Kauno miesto savivaldybė įsiklauso į gyventojų nuomonę


Kauno miesto savivaldybė pirmoji, kuri įgyvendina teisės aktuose numatytą subsidiarumo principą. Savivaldybė atsiklausia gyventojų nuomonės aktualiais miestui klausimais dėl Kauno oro uosto valdymo, variklinio transporto Laisvės alėjoje, dėl Savivaldybės administracinio pastato, dėl likusios Nemuno salos dalies vystymo ir seniūnijų skaičiaus.
Apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio, tačiau jie yra svarstomi Tarybos posėdyje. Kur yra ne tik išklausomi, bet atsižvelgiant į juos rengiami atitinkami Tarybos sprendimai. Apklausos rezultatai skelbiami viešai.
Vietos gyventojų apklausos yra vienas iš geriausių būdų sprendimus priartinti prie žmonių. Jų rezultatai politikams padės apsispręsti priimant miestui svarbius sprendimus. Įstatymas siūlo galimybę rengti tokias apklausas, tačiau kartu ir apriboja klausimo formavimo galimybes. Kad nebūtų bereikalingų interpretacijų, atsakymas į pateiktus klausimus gali būti tik „taip“ arba „ne“. Po to kai miesto taryba patvirtino apklausų klausimų formuluotes, jų keisti nebebuvo galima. Ruošdami apklausą dėl seniūnijų skaičiaus sulaukėme pastabų iš Vytauto Didžiojo universiteto sociologų dėl klausimo formuluotės. Į pateiktas pastabas atsižvelgėme koreguodami klausimą dėl seniūnijų skaičiaus. Tačiau formuluotės „ar pritariate“ ir „ar manote, kad“, mano nuomone, nėra iš esmės skirtingos. Tad, kaip pakankamai ūkiškas ir praktiškas žmogus, reaguodama į „Kauno dienos“ straipsnį http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/verslas-politika/sociologai-sukritikavo-konservatoriu-apklausas-244467 galėčiau pasakyti, kad jei nori įžiūrėti sąmokslo teorijas, jų rasi visur. Jeigu mąstysi racionaliai, šios formuluotės skiriasi tik neesminiais niuansais, kurie nėra priežastis keisti tarybos sprendimus. Kiek teko domėtis, daugelis valstybinių įstaigų atlikdami panašias apklausas koreguoja sociologų teikiamus klausimus, kad surinkti sprendimams priimti reikalingus atsakymus, o ne atitikti mistinės mokslinės bendruomenės pageidavimus.
Pabaigai:
Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose numatyta, kad sprendimai turi būti priimami tokiu lygmeniu, kuris yra arčiausia piliečių.
Lietuvos Respublikos Konstitucija laiduoja piliečiams teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus.
Europos vietos savivaldos chartija reglamentuoja, kad piliečių teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus – vienas iš demokratijos principų.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas numato, kad gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje.

Komentarai

Anonimiškas sakė…
suzinojau daug