Finansų ministerija: ekonomika šiemet augs sparčiau, plėtra tęsis ir 2022 metais

 

Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais bus spartesnis nei numatyta rugsėjį ir sieks 4,8 proc. Augimas išliks spartus ir kitąmet – numatoma 3,7 proc. siekianti ūkio plėtra. Lyginant su rugsėjo vertinimu, atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje numatomas spartesnis nedarbo lygio mažėjimas ir ženklesnis vidutinio darbo užmokesčio augimas tiek šiems, tiek ir ateinantiems metams.

„Lietuvos ekonomika šiemet augs sparčiau nei tikėtasi rugsėjį, augimas – nepaisant tvyrančio neapibrėžtumo – išliks spartus ir ateinančiais metais. Matome, kad nedarbo lygis ir gyventojų užimtumas 2022 metais grįš į priešpandeminį lygį. Vyriausybės priimti sprendimai dėl MMA, NPD bei mokytojų, medikų, pareigūnų, socialinių ir kultūros darbuotojų atlyginimų didinimo, kartu su augančia darbo jėgos paklausa privačiame sektoriuje, lemia ženklesnį nei prognozuota rudenį vidutinio darbo užmokesčio augimą tiek šiais, tiek ir kitais metais – tai užtikrins tolesnį žmonių perkamosios galios augimą net ir laikinai išaugusios infliacijos sąlygomis“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.    

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, jog Lietuvos ekonomika šiemet augs 4,8 proc. Ateinančiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,7 proc., o 2023–2024 metais – po 3,5 proc. per metus.

Scenarijuje numatoma, jog nedarbo lygis praėjusiais metais siekęs 8,5 proc., 2021 m. sumažės iki 7,1 proc., o užimtų gyventojų skaičius, po patirto 1,5 proc. nuosmukio pernai, šiemet išaugs 0,8 proc. Šių metų trečiąjį ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius šalyje buvo aukščiausias nuo 2008 metų pradžios ir sudarė 26,7 tūkst. Ateinančiais metais gyventojų ekonominį aktyvumą ir užimtumo augimą skatins stipri darbuotojų paklausa ir įsibėgėjantis plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimas. Numatoma, kad 2022 metais užimtų gyventojų skaičius padidės 0,6 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc. Taigi 2022 metais tiek nedarbo lygis, tiek ir užimtumo rodikliai pasieks priešpandeminį lygį.

Šiemet vidutinį darbo užmokestį (DU) reikšmingai didina išaugusi darbuotojų paklausa ir darbuotojų, turinčių darbo rinkos poreikius atitinkančius įgūdžius, trūkumas bei padidinti atlyginimai viešajame sektoriuje. Numatoma, kad 2021 metais šalyje vidutinis mėnesinis bruto DU augs 9,7 proc. Atsižvelgus į 2022 metų biudžete priimtus sprendimus dėl viešojo sektoriaus darbuotojų apmokėjimo, didėsiančio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio ir bendros situacijos darbo rinkoje, DU augimo prognozė ateinantiems metams padidinta iki 9,3 proc.

Įvertinus vartotojų kainų raidos tendencijas ir atnaujintas technines prielaidas dėl naftos kainų raidos, numatoma, kad 2021 metais vidutinė metinė infliacija sudarys 4,5 proc. Apie du trečdalius infliacijos lemia išorės veiksniai, tokie kaip tarptautiniu mastu išaugusios importuojamų energijos žaliavų ir pramoninių prekių kainos. Ateinančiais metais, stabilizavusis energetinių žaliavų kainoms, vidutinė metinė infliacija turėtų lėtėti iki 4 proc. Numatoma, kad santykinai didesnį poveikį kainų lygiui 2022 metais darys paslaugų kainų infliacija, nulemta padidinto MMA, spartaus vidutinio DU augimo šalyje ir stiprios paklausos.

Šiemet šalies ūkio augimui reikšmingą įtaką daro namų ūkių vartojimo išlaidos, kurios per pirmuosius devynis šių metų mėnesius augo 6,9 proc. 2021 metų pabaigoje taikomi kontaktinės ekonominės veiklos ribojimai buvo daug švelnesni, palyginti su taikytais 2020 metų pabaigoje, tad išlaidos prekių ir paslaugų įsigijimui turėtų toliau augti – scenarijuje numatoma, kad namų ūkių vartojimo išlaidos šiemet augs 6,6 proc. Įvertinus augančią gyventojų perkamąją galią ir prielaidas dėl pandemijos valdymo priemonių, namų ūkių vartojimo išlaidos 2022 metais galėtų augti 4 proc., išliekant panašiame lygyje ir vėlesniais vidutinio laikotarpio metais.

Šiemet investicijos Lietuvoje per pirmuosius devynis mėnesius augo 10,2 proc. ir buvo svarbus ūkio augimo veiksnys. Didžiausią poveikį sparčiam investicijų augimui turėjo produktyvios investicijos, kurios gali sudaryti sąlygas tvariam šalies ekonomikos augimui ateityje. Investuoti į produktyvumą didinančias priemones įmones skatino smarkiai išaugusi produkcijos paklausa, darbo jėgos trūkumas ir beveik išnaudoti turimi gamybiniai pajėgumai, šiuo metu siekiantys istorines aukštumas. Produktyvios investicijos per pirmuosius devynis 2021 metų mėnesius, lyginant su atitinkamu 2020 metų laikotarpiu, buvo didesnės 24,1 proc. Numatoma, kad šiemet investicijos galėtų augti vidutiniškai 9,1 proc., ateinančiais metais – 7,5 proc., o vidutiniu laikotarpiu po 8 proc. per metus.

2021 metai buvo palankūs ir eksportuotojams. Įvertinus šių metų devynių mėnesių prekių ir paslaugų eksporto tendencijas bei pasikeitusias technines prielaidas dėl užsienio prekybos partnerių ekonominės raidos perspektyvų, scenarijuje numatoma, kad 2021 metų prekių ir paslaugų eksportas palyginamosiomis kainomis galėtų augti 11,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais užsienio prekybos raidai neigiamos įtakos gali turėti išorės veiksniai (išaugusi geopolitinė įtampa, COVID–19 viruso atmainų, mutacijų keliamas ekonominis neapibrėžtumas), tačiau įvertinus Lietuvos eksportuotojų gebėjimus prisitaikyti prie iššūkių, vidutiniu laikotarpiu teigiamos eksporto plėtros tendencijos turėtų tęstis. Numatoma, kad 2022–2024 metais prekių ir paslaugų eksportas vidutiniškai galėtų augti apie 5,2 proc. per metus.

Esminiais neigiamos rizikos veiksniais dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis išlieka naujų COVID-19 atmainų protrūkių šuoliai ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, vėluojantis masinio populiacijos vakcinavimo planų įgyvendinimas, lėtesnis euro zonos ir globalios ekonomikos atsigavimas, svyravimai pasaulio finansų rinkose, stiprėjančios geopolitinės įtampos, užsitęsęs žaliavų brangimas ir tiekimo sutrikimai, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas.

Taip pat neatmetama teigiama rizika, kad efektyvus masinio populiacijos vakcinavimo planų įgyvendinimas Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse sudarys pagrindą ekonomikai augti sparčiau, nei numatyta šiame scenarijuje. Spartesnis ES ir globalios ekonomikos atsigavimas, efektyvesnis ES struktūrinių fondų ir kitų lėšų panaudojimas vidutiniu laikotarpiu, didesnis ES ekonomikos gaivinimo priemonių taikymo kitose ES valstybėse – Lietuvos užsienio prekybos partnerėse, poveikis ir jo sukeliamas efektas Lietuvos ekonomikai vidutiniu laikotarpiu taip pat gali paskatinti Lietuvos ūkio augimą labiau, nei numatyta šiame scenarijuje.

Komentarai

Anonimiškas sakė…
dėl gegužės 6 dienos Seimo posėdžio (greičiausiai bus klausimas tada – darbotvarkės dar nėra, bet gali klausimą įkišti ir balandžio 29 dieną į Seimo plenarinio posėdžio pabaigą). Prašau jūsų atvykti į Seimo vakarinį posėdį (nes dauguma Seimo narių vakare posėdyje nebūna) ir balsuoti prieš Peticijų komisijos išvadą. Peticijų komisijos išvada: atmesti peticiją. Balsuodamas prieš paremsite peticiją. Peticijoje siūloma leisti dviratininkams ir el. paspirtukininkams važiuoti per pėsčiųjų perėją. Siūlymuose įpareigojant pilnai sustoti prieš pėsčiųjų perėją ir praleisti pėsčiuosius. Komisijoje diskusija net nevyko, kiti komisijos nariai be pirmininko net peticijos teksto, kaip suprantu, net nebuvo iš viso atsidarę. Atėjo, tiesiog, matyt, liežuviu pamalti – šiaip ant bajerio. Atsakant į komisijos narės klausimą - turite suprasti, kad el. paspirtuką yra sunku persivesti per pėsčiųjų perėją, nes ratas yra neatjungiamas nuo variklio ir nuolatos buksuoja. Paspirtuko svoris apie 20kg, todėl ir nešti yra kas veikti. Paklauskite savo kolegų, kurie dviračiais ir paspirtukais važinėja ar bent vienas nulipa nuo dviračio ar papirtuko per pėsčiųjų perėją. Regionuose dviratis ir el. paspirtukas naudojamas kaip vienintelė transporto priemonė, tiem kas neturi automobilio. Todėl, nulipinėti kas 100 metrų ties kiekviena pėsčiųjų perėja yra absurdas. Piktina ir tai, kaip prastai dauguma Seimo narių žiūri į savo tiesioginį darbą – Seimo posėdžio vakarinėje dalyje iš 141 Seimo nario ateina į Seimo posėdį tik 60 Seimo narių. Todėl, jūsų prašau, bent jau ateiti į balsavimą
Anonimiškas sakė…
Susiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės požiūris yra aklas. Kelių ir oro transporto politikos grupė tik apsimeta, kad nemato problemos. Ministerija teigia, kad ten kur nėra dviračių takų dviračių – dviračių pervažų iš kvadratų ir nebus. Supraskite, kad Lietuvoje dviračių eismas pagrinde vyksta šaligatviais, o ne dviračių takais. Taigi, privažiavęs šaligatvių gatvę dviratininkas kiekvieną kartą kas 100 metrų turi nulipti nuo dviračio ir persivaryti dviratį. Taigi, mieste gaunasi ne važiavimas dviračiu, o taisyklių laikymasis dėl nulipimo nuo dviračio yra utopija.
Ar galima nupiešti tik dviračių pervažą iš kvadratų šalia perėjos ir netiesti dviračių tako? Ne, negalima. Nes prieštarauja Statybos techniniam reglamentui. Statybos techniniam reglamentas reikalauja, kad būtų atskiras dviračių takas.
Ar galima nupiešti dviračių pervažą absoliučiai ant kiekvienos pėsčiųjų perėjos (kur nėra dviračių tako) ir taip visoje Lietuvoje? Ne, negalima. Nupiešus dviračių pervažą, reikia nuleidinėti bortus, perkelti mašinų sustojimo prieš perėją vietas ir taip toliau. Todėl, kiekvieną kartą reikia projektuoti. Savivaldybės neturi nei žmogiškųjų išteklių nei finansinių išteklių.
Ar galima sumažinti pėsčiųjų perėją ir nupiešti dviračių pervažą šalia šviesoforinėje perėjoje? Ne, negalima. Susisiekimo ministro įsakymas dėl Šviesoforų taisyklių įrengimo – įsako, kad dviračių pervažą ir pėsčiųjų perėją turi atskirti šviesoforas. Todėl, reikia perkelti šviesoforą. Tada nuleisti šaligatvio bortus. Tada perdaryti automobilių sustojimo vietą prieš pėsčiųjų perėją. Sumodeliuoti, kaip pakeitimai paveiks miesto kamščius. Ir apskritai visą vietą suprojektuoti. Visa tai kainuoja ir savivaldybės neturi pinigų tam.
Anonimiškas sakė…
Faktinė situacija:
• Siūlymams leisti važiuoti dviračiams per perėjas pritaria Vilniaus miesto savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė, Pagėgių savivaldybė, Kalvarijos savivaldybė, Birštono, Joniškio, Jurbarko, Molėtų, Rokiškio, Šilalės, Skuodo, Ukmergės, Utenos, Vilkaviškio, Zarasų, Raseinių, Pakruojo, Tauragės, Varėnos, Kėdainių rajonų savivaldybės. Ką Susisiekimo ministerija į tai? O gi, nieko. Susisiekimo ministerija, tiesiog, ignoruoja savivaldybių prašymą.
• Siūlymas leisti važiuoti yra pagrįstas maža avaringumo statistika. Kadangi, pateiktais duomenimis 90 proc. dviratininkų važiuoja per pėsčiųjų perėjas, o avarijos beveik nėra. Priėmus pakeitimus važiuojančių dviratininkų per perėjas gali išaugti iki 10 proc. Ne avarijų skaičius išaugs, o važiuojančių per perėjas žmonių kiekis gali išauti ne daugiau kaip 10 procentų. 90 proc. ir taip važiuoja per pėsčiųjų perėjas.
• Baltijos šalys Latvija ir Estija yra įsiteisinusios važiavimą per perėjas. Siūloma formuluotė yra paimta iš Latvijos ir Estijos formuluočių. Formuluotė užtikrina eismo saugumą. Estijoje ir Latvijoje jų ministerijų pateiktais duomenimis priėmus pakeitimus nepadidėjo.