PIRMAS 100 DIENŲ. KOKIOS JOS BUVO?
Rytoj XVIII-osios Vyriausybės darbo šimtadienis. Ta proga įdomu pasižiūrėti atgal ir įvertinti su kokiais pagrindiniais iššūkiais teko susidurti, kokie darbai nuveikti finansų srityje.
🚩 Savo kadenciją pradėjome kitaip, nei kurie nors mūsų pirmtakai iki šiol – turėjome operatyviai imtis COVID-19 padarinių valdymo ir kilimo iš koronaviruso pandemijos duobės, kurioje tuo metu buvome atsidūrę.
1️⃣ Vienas pagrindinių instrumentų tam – šalies biudžetas. Radę buvusios Vyriausybės biudžeto projektą buvome nemaloniai nustebinti – jame ne tik nebuvo numatyta lėšų pandemijos pasekmėms mažinti, bet ir nebuvo pinigų įstatymuose numatytoms išlaidoms – pvz. papildomam pensijų indeksavimui, kuris praėjusios kadencijos metu buvo garsiai ir plačiai deklaruotas. Išanalizavę ko trūksta, pateikėme atnaujintą biudžetą, jame skaidriai numatydami išlaidas, skirtas finansuoti pagalbos priemones dirbantiesiems ir darbo netekusiems, paramą verslui, vakcinos įsigijimą, papildomus viršvalandžių apmokėjimus specialistams ir kitas būtinas priemones.
2️⃣ Per pirmąjį šimtadienį taip pat pradėta kompleksinė mokesčių lengvatų peržiūra, siekiant didesnio mokestinio teisingumo. Tuo pačiu tai padės įgyvendinti Vyriausybės programoje įrašytus įsipareigojimus: pensijų indeksavimo, vienišų pensininkų skurdo mažinimo ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo, geresnės švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų paslaugų kokybės. Šiai peržiūrai taip pat suburta plačių kompetencijų, skirtingų sektorių atstovų mokesčių ekspertų grupė, kuri tikimąsi, savo patirtimi ir įžvalgomis prisidės prie kokybiškų pokyčių mokesčių sistemoje. Praeityje įvairios darbo grupės ir komisijos dažnai vykdavo už uždarų durų, kas kėlė rimtų klausimų dėl sprendimų objektyvumo. Šį kartą imamasi atviro ir skaidraus proceso.
3️⃣ Finansų ministerija taip pat koordinuoja Europos Komisijos priemonės – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo – plano rengimą. Jis skirtas šalims narėms įveikti COVID-19 pandemijos sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes. Priemone bus finansuojamos struktūrinės reformos ir skatinamas ūkio atsigavimas, prioritetą teikiant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkoms. Iš viso Lietuvai skirta 2,225 mlrd. eurų dotacijų, kurios turės būti paskirstytos 7 prioritetams: 1. Žalioji pertvarka; 2. Skaitmenizacija; 3. Švietimas; 4. Sveikata; 5. Socialinė apsauga; 6. Inovacijos ir mokslas; 7. Viešojo sektoriaus pertvarka. Šiuo metu nacionalinis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas rengiamas kartu su ministerijomis, jį derinant drauge su Vyriausybės programa ir 2021–2030 m. Nacionaliniu pažangos planu. Galutinį nacionalinį planą turime pateikti iki balandžio 30 d., o vėliau – dar gauti ir Europos Komisijos patvirtinimą. Ekonomikos atsigavimo plano įgyvendinimas prisidės prie neigiamų pandemijos pasekmių sumažinimo bei padės pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo vidutiniu laikotarpiu.
4️⃣ Dar kelios džiugios žinios, kurių sulaukė naujoji Vyriausybė – perspektyvūs reitingų agentūrų įvertinimai. Įtakinga reitingų agentūra „Moody’s“ po šešerių metų pertraukos pagerino Lietuvos ilgalaikio kredito reitingą, nustatydama A2 kategoriją, taip rodydama pasitikėjimą naująja Vyriausybe ir jos politika, „Standard & Poor’s“ – patvirtino turėtą A+, o „Fitch Ratings“ bei „DBRS Morningstar“ – įtvirtino stabilią perspektyvą. Vertinimo laikotarpiu vyko ne vienas Finansų ministerijos vadovybės ir reitingų agentūrų atstovų susitikimas, kurių metu pristatyta Vyriausybės programa finansų srityje, esami ir prognozuojami rodikliai. Aiškiai prognozuojama Vyriausybės politika ir jos veiksmų pagrindu prognozuojami rodikliai suteikia investuotojams koncentruotą informaciją apie gebėjimus vykdyti savo finansinius įsipareigojimus – aukštas kredito reitingas rodo mažesnę riziką, kad skolininkas gali nevykdyti įsipareigojimų, ir atitinkamai garantuoja mažesnę skolinimosi kainą.
5️⃣ Šiandien, priešpaskutinę pirmojo Vyriausybės šimtadienio dieną, Finansų ministerija pristatė dar vieną nuveiktą darbą – Ekonominės raidos scenarijų, kuriame pažymima, jog pagrindas ekonomikos atsigavimui yra tolimesnis pandemijos suvaldymas ir masinis visuomenės vakcinavimas. Planuojama, jog ekonomika šiais metais augs 2,6 proc. Be abejonės, pandemija pablogino nedarbo rodiklius Lietuvoje, tačiau ateityje situacija turėtų gerėti. Kalbant apie darbo užmokestį – jis ir toliau augs sparčiau, nei infliacija, todėl gyventojų perkamoji galia ir toliau didės.
➡️ Tokie tie pagrindiniai darbai. Galiu tik pasakyt, kad laikas nebuvo lengvas. Anaiptol.
➡️ Visgi, artimiausiu metu laukia jau atnaujinto valstybės biudžeto projekto rengimas, kuriame turės atsispindėti ne tik Ekonomikos atsigavimo priemonės lėšomis finansuojami projektai, bet ir su pandemijos suvaldymu bei išėjimu iš krizės susijusios išlaidos.
Ačiū Jums visiems už palaikymą. Dirbsim toliau.
Komentarai