2008 m. gruodžio 2 d., antradienis

Energetinis saugumas - šiandienos iššūkiai

Praėjusios savaitės pabaigoje teko dalyvauti Energijos konferencijoje Hagoje. Kurios pagrindiniai aspektai buvo mūsų energijos vartojimo sukelta klimato kaita bei NATO šalių energetinio saugumo scenarijus.
Renginio metu buvęs NATO generalinio sekretoriaus patarėjas, dabar Karališkosios karo akademijos viršininkas, Chris Donnelly kalbėjo apie tai, kad reikia keisti dabartinio vadovavimo bei lyderystės metodus, norint šiuolaikiniame pasaulyje veikti visu pajėgumu. Jo nuomone, visų pagrindinių šalių karinė technika yra beviltiškai pasenusi. Mat norint atnaujinti savo karinę įrangą per 25 metus, tam reikia skirti ne mažiau kaip 5 procentus BVP. Tuo tarpu, jei nori atnaujinti per 50 metų, užtektų skirti 2 procentus BVP. Šiuo metu NATO šalys yra įsipareigoję didinti savo pinigus skiriamus krašto apsaugai iki 2 procentų, tačiau beveik visos (tame tarpe ir Lietuva) yra toli nuo šio skaičiaus. Juk šiuo metu varžytis ginklais yra beprotiškai brangu. Pranešėjo nuomone, pasaulis dabar yra visai kitokiame kare, kai viskas ypač greitai keičiasi. Jo žodžiais „iš šalto karo patekome į karštą taiką“.
Shell koncerno atstovas pristatė kompanijos parengtą 2050 metų energijos scenarijų, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas klimato kaitai. Oksfordo mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad jau 2030 metais, nekeičiant mūsų vartojimo įpročių, bus apie 100-150 mln. klimato „pabėgėlių“. Jie bus priversti išsikraustyti iš savo gyvenamų plotų dėl pasikeitusio planetos klimato. Pvz. vandenynų pakrančių ar dykumų pakraščių gyventojai ir pan. Nyderlandų ekonomikos ministerijos atstovo nuomone, jei šalys nekeis savo CO2 išleidimo politikos, 2050 metais pasaulio šilumos lygis gali pakilti nuo 6 iki 10 laipsnių Celsijaus. Vienas iš pasiūlymų stabdant šių dujų išleidimą, būtų vadinamasis CO2 mokestis. Juo būtų apmokestinamos šalys, neprisidedančios prie tarptautinių sutarčių reguliuojančių CO2 išleidimą. Šiuo metu yra pasirašytas Kioto protokolas, kuris sėkmingai reguliuoja dujų išleidimą daugelyje šalių, tarp jų ir Europos Sąjungoje. Tačiau prie šio protokolo gerų idėjų neprisideda tokios šalys kaip JAV, Kinija ir Indija, gaminančios didžiąją dalį pasaulio CO2. Šiuo metu JAV prisiekinėja, kad jei prie sutarties prisijungtų Kinija ir Indija, valstijos taip pat ribotų dujų išleidimą. Tačiau šios sparčiai besivystančios šalys nelabai nori riboti savo ekonomikos augimą dėl planetos ateities.
Taigi, laukiam pasaulio galingųjų atsakingesnio požiūrio, kol dar ne per vėlu...

Komentarų nėra:

Trūkstant darželių auklėtojų siūloma didinti jų atlyginimus

Gintarė Skaistė,                Karolinos Pansevič nuotr. delfi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcij...