Pasitarimas dėl Kauno fortų

Vakar savivaldybėje vyko darbo grupės „Kauno tvirtovės objektų pritaikymas visuomenės poreikiams programai parengti" posėdis. Kadangi priklausau minėtai grupei, jame dalyvavau ir aš.

Pranešėjai Valdas Rakutis, asociacijos „Kauno tvirtovė" valdybos pirmininkas ir Rimvydas Strazdas, Savivaldybės Plėtros programų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, pristatė tarptautinio projekto „Baltic Fort Route" tęsinio - konferencijos - rezultatus bei projekto partnerių patirtį tvarkant ir panaudojant fortus. Jie pabrėžė, kad jeigu seniau buvo akcentuojamas ekonominis aspektas, tai dabar svarbesniais prioritetais tapo gamtos, kultūros objektų išsaugojimas, tarpusavio ryšių stiprinimas. Nauja formuojama projekto strategija apima apie 50 įvairių organizacijų, tačiau biudžetas šiemet yra gerokai sumažintas, todėl projekto dalyvių skaičius bus žymiai mažesnis. Manome, jog tai apsunkins darbą ir Kauno fortų labui. Dalis specialistų siūlė koncentruotis į V-o forto techninio projekto parengimą, kitus fortus rezervuojant ateities darbams.

Kalbant apie Kauno tvirtovės fortų pritaikymą visuomenės poreikiams, buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog fortų klausimu reikalinga aiški ir konkreti veiksmų strategija: kas, kada ir kaip bus daroma. Tokia strategija galėtų atsirasti įvairiems specialistams apibendrinus esamą medžiagą ir nuveiktus darbus bei panaudojant naujausią turimą informaciją. Posėdžio dalyviai taip pat sutarė surengti susitikimą su Turto fondo atstovais, kad būtų galima ieškoti sprendimų kartu.

Pranešėjai mjr. Julius Gaižauskas, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono standartinių sprogmenų neutralizavimo karininkas bei Nerijus Alekna, atsakingas Inžinerijos balationo karininkas, derinantis ištisinio išminavimo klausimus pateikė informaciją apie J. Vitkaus Inžinerijos bataliono išminavimo kuopą, įsikūrusią Panemunėje.

Šiemet numatyta, jog ištisinio išminavimo darbai turėtų vykti Aleksoto aerodrome ir Kauno tvirtovėje. Darbai prasidės šių metų kovo 23 d. VI ir I fortuose. Kitų fortų išminavimą numatyta atlikti 2010-2015 metais. Šiandien visoje Lietuvoje ištisinio išminavimo darbus vykdo 107 specialistai.

Operatyvinio išminavimo bare per 1991 - 2009 metus neutralizuota 55411 vnt. sprogmenų, gauti 9199 pranešimai apie sprogmenis. Daugiausia aptinkama minosvaidžio minų ir artilerijos sviedinių. Lietuvoje šiuo požiūriu labiausiai užterštas yra Vilkaviškio rajonas. Kaunas šia blogąja statistika nepasižymi, tačiau nelaimė įvykusi I-ame forte neleidžia ramiai laukti geresnių laikų.

Komentarai

Martynas sakė…
Būkit žmonės, tik neatiduokit privatininkams kaip kad „Romuva“ buvo atiduota. Tai būtų labai didelė klaida.
Deja, Kauno fortai savivaldybei nepriklauso. Šiuo metu didžioji dalis jų perduoti Valstybės turto fondui, kuris gali privatizuoti šį turtą bet kurią minutę. Kauno miesto meras ne vieną kartą, ne vienu raštu prašė grąžinti I, VI ir VII fortus savivaldybės žinion. Tačiau be geranoriško požiūrio iš kitos pusės - nieko nebus. Šiuo metu, VII fortas jau privatizuotas. Tikėsimės, jog entuziastų. O naujoji Krašto apsaugos ministrė žada VI fortą grąžinti Kaunui, jame įrengiant garsųjį karinės technikos muziejų.
Dalinai geros naujienos. Bet deja, ne visiems fortams.
Vladimiras sakė…
Garsusis "karo technikos muziejus" yra gera iliustracija, kai vietoj realios veiklos vyksta jos imitacija. VI fortą Kaunas galėjo turėti dar 2008 metais, tačiau nei Kaune, nei KAMe nėra ne vieno žmogaus, kuriam fortas (ar muziejus) būtų reikalingas, ypač kai iki šiol nėra aišku kas mokės už forto tvarkymą.