Jaunųjų Europos lyderių konferencija


Gegužės 20-24 dienomis Serbijos sostinėje Belgrade vyko devintoji Europos jaunųjų lyderių konferencija „Krizė – kaip ją paversti galimybe Europai“. Renginyje dalyvavo per 50 jaunų aktyvių žmonių iš 30 Europos šalių, taip pat jų kolegos iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Aš šiame susitikime atstovavau Lietuvą.

Konferencijos metu diskutavom apie pasaulį ištikusią ekonominę krizę bei jos pasekmes Europai. Buvo aptartas Lisabonos strategijos likimas, naujos ES plėtros galimybės. Nors ir vyrauja mitas, kad senosios ES šalys narės yra mažiau paveiktos pasaulinės recesijos, peržvelgus statistiką matyti, jog tarpe naujųjų ES šalių yra pakankamai gerai susidorojančių su užklupusia krize. Vienas iš tokių pavyzdžių – Lenkija. Blogiausiai Europoje sekasi Latvijai, nuo kurios mažai atsilieka Lietuva, Islandija ir Estija. Pagrindinėmis šalių klaidomis ir minusais nustatyti jų greitas įsiskolinimų augimas, priklausomybė nuo užsienio bankų bei nepriklausymas euro zonai. Visa tai buvo įtakota neprotingų buvusių vyriausybių veiksmų.

Aptariant bendrą Europos makroekonominę ir monetarinę politiką kilo daug diskusijų ir ginčų tarp senųjų r naujųjų ES šalių narių atstovų. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos atstovė kategoriškai pasisakė prieš gilėjantį bendradarbiavimą Europos Sąjungoje. Jos nuomone, šiuo metu Jungtinei Karalystei patogu išgyventi krizę vienumoje, neprisiimant įsipareigojimų už silpnesnes ES šalis. Tačiau dauguma jaunųjų lyderių sutarė, kad bendras darbas ir bendras įsitraukimas į krizės eliminavimą atneš daug daugiau naudos nei separatistiniai bandymai susidoroti su problemomis.

Daugiausiai diskusijų iššaukė klausimas apie naujojo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Barako Obamos 100 prezidentavimo dienų. Kolegos iš užjūrio atstovavo valdančiajai demokratų partijai, tad buvo akivaizdūs naujojo prezidento šalininkai. Jaunieji lyderiai iš Europos šalių taip pat pripažino B.Obamos populiarumą. Tačiau daugelį nustebino Suomijos atstovo analitiko Martti Setälä pateikti JAV atliktos apklausos rezultatai, rodantys, jog dabartinis prezidentas po 100 valdymo dienų yra netgi mažiau populiarus nei jo pirmtakas Džordžas W. Bušas po to paties laikotarpio.

Buvęs JAV prezidentas laikomas ypatingai nepopuliariu Europoje dėl savo nelanksčios užsienio politikos ir dominavimo. Tačiau dalyviai iš Centrinės ir Rytų Europos demonstravo šiek tiek kitokį požiūrį nei JAV ir Vakarų Europos atstovai. Man teko priminti, kaip 2005 metais tuometinis JAV prezidentas lankėsi Lietuvoje ir kalbėjo: Jūs buvote imperijos priespaudoje, bet išlikote, o imperija žlugo. Esate verti pagarbos. Visi, kas Lietuvą pasirinks savo priešu, taps ir JAV priešais. „Šie žodžiai amžinai liks kiekvieno lietuvio širdyje“.

Komentarai

Anonimiškas sakė…
labai idomu, aciu