Emigruojama jau ir dėl didesnės pensijos

Pastaruoju metu skurdžiausia visuomenės dalimi tapo nuo stagnuojančių pensijų priklausantys pensininkai. Jų pajamos jau daugelį metų auga gerokai  lėčiau nei atlyginimai ar pajamos iš turto. Pavyzdžiui, vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu per pastaruosius 8 metus sumažėjo nuo 49,4 proc. iki 42,3 proc. 

Šiandien vidutinė senatvės pensija yra vos 274 Eur., o trečdalis pensininkų mūsų šalyje gyvena žemiau Lietuvoje nustatytos skurdo ribos. Pensijos padidinimas keliais eurais ištirpsta augančiose prekių ir paslaugų kainose. Tokia situacija nepriimtina ne tik dabartiniams pensininkams, tačiau ir darbingo amžiaus žmonėms. Su metais net ir jauną žmogų ima nerimas, kad senatvėje jam irgi teks tenkintis katino ašaromis. 

10 metų dirbant užsienyje garantuoja minimalią užsienietišką pensiją

Apklausų duomenimis, beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų, o ypač jauni žmonės, mano, kad dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių. Pastaruoju metu apskritai pastebima tendencija emigruoti dėl būsimos pensijos. Vidutinio amžiaus lietuviai aktyviai dalinasi informacija, kad vakarinėse ES šalyse padirbėjus vos 10 metų jie užsidirbs minimalią užsienietišką pensiją. Todėl į užsienius užsidirbti senatvei iškeliauja darbingiausia mūsų visuomenės dalis. Tuo pačiu, einamieji mokesčiai nuo darbo pajamų keliauja ne dabartiniams Lietuvos, bet Jungtinės Karalystės pensininkams išlaikyti.

Todėl svarstant galimas pensijų sistemos pertvarkas svarbu įvertinti ne tik šiandienos, bet ir būsimų pensininkų interesus. Juk išvažiavus mokesčių mokėtojams, nebus kam sunešti lėšų ir dabartiniam pensijų lygiui palaikyti. Tad keistai atrodo valdančiųjų neatsakingi svarstymai dėl II pakopos pensijų nacionalizavimo. Taip diskredituojamas visos sistemos tvarumas ir dar labiau auga paskatos palikti mūsų šalį dėl sotesnio kąsnio senatvėje.

2030 metais 3 darbuotojai išlaikys 2 pensininkus

Atsižvelgiant į emigraciją, mažą gimstamumą ir senėjančią visuomenę, matosi kad dabartinės sistemos galimybės ne tik kad didinti, bet ir išlaikyti dabartinį pensijų lygį yra labai ribotos. Jei nieko nekeisime Sodros sistemoje, 2030 metais 3 darbuotojai turės išlaikyti 2 pensininkus. Todėl norint užtikrinti padorias pensijas, atlyginimus reiktų apmokestinti iki begalybės.

Šiandien visi specialistai skambina varpais, kad ilgiau delsti negalima. Pensijų sistemos tvarumui užtikrinti būtina reforma. Vienas iš sprendimų - bazinės pensijos dalies iškėlimas į Valstybės biudžetą, kurį galima papildyti ir kitomis mokestinėmis pajamomis. Tuo pačiu reformuojant papildomų pensijų sistemą taip, kad ji skatintų pačius žmones apsispręsti ilgiau likti darbo rinkoje ir reikalauti darbdavius skaidriai mokėti atlyginimą.

Šioje vietoje išlenda esminiai požiūrių skirtumai tarp įvairių politinių jėgų. Vieniems atrodo, kad Sodra yra mūsų išganymas, todėl visus darbo mokesčiais surenkamus pinigus reikia sumesti ten. Kiti remiasi kitų ES šalių patirtimi, kai pensija gaunama iš skirtingų šaltinių: stabilumą garantuojančio valstybinio draudimo ir investuojančio privataus. Taip užtikrinamas saugus pagrindinis dydis ir pasinaudojama prieaugiu investuojant dalį sumokėtų pinigų. Toks pasidalinimas rizika yra naudingas būsimiems pensininkams, o kartu mažina būsimą valstybės naštą mokant pensijas.

Būtina susieti įmokas su būsima pensija

Apskritai, apklausus dirbančiuosius, trečdalio nuomone - visai nesvarbu, ar darbdavys moka atlyginimą skaidriai ir sumoka visus mokesčius. Akivaizdu, kad nesuvokiamas priežastinis ryšys tarp skaidraus atlyginimo ir būsimų pajamų senatvėje. Tai turėtų būti itin neraminantis rodiklis bet kuriai Vyriausybei.

Todėl pensijų sistema privalo  akivaizdžiai susieti žmogaus sumokėtas įmokas su būsima pensija. Tai darbuotojus paskatintų reikalauti mokėti atlyginimus ne vokelyje, o deklaruojant realų darbo užmokestį. Tuo pačiu, turinčius sveikatos ir noro – ilgiau likti darbo rinkoje.

Šioje vietoje itin svarbus yra ir tarptautinių organizacijų pabrėžiamas finansinis raštingumas. Juk nesudėtinga sukurti online sistemą, kur prisijungęs vienoje vietoje matytum kokią pensijos dalį preliminariai gausi iš Sodros, kokią iš II ir III pakopos privačių pensijų fondų. Kad ir be finansinio išsilavinimo būtų paprasta įvertinti savo situaciją. 

Išsamus visų galimybių sukaupti didesnę pensiją pateikimas vienoje erdvėje yra labai reikalingas. Juk kartais dėl paprasčiausios informacijos stokos nėra pasinaudojama jau egzistuojančiomis galimybėmis. Pavyzdžiui, šiandien Lietuvoje sudarytos itin geros mokestinės sąlygos, kad darbdaviai kauptų papildomą pensiją darbuotojams. Tačiau nežinant, šis klausimas net nėra keliamas pokalbiuose dėl darbo. 

Būtinas visų politinių jėgų susitarimas dėl pensijų sistemos reformos

Akivaizdu, kad sprendimų reikia. Tačiau jie negali priklausyti nuo kas 4 metus vykstančių Seimo rinkimų. Neatsakingi ir dažni pasikeitimai pensijų sistemoje mažina ir taip menką žmonių pasitikėjimą ja. Todėl bet kokias pertvarkas reikia grįsti susitarimu ir ilgojo laikotarpio nauda, o ne vienašališkai „nuleidinėti“ sprendimus.

Komentarai