie sprendimai griauna pasitikėjimą visa sistema – tai ne reforma, o privilegijų kūryba.
TS-LKD kaip opozicija palaiko idėją, kad būtina surinkti daugiau lėšų gynybai ir užtikrinti teisingesnį apmokestinimą. Tačiau bet kokia mokesčių reforma turi būti tvari, skaidri ir nukreipta į visų, o ne išrinktųjų, interesus.
Gynybos finansavimas: neužtenka skolintis – reikia susitarti
Lietuva iki šiol buvo viena iš nedaugelio NATO šalių, kuri per keletą metų be ypatingų išlygų padvigubino gynybos finansavimą. Geopolitinei situacijai blogėjant, dabar planuojamas naujas NATO tikslas – siekti 5 % BVP gynybai. Lietuvai tai reiškia papildomus 1,6 mlrd. eurų kasmet.
Tačiau dabartinė mokesčių reforma surenka tik apie trečdalį šios sumos – maždaug 0,5 mlrd. eurų per metus. Visa kita planuojama padengti skolinantis – pasinaudojant Europos Komisijos laikinu leidimu ketverius metus skolintis po 1,2 mlrd. eurų kasmet. Pasinaudojant skolinimosi galimybe visiškai, per ketverius metus susidarys 4,8 mlrd. eurų papildoma valstybės skola. Net jei vidutinė skolinimosi kaina būtų 1,9 %, vien palūkanoms teks sumokėti apie 360 mln. eurų. Tai – dar vienas tylus, bet labai brangus įsipareigojimas, kurį dengs ateities mokesčių mokėtojai.
Galų gale toks skolinimasis yra laikinas sprendimas. Po 2029 metų šis leidimas baigsis, o ilgalaikio plano – kaip užtikrinti stabilų gynybos finansavimą – vis dar nėra.
Skola gali užlopyti šiandieną, bet neapmoka ateities. O valstybės saugumas negali priklausyti nuo laikinų leidimų skolintis. Tai turi būti aiškus, nacionalinis susitarimas, o ne biudžetinės kūrybos pratimas kasmet prieš rinkimus.
TS-LKD siūlo grįžti prie nacionalinio susitarimo dėl gynybos finansavimo – sutarti dėl ilgalaikės vizijos, ne grindžiamos skolomis ar rinkiminėmis akcijomis. Pateikėme du alternatyvius finansavimo šaltinius:
– valstybei priklausančių įsiterpusių žemės sklypų pardavimą (1-2 mlrd. Eurų),
– valstybės įmonių dividendų ir rezervų panaudojimą (iki 1 mlrd. Eurų).
Tai būtų laikini šaltiniai, tinkami pereinamojo laikotarpio finansavimui, bet negalintys pakeisti ilgalaikio sprendimo.
Kai kalbame apie gynybą, neturėtų būti nei dešinės, nei kairės – turime būti vienoje pusėje. Lietuvos pusėje.
Pensijų sistema: griauti lengva, bet ką statome vietoj?
Pensijų sistema yra ilgalaikis susitarimas tarp valstybės ir žmogaus. Dabartiniai planai leisti žmonėms išsiimti sukauptas lėšas iš antrosios pensijų pakopos gali atrodyti patraukliai trumpuoju laikotarpiu, tačiau griauna pačią sistemos esmę.
Ekspertai jau įspėjo: jei dalis žmonių pasitrauks iš kaupimo, pensijos mažės visiems – tiek tiems, kurie nutrauks kaupimą, tiek tiems, kurie liks. Sistema remiasi dalyvavimu. Jei mažėja pasitikėjimas – mažėja ir grąža. Jei mažėja grąža – silpnėja rezultatas visai kartai.
Kai žmogus nebetiki, kad valstybė jį palaikys senatvėje, jis pradeda atsitraukti – ne tik nuo sistemos, bet ir nuo pačios valstybės.
Ką siūlome vietoje to? TS-LKD parengė 10 punktų planą, kuriame numatyta:
– mokestinės paskatos ilgalaikiam kaupimui,
– „atvėsimo“ laikotarpis,
– tikslinės atsiėmimo programos,
– prieinami, bet atsakingi investavimo būdai.
Estija jau išbandė modelį, kai žmonėms buvo leista pasiimti lėšas. Po reformos ten pasitraukė apie 34 % dalyvių, o aktyviai kaupiančiųjų liko dar mažiau – ne visi, kurie liko sistemoje, toliau mokėjo įmokas. Sistema liko ne tik praretėjusi, bet ir trapesnė. Tuometinė valdžia pasirinko leisti pasitraukti, bet nepasiūlė atsakingų alternatyvų – tai pakenkė visos sistemos stabilumui.
Mums rūpi. Todėl kalbame.
TS-LKD šiandien yra opozicijoje. Tačiau opozicija tai ne tyla ir ne laukimas. Tai – darbas. Aiški pozicija, konstruktyvūs siūlymai ir atsakomybė už savo žodžius.
Mes kalbame, kai kiti – tyli. Veikiame, kai kiti – skaičiuoja reitingus.
Ir darome tai ne dėl savęs. O todėl, kad mums rūpi valstybės ateitis, jos saugumas, žmonių gerovė ir pasitikėjimas sistema.
Lietuvai šiandien nereikia dar vienos tylinčios valdžios. Jai reikia lyderių, kurie mato plačiau, veikia atsakingai ir kalba ne tai, ką nori girdėti, o tai, ką reikia pasakyti. TS-LKD pasiruošusi ne tik kritikuoti, bet ir veikti – kai to labiausiai reikia.
Komentarai