Seimo TS-LKD frakcijos narė Gintarė Skaistė įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos projektą, kuriuo siūloma gyventojams palengvinti mokestinę naštą, jei jie nuspręs įgyti papildomą kvalifikaciją ar aukštąjį išsilavinimą.
Per ekonominę krizę mokestinė paskata buvo palikta tik pirmą išsilavinimą (bet kurį pirmąjį išsilavinimą – bakalauro, magistro, aspirantūros studijas) įgyjantiems asmenims, tačiau šiandien siūloma atsižvelgti į pagerėjusias šalies finansines galimybes bei pokyčius darbo rinkoje ir skatinti gyventojus investuoti į savo kvalifikacijos kėlimą.
Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad iš apmokestinamųjų pajamų būtų atimamos gyventojo patirtos išlaidos ir už vėliau (po pirmo išsilavinimo ir kvalifikacijos įgijimo) įgytą profesinį mokymą, aukštąjį išsilavinimą, doktorantūros bei meno aspirantūros studijas.
„Šiandien darbo rinkoje ne visuomet reikalingos žinios, įgytos prieš du ar tris dešimtmečius. Tad įstatymo projektas parengtas siekiant paskatinti darbuotojus įsisavinti naujas technologijas bei pereiti iš žemo į augančio ar aukštesnio produktyvumo ekonomines veiklas. Kadangi įgytas išsilavinimas atsiperka ne per vienerius metus, šiuo įstatymu būtų palengvinama piniginė našta į savo gebėjimus investuojantiems asmenims“,– sako projektą inicijavusi G. Skaistė.
Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) sudarytoje prognozėje teigiama, kad iki 2020 metų aukšto lygmens įgūdžių darbuotojų poreikis ES išaugs nuo 29 iki 35 proc., o žemų įgūdžių – sumenks nuo 21 iki 15 proc. Tuo tarpu pagal CEDEFOP 2015 metų ataskaitos duomenis, Lietuva yra tarp ES šalių, kuriose yra didžiausias atotrūkis tarp turimų ir reikalingų įgūdžių. Panašios išvados pateikiamos ir Europos Komisijos ataskaitoje: teigiama, kad suaugusiųjų mokymasis Lietuvoje nedidėja ir jo lygis išlieka mažas (5,0 %), palyginti su ES vidurkiu (10,7 % 2014 m.). Lietuvos darbdavių teigimu, sunku rasti būtinų arba tinkamų įgūdžių turinčių kandidatų į darbo vietas. Todėl norint išlikti konkurencingais globalioje darbo rinkoje, šalies gyventojų gebėjimus bei žinias būtina pritaikyti šiandienos ar net rytojaus poreikiams.
Įstatymo projekte siūloma šias nuostatas įgyvendinti nuo 2018 m. sausio 1 d.
Komentarai