Šiandien įvykusiame susitikime su Jo Ekscelencija Prezidentu Gitanu Nausėda aptarėme svarbiausius ateinančių mėnesių darbus:
➡️ Kalbėjomės apie išlaidas, kurios yra numatytos Valstybės biudžete koronaviruso pandemijai suvaldyti: kiek yra išnaudojama lėšų dabartinio griežtojo karantino metu ir kokie skaičiai prognozuojami tuomet, kai apribojimai baigsis ar bus mažesni. Prioritetas šiandien - darbo vietų išsaugojimas.
➡️ Apie Valstybinės mokesčių inspekcijos taikomas priemones. Nuo šių metų pradžios sudarytas naujas įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos, sąrašas. Šioms įmonėms nebus taikomi delspinigiai už mokesčių atidėjimą iki metų vidurio. Taip bus lengviau išgyventi sunkmetį tiems, kieno apyvarta karantino metu krito arba veiklos buvo apribotos, siekiant suvaldyti ligos plitimą.
➡️ Apie darbo grupę dėl mokesčių lengvatų peržiūros ir teisingesnio skirtingo verslo rūšių apmokestinimo. Padarysime parengiamuosius darbus su skaičiais ir alternatyvų analize, o vasario mėnesį pakviesime ekspertus plačiai diskusijai dėl konkrečių pakeitimų. Įstatymo projektai galėtų būti priimti Seime jau šio pavasario sesijoje ir įsigalioti nuo ateinančių metų.
➡️ Tuo pačiu aptarėme šešėlio mažinimo plano rengimą. Jame galėtų atsirasti 4 segmentai:
1️⃣ duomenų bazių ir duomenų, kuriuos turi valstybė, efektyvesnis panaudojimas. Kad šešėlis galėtų būti susektas, identifikuotas ir užkardytas, kuomet tai atlikti tikslingiausia ir greičiausia.
2️⃣ mokesčių mokėjimo supaprastinimas, kad smulkiam ir vidutiniam verslui būtų patogu mokesčius mokėti, mažiau atsirastų paskatų vengti deklaruoti mokesčius.
3️⃣ visuomenės sąmoningumo didinimas, jog mokesčius mokėti visgi yra naudinga. Kadangi taip didėja žmonių socialinės garantijos ir auga viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas.
4️⃣ bendradarbiavimas su tarptautinėms institucijomis užkardant mokesčių nemokėjimą ir tikslinės priemonės atskiruose sektoriuose, kad būtų galima sumažinti šešėlį ten, kur jis yra didžiausias. Išskiriant rizikingus sektorius, kurie identifikuoti VMI ir kitų institucijų. Priemonės turėtų apimti ne tik ribojimų, bet ir paskatų skaidrumui sistemos plėtimą.
➡️ Su Prezidentu aptarėme ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF), kaip bus derinami prioritetai su atskiromis ministerijomis ir kokie yra terminai. Šios priemonės pagalba Lietuvai skiriama daugiau nei 2 mlrd. eurų struktūrinėms reformoms įgyvendinti. Todėl turime istorinę galimybę transformuoti turimą ekonomikos modelį į aukštesnės pridėtinės vertės, bei išspręsti kitus pribrendusius klausimus: švietimo bei sveikatos paslaugų kokybės ir prieinamumo, socialinės atskirties ir pan. Balandžio pabaigoje galutinis RRF prioritetų projektas turi būti suderintas su Europos Komisija, todėl laiko turime ne itin daug.
➡️ Galų gale, plačiai aptarėme Nacionalinio plėtros fondo steigimo galimybes, unifikuojant ir sujungiant nacionalinės plėtros įstaigas, kurias turime valstybėje. Aptarėme atliktą galimybių studiją, jos atnaujinimą ir tolimesnius žingsnius siekiant didesnio finansavimo smulkiam ir vidutiniam verslui bei geresnių sąlygų įgyvendinti strateginius valstybei projektus.
Komentarai