Siūloma atsisakyti diskriminacinių sąlygų skiriant išmoką savarankiškai dirbantiems

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Gintarė Skaistė įregistravo Užimtumo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama atsisakyti diskriminacinių sąlygų skiriant išmoką savarankiškai dirbantiems. 

 2020 m. balandžio 7 d. buvo priimti Užimtumo įstatymo pakeitimai su konkrečiomis trimis sąlygomis, pagal kurias fiksuotą 257 eurų išmoką už mėnesį ekstremalios situacijos ir karantino metu gali gauti savarankiškai dirbantys asmenys. Šios sąlygos nurodė būti įregistravus veiklą ne mažiau kaip 3 mėnesius per pastaruosius metus iki karantino paskelbimo, nedirbti pagal darbo sutartį ir negauti iš jos pajamų bei juridinio asmens atveju neturėti likviduojamos asmens statuso.

Visgi, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šiandien Lietuvoje apie 75 tūkst. asmenų vykdo ir savarankišką veiklą, ir dirba pagal darbo sutartis. Nors jie daugybę metų mokėjo visus mokesčius, tačiau jiems 257 Eur parama nesuteikiama. Taigi, vertinant sudarytas sąlygas išmokai gauti, aiškiai matoma, kad jos yra diskriminacinio pobūdžio – mėginama riboti gavėjų ratą ir taip sutaupyti valstybės biudžeto lėšų, nors Ekonominių ir finansinių priemonių plane ir numatyta suteikti Vyriausybei teisę skolintis papildomai 5 mlrd. eurų. 

„Nemaža dalis individualios veiklos vykdytojų, ypatingai menininkai, kartu dirba ir pagal darbo sutartis, tačiau dažnai nepilnu etatu. Kai kurie tik vieną dieną per mėnesį, todėl jų gaunamos darbo santykiams prilyginamos pajamos yra ganėtinai mažos. Todėl dabar ypač sunkioje padėtyje atsiduria tokių asmenų šeimos, kada ženkliai sumažėjus pajamoms reikia išlaikyti vaikus ar pasirūpinti vyresnio amžiaus tėvais“, – teigė L. Kasčiūnas. 

„Dabar sudaryta išmokų mokėjimo tvarka diskriminuoja tuos asmenis, kurie individualią veiklą vykdė trumpesnį 3 nei mėnesių laikotarpį per paskutinius metus ir planavo ją tęsti. Jie nekalti, kad pradėjo verslą likus nedaug laiko iki karantino, juk niekas negalėjo jo numatyti. Taip pat, diskriminuojami papildomai pagal darbo sutartis dirbantys asmenys. Nors veikla ir sustabdyta, bet valstybės paramos jie negauna. Tuo tarpu tuo pačiu metu kiti individualios veiklos vykdytojai, nors jų pajamos karantino metu yra pastovios, visgi paramą gauti gali vien dėl to, kad nedirba pagal darbo sutartį. Toks reglamentavimas nėra teisingas“, – teigė G. Skaistė.

Priėmus siūlomą įstatymą, savarankiškai dirbančių asmenų išmoką karantino metu gautų ir vėliau nei prieš 3 mėnesius prieš karantiną įregistruotos veiklos vykdytojai bei tie, kurie papildomai dirba pagal darbo sutartį. Seimo narių teigimu, šis įstatymas panaikintų diskriminacines nuostatas skirstant valstybės paramą, nes pagrindinis tokios išmokos mokėjimo tikslas yra kompensuoti dalį nuotolių, kuriuos asmuo patyrė dėl to, kad negali vykdyti savo individualios veiklos. Aukštesnio pajamų lygio palaikymas šiems asmenims skatintų didesnį vartojimą ir taip prisidėtų prie dėl taikomų karantino suvaržymų susitraukusios ekonomikos stimuliavimo.

Komentarai