Kirgizijos patirtys

Vakar teko susitikti su Tarptautinio respublikonų instituto darbuotoju iš Kirgizijos Kanat Joldoshov. Jis papasakojo apie padėtį Kirgizijoje, su kokiomis problemomis susiduria opozicijos atstovai, kaip sunku demokratijai skintis kelią šioje šalyje.

Šiuo metu Kirgizijoje nebėra televizijos, kuri sutiktų rodyti opozicijai palankias laidas. Paskutinė pasidavė ir tapo pramogine televizija, nes nebenorėjo kištis į politiką. Opozicijai palankūs laikraščiai persekiojami. Vienas iš jų šiemet buvo perregistruotas jau keturis sykius, nes valdžia vis uždraudžia leidybą arba uždeda milžiniškas baudas. Iš 91 parlamento nario, net 72 priklauso valdančiajai partijai. Tad dabartinio prezidento iniciatyva bet kada galima pakeisti konstituciją jam palankesne versija. Tuo tarpu opozicija įtaria valdžią rinkimų rezultatų klastojimu. Mat pagal apklausas 20 procentų populiarumą turėjusi jungtinė opozicijos partija net nepateko į parlamentą. O visiškai nepopuliarūs komunistai turi netgi keletą vietų.

Tokių susitikimų metu pagalvoju, kad nors ir netobula demokratija, tačiau geresnės sistemos išrasta tikrai nėra. Kirgizijoje situacija šiek tiek geresnė nei Baltarusijoje, bet dar toli iki tokios demokratijos, kokią turime Lietuvoje.

Komentarai