Kaunas – aukštųjų technologijų miestas

Kaunas žengė dar vieną žingsnį norėdamas tapti moderniausiu aukštųjų technologijų miestu šalyje. Antrame pagal dydį Lietuvos mieste pastaraisiais metais atidaryti du mokslo ir technologijų slėniai, kuriuose kuriasi didelės tarptautinės informacinių paslaugų bendrovės bei jauni ir ambicingi verslininkai iš Lietuvos. Pasak TS-LKD frakcijos Kauno miesto taryboje seniūnės Gintarės Skaistės, aukštųjų technologijų vystymas bei jaunųjų verslininkų skatinimas – vieni pagrindinių miesto plėtros prioritetų, leisiantys miestui patirtį dar didesnį ekonominį proveržį.

- Gintare, esate akademinių reikalų tarybos narė, kuruojate Kauno, kaip akademinio miesto, įvaizdžio strategijos kūrimą. Kaip keičiasi Kaunas, stebint naujų mokslo ir technologijų erdvių plėtrą?

– Kaunas nuo seno žinomas kaip inžinerinis miestas, turintis didžiausią technologinį universitetą (KTU), stiprią pramonę. Potencialius investuotojus domina gabūs, universitetus baigę, jauni specialistai, gera jų paruošimo kokybė. Šie privalumai – mūsų miesto išskirtinumas. Visgi, norint išlikti konkurencingais besikeičiančiame pasaulyje, turime būti inovatyvūs ir ambicingi, todėl miesto plėtros strategijoje prioritetas teikiamas aukštųjų technologijų vystymui.

Dar 2004 metais Kauno savivaldybė kartu su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais įkūrė mokslo ir technologijų parką „Technopolis“. Šiandien galime džiaugtis pastaraisiais metais atidarytais „Santakos“ ir „Nemuno“ mokslo ir technologijų slėniais. Bendros investicijos šiuose objektuose sudaro per 340 mln. litų, įkurta 560 aukštos pridėtinės vertės darbo vietų.

- Kaip manote, Kauno mokslo ir technologijų slėniai tarpusavyje konkuruoja ar bendradarbiauja?

– Tokie nuogąstavimai neturi jokio pagrindo. „Santakos“ slėnyje vystoma darnioji chemija, mechatronika ir susijusios elektroninės technologijos, ateities energetika bei informacinės ir telekomunikacinės technologijos. Tuo tarpu „Nemuno“ slėnis įsteigtas Lietuvos žemės, miškų ir maisto ūkio sektoriui plėtoti. Jame vystomos tokios mokslinės sritys, kaip agrobiotechnologija, bioenergetika ir miškininkystė, maisto technologijos, sauga ir sveikatingumas. Kauno universitetai labai prasmingai bendradarbiauja ne tik „Santakos“ ir „Nemuno“ slėnių vystyme, bet ir tarpusavio veikloje. Ypatingai džiugina Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendradarbiavimas. Kaunas visada buvo stiprus medicinos srityje, turime gerų specialistų, tad neišnaudoti šio potencialo būtų neracionalu. Iš kitos pusės, turime Kauno, kaip stipraus inžinerinio miesto įvaizdį – siekiant sinerginio efekto, labai svarbus atsiradęs glaudesnis bendradarbiavimas tarp šių mokslo įstaigų.

- Kauno universitetai bendradarbiauja, tačiau kaip vystosi mokslo ir verslo santykiai?

– Mūsų visuomenėje vis dar gajūs mitai bei išankstinės nuostatos. Mintys apie verslo įtaką mokslui neturėtų virsti „baubu“. Juk būtent verslo įmonės, naudodamos mokslo produktus, padaro juos prieinamus visiems vartotojams.

Vienas iš gerųjų pavyzdžių, šalia „Santakos“ mokslo ir technologijų centro esantis technologinio verslo inkubatorius. Nepraėjus nei porai mėnesių nuo šio pastato atidarymo, jame sukurta beveik 350 darbo vietų. Didžiausia nuomininkė, JAV kapitalo informacinių technologijų įmonė „Virtustream“, per dvejus metus žada įdarbinti iki 70 IT specialistų. Būtent tokios įmonės užtikrina aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą, taip išlaikydamos mūsų universitetų absolventus Kaune.

- Kaip kauniečių gyvenimą veikia mokslo ir technologijų slėnių plėtra mieste?

– Tokių mokslo slėnių kūrimosi nauda įvairialypė. Tai ne tik anksčiau minėtos investicijos į mokslą, naujų darbo vietų kūrimas, tačiau ir įspūdingos šiuolaikinės architektūros pastatų atsiradimas mieste. „Santakos“ slėnio dviejų tūrių pastatas Baršausko gatvėje – tikra miesto puošmena. Mano nuomone, tai inovatyvaus Kauno simbolis, savyje talpinantis mokslo ir verslo sinergiją bei veržlumą.

- Kokie pagrindiniai uždaviniai ir iššūkiai laukia vystant aukštąsias technologijas Kauno mieste?

– Mokslas ir verslas kol kas žengia tik pirmuosius bendradarbiavimo žingsnius. Tad mūsų, kaip savivaldybės atstovų, uždavinys – skatinti ir lengvinti jų bendradarbiavimą. Pastaraisiais metais įsteigėme inovatyvaus verslo rėmimo programą „Kauno startuoliai“. Jos pagalba paramą verslo pradžiai galės gauti jaunos inovatyvios įmonės, turinčios gerą idėją bei jos įgyvendinimo planą. Iš kitos pusės, jau dešimtmetį veikia savivaldybės įkurtas mokslo ir technologijų parkas „Technopolis“, suteikiantis prieglobstį naujausias technologijas taikančioms bendrovėms. Šiuo metu jame dirba per 60 jaunų specialistų. Šiandien aukštosios technologijos ir žinios yra būtinas įrankis pritraukiant investicijas bei konkuruojant ne tik su kitais Lietuvos, bet ir viso pasaulio miestais.