 |
| Seimo narė Gintarė Skaistė |
Po vakar Kaune vykusios diskusijos dėl Centrinio pašto ateities Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį ir AB „Lietuvos paštas“ vadovybę prašydama laikinai sustabdyti šio tarpukario architektūros šedevro pardavimą, kol bus pateikti sudarytos ekspertų grupės pasiūlymai.
„Susiduriame su apgailėtina Kauno centrinio pašto pastato nepriežiūra ir įvairių institucijų abejingumu. Atrodo, kad atsakomybę visi stumdo nuo savęs, o pastato savininkai tenori atsikratyti galvos skausmu tapusio objekto. Parduoti lengviausia, sunkiau atrasti ilgalaikius tikslus. Todėl tikiuosi, kad atviras pokalbis su kultūros bendruomene padės pagaliau sukaupti politinę valią ir priimti sprendimus dėl šio pastato ateities“, – teigė Seimo narė Gintarė Skaistė.
Stiprų visuomenės nerimą dėl vieno iš ikoniškiausių miesto simbolių – Kauno centrinio pašto – parodė iniciatyvinės grupės inicijuota peticija „Už Kauno centrinio pašto išsaugojimą“, kurią vos per kelias dienas pasirašė daugiau nei 2900 žmonių.
 |
| Diskusija dėl Kauno centrinio pašto ateities |
Diskusijoje dalyvavusi AB „Lietuvos paštas“ generalinė direktorė Asta Sungailienė teigė, kad Kauno centrinio pašto pastatas pašto reikmėms yra per didelis ir šiuo metu tik 10 proc. pastato yra naudojama pašto reikmėms. Todėl artimiausiame įmonės valdybos posėdyje, kuris vyks vasario 8 dieną, planuojama svarstyti galimybę parduoti šį pastatą.
Kauniečiams keliant klausimą apie pastato perspektyvas po pardavimo, Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras sakė, kad naujasis savininkas privalės apsaugoti visas vertingas pastato savybes. Jo nuomone, Kauno savivaldybės įsitraukimas į pastato įveiklinimą būtų tikrai prasmingas. Tuo metu susisiekimo viceministras Paulius Martinkus savo atstovaujamos ministerijos kaltės susidariusioje situacijoje nemato. „Ministerija paskui kiekvieną pastatą neprilakstys“, – teigė jis.
Toks pareiškimas sulaukė nepasitenkinimo iš pastato likimu susirūpinusių miestiečių. Kultūros paveldo departamento Kauno padalinio vadovo Svaigedo Stoškaus teigimu, būtent Susisiekimo ministerija tarpukariu užsakė šio pastato projektą ir statybą. Todėl dabartinis bandymas atsiriboti nuo problemos sprendimo yra skausmingas „lyg motinai atsisakant savo vaiko“.
Diskusijos dalyviai siūlė kaip Kauno centrinio pašto pastatui galėtų būti grąžinta gyvybė. Tarp siūlomų variantų skambėjo galimybė pastate įkurti savivaldybės darbuotojus ar atverti legendinį paštą kultūrinei veiklai.
 |
| doc. Jurgita Šiugždinienė |
„Šis pastatas Kaunui yra labai svarbus, todėl privalome užtikrinti ne tik susidariusios avarinės būklės likvidavimą, bet ir užtikrinti tolesnį pastato įveiklinimą. Todėl siūlau rimtai pagalvoti apie Architektūros centrą – atvirą architektūros, interjero, dizaino žmonių ir visuomenės bendradarbystės erdvę, kurioje veiktų architektūrinės parodos, seminarai, kūrybinės dirbtuvės“, – kalbėjo viena iš peticijos iniciatorių, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė Jurgita Šiugždinienė.
Apibendrinant diskusiją buvo nuspręsta kreiptis į atsakingas institucijas prašant laikinai atidėti Kauno centrinio pašto privatizavimą. „Turime per daug blogų privatizavimo pavyzdžių, tarp jų legendiniai „Tulpės“, „Metropolio“, „Kauko“ pastatų. Todėl prašome pristabdyti Kauno centrinio pašto pardavimą, kol ekspertai pateiks savo matymą ir siūlymus, kaip pastatą pritaikyti kultūros bendruomenės reikmėms“, – kalbėjo G. Skaistė.
Komentarai