tag:blogger.com,1999:blog-57042175311642171922024-03-18T19:42:53.305-07:00Gintarė SkaistėGINTARĖ SKAISTĖ. LR Seimo narės svetainėGintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.comBlogger346125tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-14334134292684770552021-12-23T07:28:00.002-08:002022-01-03T07:30:09.565-08:00„Lietuvos „Fintech“ sektorius turės dar geresnes galimybes Europoje“<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEjVdsKQ_ASGuSDYmmUrbdHRDSw4HBUzbO5G2qTUxdVwAIwg7SvC8O1CBs46ay2c54beKOLkrPnasKESr4p58gsM1Bb4lQJmBPkpKTmjbvp42O-9bWyKcDuL-AcYN8DQ-TD9ummlm7Tzzhk2vluP5VTOAvQveReklu_6QUBdpHKD2OoEQKGP3qhd5OiS=s852" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="536" data-original-width="852" height="402" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEjVdsKQ_ASGuSDYmmUrbdHRDSw4HBUzbO5G2qTUxdVwAIwg7SvC8O1CBs46ay2c54beKOLkrPnasKESr4p58gsM1Bb4lQJmBPkpKTmjbvp42O-9bWyKcDuL-AcYN8DQ-TD9ummlm7Tzzhk2vluP5VTOAvQveReklu_6QUBdpHKD2OoEQKGP3qhd5OiS=w640-h402" width="640" /></a></div><p></p><p>Šiandien Seime priimtas Finansų ministerijos parengtas Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimų paketas, kuriuo perkeliamos Europos Sąjungos direktyvos ir reglamentai sudarant daugiau galimybių sutelktinio finansavimo (<i>ang. crowdfunding</i>) paslaugas teikiančioms įmonėms bei sukuriamos sąlygos geresniam rizikų valdymui finansų maklerio įmonėms.</p><p>Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, šiuo įstatymų paketu gerinamos sąlygos Lietuvoje veikiančioms finansinių technologijų („Fintech“) įmonėms, didinant jų konkurencingumą, o smulkiajam ir vidutiniam verslui sudarant galimybes lengviau gauti alternatyvų finansavimą bei pritraukti daugiau investicijų.</p><p>„Sutelktinis finansavimas – svarbi Lietuvos „Fintech“ sektoriaus dalis. Jis prisideda prie smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo bei dažnai gali būti alternatyva bankų siūlomoms paslaugoms. Iki šiol europiniu lygmeniu išsiskirdavome tuo, jog sutelktinio finansavimo platformos veikė pagal nacionalinį įstatymą, kokius turi tik nedaugelis šalių. Lietuvoje turime susiformavusią rinką, geras startines pozicijas plėsti savo veiklą į kitas ES šalis, tad pritaikius vieningą Sąjungos sistemą, Lietuvos „Fintech“ įmonės galės sėkmingai veikti ir užsiimti pozicijas Europoje. Lietuvos finansinių technologijų sektoriaus plėtra ir galimybės yra nacionalinis prioritetas, todėl siekiame išlaikyti lyderiaujančias pozicijas regione“, – pažymėjo finansų ministrė.</p><p>Anot ministrės, šiandien Seime priėmus Finansų ministerijos rengtą pasiūlymų paketą, „Fintech“ rinkos dalyviai galės persilicencijuoti pagal lengvatinį procesą ir sėkmingai vykdyti veiklą europinėse rinkose. Taip pat pakete įtraukti ir Pinigų plovimo prevencijos pakeitimai – supaprastintas tapatybės nustatymo procesas, kai nustatoma maža rizika. Tai sustiprins Lietuvos „Fintech“ sektoriaus konkurencingumą ES rinkoje.</p><p>Be to, paketas skatins finansų rinkų augimą, kuris turi poveikį ekonomikos plėtrai. Be sutelktinio finansavimo platformų, paketas apima ir finansų maklerio įmones – numatomas jų veiklos pobūdžiui ir prisiimtai rizikai pritaikytas reglamentavimas, kuris sudaro galimybes investicinių paslaugų rinkos augimui. Naujos taisyklės leis geriau valdyti rizikas bei sudarys galimybes išvengti neproporcingos naštos maklerio įmonėms, pasiekti pusiausvyrą tarp įmonių saugumo ir patikimumo bei vengti pernelyg didelių išlaidų, kurios galėtų pakenkti tų įmonių gyvybingumui.</p><p>Seime priimtu Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimų paketu perkeliamos 4 Europos Sąjungos direktyvos ir įgyvendinami 5 ES reglamentai.</p><p>Primename, jog Lietuvoje 2021 m. I pusmetį aktyviai veikė 10 sutelktinio finansavimo platformų operatorių, finansuoti 679 projektai, kurių vertė – 52,6 mln. eurų, sudaryta per 191 tūkstantį finansavimo sandorių. Nuo 2017 m. kasmet per sutelktinio finansavimo platformas finansuotų projektų skaičius didėja dvigubai.</p><p>Finansų maklerio įmonės Lietuvoje yra 9, jų patikėjimo teise valdomas turtas bendrai 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė per 1,3 mlrd. eurų.</p><p>Už paketą balsavo 119 seimo narių, už –115, susilaikė – 4. </p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-89978606490131428402021-12-22T07:27:00.001-08:002022-01-03T07:28:24.579-08:00Finansų ministerija: ekonomika šiemet augs sparčiau, plėtra tęsis ir 2022 metais<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEiUAsQlkR2iUf-ixv-dvdFwwJkUnEYk-0DKOuw1FeW_FBVE5MgDajoQabzMZp8xlEplsYpruGmAMesJhi5i5mCIaWwdq_51OmhHnzCPHZ1HIaN7OPv6-zX37H79Tbn_OBvqduKHzpKJcq61CstslHMm7WgnfrPH3P0bkt8M_P2FTYbuGNcg6cA0NCsn=s852" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="536" data-original-width="852" height="201" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEiUAsQlkR2iUf-ixv-dvdFwwJkUnEYk-0DKOuw1FeW_FBVE5MgDajoQabzMZp8xlEplsYpruGmAMesJhi5i5mCIaWwdq_51OmhHnzCPHZ1HIaN7OPv6-zX37H79Tbn_OBvqduKHzpKJcq61CstslHMm7WgnfrPH3P0bkt8M_P2FTYbuGNcg6cA0NCsn=s320" width="320" /></a></div><p></p><p>Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais bus spartesnis nei numatyta rugsėjį ir sieks 4,8 proc. Augimas išliks spartus ir kitąmet – numatoma 3,7 proc. siekianti ūkio plėtra. Lyginant su rugsėjo vertinimu, atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje numatomas spartesnis nedarbo lygio mažėjimas ir ženklesnis vidutinio darbo užmokesčio augimas tiek šiems, tiek ir ateinantiems metams.</p><p>„Lietuvos ekonomika šiemet augs sparčiau nei tikėtasi rugsėjį, augimas – nepaisant tvyrančio neapibrėžtumo – išliks spartus ir ateinančiais metais. Matome, kad nedarbo lygis ir gyventojų užimtumas 2022 metais grįš į priešpandeminį lygį. Vyriausybės priimti sprendimai dėl MMA, NPD bei mokytojų, medikų, pareigūnų, socialinių ir kultūros darbuotojų atlyginimų didinimo, kartu su augančia darbo jėgos paklausa privačiame sektoriuje, lemia ženklesnį nei prognozuota rudenį vidutinio darbo užmokesčio augimą tiek šiais, tiek ir kitais metais – tai užtikrins tolesnį žmonių perkamosios galios augimą net ir laikinai išaugusios infliacijos sąlygomis“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė. </p><p>Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, jog Lietuvos ekonomika šiemet augs 4,8 proc. Ateinančiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,7 proc., o 2023–2024 metais – po 3,5 proc. per metus.</p><p>Scenarijuje numatoma, jog nedarbo lygis praėjusiais metais siekęs 8,5 proc., 2021 m. sumažės iki 7,1 proc., o užimtų gyventojų skaičius, po patirto 1,5 proc. nuosmukio pernai, šiemet išaugs 0,8 proc. Šių metų trečiąjį ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius šalyje buvo aukščiausias nuo 2008 metų pradžios ir sudarė 26,7 tūkst. Ateinančiais metais gyventojų ekonominį aktyvumą ir užimtumo augimą skatins stipri darbuotojų paklausa ir įsibėgėjantis plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimas. Numatoma, kad 2022 metais užimtų gyventojų skaičius padidės 0,6 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc. Taigi 2022 metais tiek nedarbo lygis, tiek ir užimtumo rodikliai pasieks priešpandeminį lygį.</p><p>Šiemet vidutinį darbo užmokestį (DU) reikšmingai didina išaugusi darbuotojų paklausa ir darbuotojų, turinčių darbo rinkos poreikius atitinkančius įgūdžius, trūkumas bei padidinti atlyginimai viešajame sektoriuje. Numatoma, kad 2021 metais šalyje vidutinis mėnesinis bruto DU augs 9,7 proc. Atsižvelgus į 2022 metų biudžete priimtus sprendimus dėl viešojo sektoriaus darbuotojų apmokėjimo, didėsiančio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio ir bendros situacijos darbo rinkoje, DU augimo prognozė ateinantiems metams padidinta iki 9,3 proc.</p><p>Įvertinus vartotojų kainų raidos tendencijas ir atnaujintas technines prielaidas dėl naftos kainų raidos, numatoma, kad 2021 metais vidutinė metinė infliacija sudarys 4,5 proc. Apie du trečdalius infliacijos lemia išorės veiksniai, tokie kaip tarptautiniu mastu išaugusios importuojamų energijos žaliavų ir pramoninių prekių kainos. Ateinančiais metais, stabilizavusis energetinių žaliavų kainoms, vidutinė metinė infliacija turėtų lėtėti iki 4 proc. Numatoma, kad santykinai didesnį poveikį kainų lygiui 2022 metais darys paslaugų kainų infliacija, nulemta padidinto MMA, spartaus vidutinio DU augimo šalyje ir stiprios paklausos.</p><p>Šiemet šalies ūkio augimui reikšmingą įtaką daro namų ūkių vartojimo išlaidos, kurios per pirmuosius devynis šių metų mėnesius augo 6,9 proc. 2021 metų pabaigoje taikomi kontaktinės ekonominės veiklos ribojimai buvo daug švelnesni, palyginti su taikytais 2020 metų pabaigoje, tad išlaidos prekių ir paslaugų įsigijimui turėtų toliau augti – scenarijuje numatoma, kad namų ūkių vartojimo išlaidos šiemet augs 6,6 proc. Įvertinus augančią gyventojų perkamąją galią ir prielaidas dėl pandemijos valdymo priemonių, namų ūkių vartojimo išlaidos 2022 metais galėtų augti 4 proc., išliekant panašiame lygyje ir vėlesniais vidutinio laikotarpio metais.</p><p>Šiemet investicijos Lietuvoje per pirmuosius devynis mėnesius augo 10,2 proc. ir buvo svarbus ūkio augimo veiksnys. Didžiausią poveikį sparčiam investicijų augimui turėjo produktyvios investicijos, kurios gali sudaryti sąlygas tvariam šalies ekonomikos augimui ateityje. Investuoti į produktyvumą didinančias priemones įmones skatino smarkiai išaugusi produkcijos paklausa, darbo jėgos trūkumas ir beveik išnaudoti turimi gamybiniai pajėgumai, šiuo metu siekiantys istorines aukštumas. Produktyvios investicijos per pirmuosius devynis 2021 metų mėnesius, lyginant su atitinkamu 2020 metų laikotarpiu, buvo didesnės 24,1 proc. Numatoma, kad šiemet investicijos galėtų augti vidutiniškai 9,1 proc., ateinančiais metais – 7,5 proc., o vidutiniu laikotarpiu po 8 proc. per metus.</p><p>2021 metai buvo palankūs ir eksportuotojams. Įvertinus šių metų devynių mėnesių prekių ir paslaugų eksporto tendencijas bei pasikeitusias technines prielaidas dėl užsienio prekybos partnerių ekonominės raidos perspektyvų, scenarijuje numatoma, kad 2021 metų prekių ir paslaugų eksportas palyginamosiomis kainomis galėtų augti 11,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais užsienio prekybos raidai neigiamos įtakos gali turėti išorės veiksniai (išaugusi geopolitinė įtampa, COVID–19 viruso atmainų, mutacijų keliamas ekonominis neapibrėžtumas), tačiau įvertinus Lietuvos eksportuotojų gebėjimus prisitaikyti prie iššūkių, vidutiniu laikotarpiu teigiamos eksporto plėtros tendencijos turėtų tęstis. Numatoma, kad 2022–2024 metais prekių ir paslaugų eksportas vidutiniškai galėtų augti apie 5,2 proc. per metus.</p><p>Esminiais neigiamos rizikos veiksniais dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis išlieka naujų COVID-19 atmainų protrūkių šuoliai ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, vėluojantis masinio populiacijos vakcinavimo planų įgyvendinimas, lėtesnis euro zonos ir globalios ekonomikos atsigavimas, svyravimai pasaulio finansų rinkose, stiprėjančios geopolitinės įtampos, užsitęsęs žaliavų brangimas ir tiekimo sutrikimai, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas.</p><p>Taip pat neatmetama teigiama rizika, kad efektyvus masinio populiacijos vakcinavimo planų įgyvendinimas Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse sudarys pagrindą ekonomikai augti sparčiau, nei numatyta šiame scenarijuje. Spartesnis ES ir globalios ekonomikos atsigavimas, efektyvesnis ES struktūrinių fondų ir kitų lėšų panaudojimas vidutiniu laikotarpiu, didesnis ES ekonomikos gaivinimo priemonių taikymo kitose ES valstybėse – Lietuvos užsienio prekybos partnerėse, poveikis ir jo sukeliamas efektas Lietuvos ekonomikai vidutiniu laikotarpiu taip pat gali paskatinti Lietuvos ūkio augimą labiau, nei numatyta šiame scenarijuje.</p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-73628569067648479682021-12-14T07:24:00.002-08:002022-01-03T07:25:57.944-08:00Seimas patvirtino 2022 metų biudžetą<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEhJuylQClmLt8UjfBYylJJlsL_seAu7jhYG9HSMynK2HnXRi3CAkk6JAR3vNqbPKLB2hucm8T5lSX2pHcrfWZN6L27RncTCZkKInnd7L83pWgeddD_w4MNABXu_meflOaYaY6AkwiSxiBECspZU3xC0kuwM6_U80b1KYMod92Iu2dVXONoUb151Ofg_=s2048" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" data-original-height="2048" data-original-width="1727" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEhJuylQClmLt8UjfBYylJJlsL_seAu7jhYG9HSMynK2HnXRi3CAkk6JAR3vNqbPKLB2hucm8T5lSX2pHcrfWZN6L27RncTCZkKInnd7L83pWgeddD_w4MNABXu_meflOaYaY6AkwiSxiBECspZU3xC0kuwM6_U80b1KYMod92Iu2dVXONoUb151Ofg_=s320" width="270" /></a></div><p></p><p>Seimas galutinai pritarė mūsų parengtam 2022 metų valstybės biudžeto projektui.</p><p>➡️ Šis dokumentas daug laiko pareikalavęs ir daugelio žmonių sutelktų pastangų rezultatas.</p><p>Jame sudėti pamatai Vyriausybės programoje numatytų darbų įgyvendinimui švietimo, sveikatos, socialinių reikalų ir kitose srityse.</p><p>1️⃣ Manau, labai svarbu, jog papildomos lėšos skiriamos valstybės ir žmonių saugumui: krašto apsaugos finansavimui, fizinio barjero statybai pasienyje su Baltarusija užbaigti, pandemijos valdymo priemonėms.</p><p>2️⃣ Taip pat, 2 mlrd. ES investicijų ir virš 200 mln eurų valstybės biudžeto lėšų švietimo susitarimui įgyvendinti prisidės prie geresnių galimybių įgyti kokybišką išsilavinimą kiekvienam vaikui bei prie šalies ekonomikos transformacijos.</p><p>3️⃣ Atsižvelgiant į ekonomikos augimą papildomas dėmesys skiriamas žmonių pajamų didinimui ir paskatoms dirbti ir užsidirbti. Dėl to yra sparčiai didinama minimali alga, nustatomas 15 proc. didesnis neapmokestinamasis pajamų dydis. Taip pat didinami viešojo sektoriaus darbuotojų algas nustatantys koeficientai ir pareiginės algos dydis, bei daromi sektoriniai darbo užmokesčio sprendimai: didinant atlyginimus medikams, mokytojams, dėstytojams, kultūros ir socialinės sričių darbuotojams, pareigūnams.</p><p>4️⃣ Vienas iš prioritetų yra skurdo rizikos mažinimas. Todėl pensijos vidutiniškai augs 50 eurų, plečiamas vienišų asmenų pensijų gavėjų ratas, indeksuojamos šalpos išmokos.</p><p>✅ Tikiu, kad šis biudžetas optimaliai atspindi dabarties ekonomines, saugumo ir sveikatos realijas bei prisidės prie reikalingų ilgalaikių struktūrinių pokyčių įgyvendinimo.</p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-40592751377042630732021-12-11T07:11:00.001-08:002022-01-03T07:15:48.003-08:00Pirmieji Vyriausybės darbo metai - iššūkių ir įgyvendintų darbų laikas<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEhIwqCt3ek5n_TY8iSuVNIiLzw-3Y0y-ZN0aYqAtexok0y714FDuIkjPpZSZMLSGr0Ck9qP_-vWZ6yGxEl6YYZYjbdnh55xFqxntuOuo7FJw225b814FeUqKMTCO2EvaPlBMh8bqODCEKM0SWFjyuJAyASOLuHsFNybT8-e4cyWkpY_Y2SomFjULHT4=s852" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="536" data-original-width="852" height="402" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEhIwqCt3ek5n_TY8iSuVNIiLzw-3Y0y-ZN0aYqAtexok0y714FDuIkjPpZSZMLSGr0Ck9qP_-vWZ6yGxEl6YYZYjbdnh55xFqxntuOuo7FJw225b814FeUqKMTCO2EvaPlBMh8bqODCEKM0SWFjyuJAyASOLuHsFNybT8-e4cyWkpY_Y2SomFjULHT4=w640-h402" width="640" /></a></div><p></p><p>Šiandien XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybė mini pirmųjų metų sukaktį. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, pirmieji naujos Vyriausybės metai buvo paženklinti ne tik COVID-19 pandemijos, bet ir kaimyninio Aliaksandro Lukašenkos režimo organizuota hibridine – nelegalių migrantų antplūdžio – ataka prieš Lietuvą. Visgi, nepaisant sudėtingo laikotarpio dėl kilusių iššūkių ir išliekančio neapibrėžtumo, susitelkus pavyko įgyvendinti nemažai darbų. </p><p>„Savo kadenciją pradėjome kitaip, nei kurie nors mūsų pirmtakai iki šiol – turėjome operatyviai imtis COVID-19 padarinių valdymo ir kilimo iš pandemijos duobės, kurioje tuo metu buvome atsidūrę. Negana to, dėl principingos užsienio politikos ir deja ilgamečių geopolitinių įtampų turėjome valdyti ir nelegalių migrantų krizę. Tačiau šiuo sudėtingu metu mums pavyko susitelkti, atlaikyti kylančias grėsmes ir įgyvendinti išsikeltus tikslus: nuo įstatymų projektų pakeitimų įgyvendinimo iki ypatingai svarbių investicinių strategijų, prisidėsiančių prie Lietuvos ekonomikos bei švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos sektorių transformacijos“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė. </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEj9GIqbOeSzfM0cVgpucjHTYcxjgg0Bq6SrKOjDu844t-oyUte-cNm4EdUgNjJnNqOIqbytStR3IbIn_zDy9jXT0K5OJ7ch7Ng_4W_AWb5ZyLLOKEgkKnvXo3VRwPLg0Sw-nedJgQS2yJO7UVNuIu1w5GObOs44iw-wDVJnk_6yOTqOPIJ9iwObRJBi=s2000" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2000" data-original-width="1333" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEj9GIqbOeSzfM0cVgpucjHTYcxjgg0Bq6SrKOjDu844t-oyUte-cNm4EdUgNjJnNqOIqbytStR3IbIn_zDy9jXT0K5OJ7ch7Ng_4W_AWb5ZyLLOKEgkKnvXo3VRwPLg0Sw-nedJgQS2yJO7UVNuIu1w5GObOs44iw-wDVJnk_6yOTqOPIJ9iwObRJBi=w426-h640" width="426" /></a></div><br /><p><br /></p><p><b>2021 m. ir 2022 m. biudžeto projektai</b></p><p>Bene svarbiausiais pirmųjų Vyriausybės metų darbais ministrė G. Skaistė įvardijo net du – 2021 m. ir 2022 m. – biudžeto projektus. Antradienį Seimo plenarinėje posėdžių salėje bus galutinai balsuojama dėl 2022 m. biudžeto projekto, kuriame didžiausias dėmesys buvo skirtas šalies saugumui, investicijoms į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, taip pat gyventojų pajamų augimui, skurdo rizikos mažinimui. Siekiant šių tikslų, daugiausiai per dešimtmetį padidintas minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydis bei neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) dirbantiems ir neįgaliesiems. </p><p>„Ateinančiais metais pajamos augs senjorams, vienišiems asmenims, medikams, mokytojams, statutiniams pareigūnams, viešojo sektoriaus tarnautojams. Mums labai svarbu paskatinti žmones grįžti į darbo rinką, dirbti, todėl minimalų mėnesinį atlyginimą uždirbantiems pajamos dėl MMA ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo kils reikšmingai. Racionaliai suplanuotas šalies biudžetas leis įgyvendinti Vyriausybės programoje įrašytus įsipareigojimus: užtikrinti augti ir tobulėti padedančią švietimo sistemą, suteikti maksimaliai geriausią sveikatos apsaugą, poreikius atitinkančias socialines paslaugas, taip pat pasirūpinti valstybės ir žmonių saugumu, reikalingais pokyčiais ekonomikoje“, – sakė finansų ministrė.</p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEj8Rf2xJh-qn3po049-8V0wqx4bGF_X7S7Y-AGWnUvq-NkD-95KTxWRWMnzOtB_t972sa7VfbolM7YQmQvlkfpRSNR1In-BsctajeU3MqIbiDqwhwlvfEFFFzA-4n0fXJx3oRJrdaYq6SDMyt2s1WBKTsL8qwEU6HQeZLsWHkECjfS2AZIAaH7Kv_LR=s2000" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2000" data-original-width="2000" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEj8Rf2xJh-qn3po049-8V0wqx4bGF_X7S7Y-AGWnUvq-NkD-95KTxWRWMnzOtB_t972sa7VfbolM7YQmQvlkfpRSNR1In-BsctajeU3MqIbiDqwhwlvfEFFFzA-4n0fXJx3oRJrdaYq6SDMyt2s1WBKTsL8qwEU6HQeZLsWHkECjfS2AZIAaH7Kv_LR=w640-h640" width="640" /></a></div><br /><p><b>Planas „Naujos kartos Lietuva“</b></p><p>Šiemet vos per 4 mėnesius nuo naujos Vyriausybės darbo pradžios, sukurtas ir Europos Komisijoje (EK) patvirtintas reformų ir investicijų planas „Naujos kartos Lietuva“ už 2,225 mlrd. eurų. Puikiai EK įvertintame plane pinigai bus skirti aukštos pridėtinės vertės ekonomikos skatinimui, skaitmeninimui, žaliojo </p><p>kurso, geresnių švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų teikimui, teisingesnės ir atsparesnės sukrėtimams Lietuvos vystymui.</p><p>Iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės Lietuvai numatyta 2,225 mlrd. eurų apimties dotacija, per ateinančius keletą metų bus panaudota reformoms ir investicijoms septyniose komponentų kategorijose: žalioji pertvarka, skaitmeninė transformacija, sveikata, socialiniai reikalai, mokslas ir inovacijos, švietimas, viešasis valdymas. Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija – visos Europos Sąjungos prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai bent 37 ir 20 proc. skiriamų lėšų.</p><p>Liepą Lietuvoje viešėjusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen planą „Naujos kartos Lietuva“ pavadino puikiu, o gautas pirmasis avansinis mokėjimas – 13 proc. numatyto finansavimo arba 289 mln. eurų – nukreiptas skaitmeninimo ir inovacijų kryptims. </p><p><b>Šešėlinę ekonomiką ir PVM atotrūkį mažinantis planas</b></p><p>Šiemet taip pat parengtas ir Vyriausybės patvirtintas šešėlinę ekonomiką ir PVM atotrūkį mažinantis planas, kuriuo iškeltas tikslas iki 2030 m. PVM atotrūkį sumažinti nuo dabar esančio 25 proc. iki ES vidurkio – 10 proc. </p><p>Anot finansų ministrės G. Skaistės, šiuolaikinės technologijos sudaro galimybes išmaniau ieškoti šešėlio realiu laiku, jį užkardyti ir suvaldyti rizikas efektyviau ten, kur anksčiau tokių galimybių nebuvo. Todėl plane esminis dėmesys skiriamas skaitmenizacijos procesams – kokybiškam duomenų surinkimui, analizei bei jų sinchronizavimui skirtingų institucijų duomenų bazėse, sukuriant platų informacinį tinklą, padėsiantį taikliai identifikuoti rizikas. Žvelgiant plačiau į Lietuvos šešėlio sudėtį, esminės problemos yra didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, pramonės bei statybos sektoriuose, todėl šešėlio mažinimui bus taikomos specializuotas priemonės, taip pat skatinamas savanoriškas mokesčių mokėjimas, užtikrinamas taiklesnis mokesčių administravimas bei imamasi prevencijos ir visuomenės sąmoningumo ugdymo.</p><p>Preliminariais vertinimais, palaipsnis PVM atotrūkio sumažinimas (iki 10 proc. nuo teorinės PVM prievolės 2030 m.) galėtų kasmet vidutiniškai padidinti mokestines pajamas po 0,1 proc. nuo BVP arba 63-90 mln. eurų. Dėl to laikotarpio pabaigoje (2030 m.), perskirstymas per biudžetą galėtų būti didesnis apie 760 mln. eurų arba 1 p. p. nuo BVP. </p><p>Šių metų gruodžio 2 d. Europos Komisijos paskelbtoje PVM atotrūkio vertinimo ataskaitoje, Lietuva minima tarp šalių, kuriuose fiksuotas didžiausias atotrūkio sumažėjimas. </p><p><b>Mokesčių lengvatų peržiūra</b></p><p>Anot finansų ministrės G. Skaistės, prieš metus pradėjusi dirbti Premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė kėlė sau ambicingus teisingesnės ir augti palankesnės mokestinės sistemos tikslus bei siekį užtikrinti pensijų indeksavimo, vienišų pensininkų skurdo mažinimo ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo, taip pat geresnių švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų paslaugų kokybės tikslus, kurių dalis jau pradėta įgyvendinti.</p><p>Siekiant esminių pokyčių, atlikta mokestinių lengvatų peržiūra, suburta plati ekspertų darbo grupė, kurioje diskutuota pelno reinvestavimo skatinimo, investavimo ir ilgalaikio taupymo, lengvatų ir specialiųjų apmokestinimo sąlygų peržiūros, žaliosios ekonomikos transformacijos, savivaldos finansinio savarankiškumo didinimo ir pajamų nelygybės mažinimo temomis. Artimiausiu metu planuojama pateikti pirminius pasiūlymus ir kviesti tiek gyventojus, tiek verslo ar įvairių organizacijų atstovus, pateikti savo pastabas. Seimą galiausiai pasieks tie pasiūlymai, kurie sulauks plataus visuomenės ir politinių partijų palaikymo.</p><p>Pasak finansų ministrės G. Skaistės, stabili ir prognozuojama mokesčių sistema yra vertybė, todėl skubotų sprendimų nebus – visi siūlomi mokestiniai pakeitimai, tikėtina, įsigaliotų nuo 2023 metų.</p><p>Tuo pačiu šiame kontekste parengtas ir priimtas trejų metų akcizų planas, kaip ilgesnio laikotarpio kryptį brėžiantis dokumentas, užtikrinantis politikos stabilumą ir prognozuojamumą. Planu siekiama mokestinėmis priemonėmis mažinti alkoholinių gėrimų, tabako produktų ir jų alternatyvų prieinamumą bei vartojimą, ypač jaunų asmenų tarpe, ir prisidėti prie visuomenės sveikatos politikos tikslų įgyvendinimo. Planuojama, kad per visą trejų metų laikotarpį biudžetas turėtų pasipildyti daugiau nei 104 mln. eurų.</p><p>Kartu Finansų ministerija pateikė eilę pasiūlymų, kurie sukurs sąlygas mokestiniam teisingumui ir administracinės naštos mažėjimui. Puikūs to pavyzdžiai – Buhalterinės apskaitos bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pakeitimai. </p><p>Seime priimtas atnaujintas Buhalterinės apskaitos įstatymas ne tik pakeitė pavadinimą į „Finansinės apskaitos įstatymą“, bet ir pirmą kartą nuo 1993 m. atsinaujino iš esmės – pakeistas skaitmenizuotas dokumentų teikimas, suteikta daugiau laisvės specialistams organizuoti apskaitą ir pasirinkti reikalingas vidaus kontrolės priemones, palengvinant verslo administravimą. Taip pat gerinama ataskaitų kokybė, plečiama vadovų atsakomybė, įgyvendinamos tarptautinės rekomendacijos. Šiais pakeitimais bus užtikrinamas didesnis skaidrumas, duomenų atsekamumas ir patikimumas. </p><p>Seime dar svarstomame Loterijų ir lošimų mokesčio įstatyme nustatomas teisingesnis pajamų apmokestinimas, atsisakant šiuo metu galiojančio fiksuoto dydžio loterijų ir lošimų mokesčio. Finansų ministerijos iniciatyva siūlomas perėjimas prie procentinio lošimo organizatorių gaunamų grynųjų pajamų apmokestinimo užtikrins aiškesnę, visiems tolygią apmokestinimo sistemą: didesnės apyvartos mėnesiais verslas mokėtų daugiau, mažesnės – mažiau, bei padidins lošimų sektoriaus skaidrumą. </p><p><b>Suburta ekspertinė komanda Lietuvos „Fintech“ sektoriaus plėtrai</b></p><p>Šiemet siekdama nubrėžti finansinių technologijų „Fintech“ sektoriaus tolesnės plėtros Lietuvoje viziją ateinantiems penkeriems metams, Finansų ministerija taip pat inicijavo darbo grupę, kuri atliks išsamią sektoriaus analizę, įvertins besikeičiančias „Fintech“ rinkos tendencijas ir naujas galimybes. Ši iš viešojo sektoriaus ir rinkos dalyvių atstovų suburta darbo grupė pateiks rekomendacijas, pagal kurias bus parengtos gairės 2022-2027 m. Lietuvos „Fintech“ sektoriaus plėtrai. </p><p>Darbo grupė veikia keturiomis kryptimis: „Fintech“ sektoriaus plėtra ir branda, skaitmeninių finansinių paslaugų vartojimo skatinimas, inovacijų taikymo ir kūrimo skatinimas bei rizikų valdymo stiprinimas.</p><p><b>Strateginio valdymo metodika</b></p><p>Be jau minėtų įstatymų pakeitimų projektų, šiemet Finansų ministerija parengė Strateginio valdymo metodiką, kuri patvirtinta Vyriausybėje. Metodika užtikrins efektyvų valstybės finansų planavimą ir valdymą bei Lietuvos pažangą ir jos vertinimą. Metodikoje įtvirtinta, jog kiekviena planuojama investicija būtų pagrįsta ir lėšos skiriamos tik didžiausią naudą sukursiančioms veikloms. Strateginio valdymo metodika pakloja pagrindus efektyviam valstybės finansinių išteklių planavimui ir panaudojimui, siekiant užsibrėžtų valstybės tikslų.</p><p><b>Ankstyvojo perspėjimo sistema</b></p><p>Galiausiai, dėl COVID-19 pandemijos su sunkumais susiduriančiam smulkiam ir vidutiniam verslui, bendradarbiaudama su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija ir agentūra „Versli Lietuva“, Finansų ministerija sukūrė Ankstyvojo perspėjimo sistemą, kurios tikslas – padėti išlaikyti gyvybingumą ir išsaugoti sukurtas darbo vietas.</p><p>Nuo liepos 17 d. pradėjusi veikti sistema galimą nemokumo riziką įmonėms nustato remiantis pačių mokesčių mokėtojų pateiktais bei iš trečiųjų šaltinių gaunamais VMI duomenimis. Statistiniais metodais nustačius galimą įmonės nemokumo riziką, VMI įmonę pranešimu informuoja asmeniškai, per Mano VMI. Pranešime nurodoma, kaip įmonė gali pasinaudoti sistema. Verslo atstovai, norintys pasinaudoti ankstyvojo perspėjimo sistema, gali kreiptis į verslumo ir eksporto plėtros agentūrą „Versli Lietuva“, leisiančią apsispręsti, kuria kryptimi toliau eiti – išsaugoti verslą pasinaudojant pagalbos priemonėmis, pradėti restruktūrizavimo procesą ar inicijuoti bankrotą ir taip išvengti dar didesnių krizių. </p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-83893574168838556352021-11-17T07:10:00.001-08:002022-01-03T07:11:10.932-08:00ES fondus nukreipsime Lietuvos ekonomikos transformacijai<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEiQaVsmKT_7Jf6jZUIz8ONtVCEajzRUST7TZNV9O0opK_sBYXLpFRIRSygPnq2sE6uJY-2BexQqaiTl6XAzE7yMQx_jiqfgeOMd3CwbmcYiEx_xuLaT4nMU2BrIYIovetQNSsaRaz6KkyYWEKdGZfGkLfcdE1snR2nmwF9mF7yuzjcnKGGyxmRx43Mw=s956" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="536" data-original-width="956" height="358" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEiQaVsmKT_7Jf6jZUIz8ONtVCEajzRUST7TZNV9O0opK_sBYXLpFRIRSygPnq2sE6uJY-2BexQqaiTl6XAzE7yMQx_jiqfgeOMd3CwbmcYiEx_xuLaT4nMU2BrIYIovetQNSsaRaz6KkyYWEKdGZfGkLfcdE1snR2nmwF9mF7yuzjcnKGGyxmRx43Mw=w640-h358" width="640" /></a></div><p></p><p>➡️ Šiandien Vyriausybė pasitarime pritarė Europos Komisijai (EK) teikiamam Partnerystės sutarties, numatančios ES fondų investicijų kryptis ateinančiam programavimo laikotarpiui, projektui.</p><p>➡️ Siekiant sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje, suplanuotos ES fondų lėšos pirmiausia yra skirtos investicijoms į Lietuvos ekonomikos transformaciją, inovatyvumo ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą.</p><p>➡️ Sėkmingai įgyvendinti šį pokytį galime tik investuodami į švietimą, įgūdžių formavimą ir darbo rinkos atitiktį besikeičiantiems poreikiams. Tam numatyta reikšminga lėšų dalis.</p><p>➡️ Tolygiam šalies vystymuisi taip pat bus investuojama į 10 Lietuvos regionų centrų, realizuojant jų ekonominį potencialą. Tokiu būdu investicijų naudą pajustų ne tik konkretaus miesto, bet ir viso regiono gyventojai.</p><p>➡️ Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus ambicingus klimato tikslus ir toliau reikšminga naujojo programinio laikotarpio investicijų dalis bus skirta renovacijos, atsinaujinančių energijos šaltinių, darnaus judumo ir žiedinės ekonomikos skatinimui.</p><p>✅ Dėl Lietuvos padalinimo į du atskirus regionus – Vidurio Vakarų Lietuvos ir Sostinės, – pagal EK pirminį pasiūlymą, naujuoju programiniu laikotarpiu iš Europos socialinio+ ir Regioninės plėtros fondų finansavimas Sostinės regionui drastiškai mažėtų (iki 43 mln. eurų). Todėl siekiant tolygios Lietuvos pažangos EK siūloma Sostinės regionui skirti maksimalią reglamentais leidžiamą lėšų dalį – beveik 700 mln. eurų, kuri su nacionaliniu kofinansavimu sudarytų apie 1,4 mlrd. eurų.</p><p>✅ Lėšų skyrimas Sostinės regionui leis maksimaliai išnaudoti Lietuvos augimo potencialą, finansuoti verslo ir mokslo sinergijos projektus, prioritetą skiriant inovacijoms, moksliniams tyrimams, žalinimui bei socialinei atskirčiai mažinti.</p><p>🖐 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos pagalba Lietuva planuoja įgyvendinti projektus susijusius su 9 prioritetais:</p><p>1️⃣ Pažangesnė Lietuva – ekonomikos konkurencingumas ir transformacija į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką;</p><p>2️⃣ Žalesnė Lietuva – perėjimas prie švarios energetikos, žaliosios investicijos, žiedinė ekonomika, prisitaikymas prie klimato kaitos, ekstremalių klimato reiškinių rizikos prevencija bei jos valdymas;</p><p>3️⃣ Geriau sujungta Lietuva – skaitmeninis junglumas, tarpvalstybinis bei nacionalinis, regiono ir vietos judumas, tvarus, pažangus, saugus ir įvairiarūšis transeuropinis transporto tinklas;</p><p>4️⃣ Socialiai atsakingesnė Lietuva – užimtumo, švietimo, socialinės įtraukties ir kultūros politikos sričių investicijos į žmones ir sistemas;</p><p>5️⃣ Piliečiams artimesnė Lietuva – tvari ir integruota miestų ir kaimų plėtra ir vietos iniciatyvos, siekiant reaguoti į demografinius iššūkius ir mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus;</p><p>6️⃣ Socialinės inovacijos – finansuojamos veiklos, kurios yra skirtos naujų idėjų, susijusių su produktais ar paslaugomis įgyvendinimu, nauda teikiama visuomenei.;</p><p>7️⃣ Skaitmeninė infrastruktūra – itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra pagal atliktą investicinių poreikių analizę identifikuotuose „baltosiose dėmėse“;</p><p>8️⃣ Darnus judumas – 18 Lietuvos didžiųjų miestų ir kurortų darnaus judumo miestų planuose numatytų atitinkamų priemonių finansavimas;</p><p>9️⃣ Teisingos pertvarkos fondas – mažinti taršių pramonės šakų išmetamą ŠESD kiekį ir perėjimo prie klimato požiūriu neutralios ekonomikos socialinių ir ekonominių sąnaudų sušvelninimas.</p><p>▶️ Ši partnerystės sutartis – glaustas strateginis dokumentas, kuriuo grindžiamos EK ir Lietuvos derybos dėl penkių – Europos regioninės plėtros, Sanglaudos, Europos socialinio fondo+, Teisingos pertvarkos bei Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros – fondų. Pagal šią sutartį iš penkių fondų numatyta investuoti beveik 6,35 mlrd. eurų. Papildomai Lietuva prisidės 1,7 mlrd. eurų nacionalinio kofinansavimo lėšomis, todėl bendra investicijų apimtis bus apie 8 mlrd. eurų. Ją sudaro 3 programos: 2021–2027 m. ES fondų investicijų programa, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programa bei Materialinio nepritekliaus mažinimo programa.</p><p>▶️ Po 2021–2027 m. Partnerystės sutarties projekto oficialaus pateikimo EK, ši savo pastabas gali pateikti per 3 mėn., o sprendimą dėl Partnerystės sutarties patvirtinimo priimti per 4 mėn. nuo jos gavimo. Tačiau valstybiniai projektai, tokiose srityse kaip transportas, žalioji pertvarka ir užimtumas, jau pradedami įgyvendinti.</p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-70891855422016844922021-10-20T07:40:00.041-07:002022-01-03T07:46:32.709-08:00Galimybių biudžetas<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEgABmQf7degAlqI92zJe9Lk8JvguyMj4nWHF8Ls0o_p7oFTAUhfhxpvpPkbrwl0QHgxnVnznLvRjYBfIxFmdjHY8fuTHMMoLAMxeXASvu37jtCj1kVBuvUsX0oS-zN-hkO-04PuAIzoqsyzLD3uwR8Z6qQg8eXLukHfPzWns2Zy3iygH8Gt2C3obDVo=s1254" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="836" data-original-width="1254" height="426" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEgABmQf7degAlqI92zJe9Lk8JvguyMj4nWHF8Ls0o_p7oFTAUhfhxpvpPkbrwl0QHgxnVnznLvRjYBfIxFmdjHY8fuTHMMoLAMxeXASvu37jtCj1kVBuvUsX0oS-zN-hkO-04PuAIzoqsyzLD3uwR8Z6qQg8eXLukHfPzWns2Zy3iygH8Gt2C3obDVo=w640-h426" width="640" /></a></div><p></p><p>Ne veltui sakoma, kad po juodžiausios audros visuomet ateina šviesi diena. Ko jau ko, bet audringų bangavimų pastaruoju metu mūsuose tikrai netrūko. Pirmieji naujos Vyriausybės metai buvo paženklinti ne tik COVID-19 pandemijos, bet ir kaimyninio Aliaksandro Lukašenkos režimo organizuota hibridine – nelegalių migrantų antplūdžio – ataka prieš Lietuvą. Visgi, nepaisant sudėtingo laikotarpio ir išliekančio neapibrėžtumo, susidariusi ekonominė situacija leidžia ne tik priimti sprendimus dėl ekstremaliųjų situacijų suvaldymo, bet ir išnaudoti galimybes spręsti įsisenėjusias struktūrines problemas.</p><p><b>Keturios prioritetinės finansavimo kryptys.</b> Formuojant valstybės biudžetą, visuomet reikia balansuoti tarp norų ir galimybių, išskiriant konkrečius politinius prioritetus. Savo ruožtu, mes Vyriausybės programoje įsipareigojome kiekvienam Lietuvos gyventojui užtikrinti augti ir tobulėti padedančią švietimo sistemą, suteikti maksimaliai geriausią sveikatos apsaugą, poreikius atitinkančias socialines paslaugas, taip pat pasirūpinti valstybės saugumu, efektyviu valstybės funkcionavimu ir reikiamų pokyčių įgyvendinimu. Atliepiant šiuos siekius, parengėme svarbiausią ateinančių metų dokumentą, kurį būtų galima vadinti galimybių biudžetu. Jame išskyrėme ir keturias esmines pokyčių kryptis:</p><p><b>1. Valstybės saugumas. </b>Atsižvelgiant į ilgametes geopolitines įtampas ir iškylančius naujus iššūkius, turime neprarasti budrumo. Todėl 2022 m. biudžeto projekte siūlome ir toliau didinti finansavimą krašto apsaugai, skirti lėšas fizinio barjero su Baltarusija statybos užbaigimui, COVID-19 pandemijos suvaldymui.</p><p>Atsižvelgiant į politinių partijų pasirašytą susitarimą dėl krašto apsaugos pajėgumų stiprinimo, iki 2,05 proc. nuo BVP (128 mln. eurų) didinami asignavimai krašto apsaugai. Taip judėsime link susitarimo įgyvendinimo ir viršysime mūsų tarptautinių įsipareigojimų normatyvą. </p><p>Valstybės rezerve fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai numatėme per 100 mln. eurų, migrantų srautų valdymui – dar 4 mln. eurų. Stebėjimo kameroms prie Baltarusijos sienos įrengti (apie 26 mln. eurų) skirs tiesiogiai Europos Sąjunga. Šie sprendimai leis užbaigti fizinio barjero statybą pasienyje su Baltarusija jau 2022 metų viduryje. </p><p>Saugumo poreikiams dėl Astravo atominės elektrinės numatyta dar beveik 18 mln. eurų iš valstybės biudžeto asignavimų. </p><p>Valstybės saugumą suprantame plačiau nei krašto apsauga. Tai ir atsparumas kylančioms civilinėms grėsmėms, pvz. koronaviruso pandemija. Ir nors įsibėgėjusi vakcinacija bei kitos šios Vyriausybės taikytos priemonės padėjo suvaldyti dar praėjusiais metais dramatiška atrodžiusia padėtį, karas dar nelaimėtas. Todėl koronaviruso pandemijos padariniams šalinti ir vakcinoms įsigyti, vakcinavimo procesui užtikrinti, testavimui, medikų priedams už darbą su COVID-19 sergančiais pacientais Vyriausybės rezerve kitąmet numatėme per 300 mln. eurų.</p><p><b>2. Galimybės tvariai augti ir tobulėti. </b>ES investicijos į pažangą, tvarų augimą ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką kitąmet sudarys per 2 mlrd. eurų: </p><p>• 470 mln. eurų numatyti mokslui, verslui ir inovacijoms – iš kurių dalis bus skirta inovacijų fondui startuoliams, bendriems verslo ir mokslo projektams. </p><p>• 366 mln. eurų numatyti žaliajai pertvarkai, iš kurių dalis skirta daugiabučių namų renovacijos projektams bei energijos kaupimo įrenginių sistemos kūrimui. </p><p>• 349 mln. eurų bus skiriami švietimui ir kultūrai – numatyta finansuoti Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimą, skaitmeninę švietimo transformaciją (EdTech). </p><p>• 180 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų bus skirti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) finansavimui. Bendrai su valstybės biudžeto dalimi, asignavimai MTEP sudarys per 300 mln. eurų. </p><p>• 110 mln. eurų skirti skaitmeninei transformacijai – duomenų atvėrimui ir valstybės elektroninių paslaugų vystymui. </p><p>Nacionalinio susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui 2022 m. biudžete, neįskaitant ES lėšų, papildomai bus skirta 229 mln. eurų. Iš kurių didžioji dalis – beveik 130 mln. eurų – mokytojų, dėstytojų ir kitų švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimui. Nuo sausio 1 dienos mokytojų ir dėstytojų atlyginimai augs vidutiniškai 10 proc., tai yra sparčiau, nei kitais metais prognozuojamas vidutinio darbo užmokesčio augimas.</p><p>Taip pas bus skiriamos papildomos lėšos švietimo pagalbai, mokslo ir studijų finansavimui, ikimokyklinio ugdymo programai, kultūros turinio, meno formų ir kūrybiškumą skatinančių metodų integravimui į formalųjį švietimą, paskatoms rinktis mokytojo profesiją bei švietimo skaitmenizacijai.</p><p><b> 3. Žmonių pajamų didinimas. </b>Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, siūlome nuo 2022 m. pradžios minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) didinti iki 730 eurų, o maksimaliai taikytiną neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – iki 460 eurų, tuo pačiu koreguojant taikymo formulę ir instrumentą padarant tikslingesniu. Dėl šių pakeitimų, apčiuopiamą naudą pajustų trys ketvirtadaliai Lietuvos dirbančiųjų, šiuo metu uždirbančių iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims NPD didėtų atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų, priklausomai nuo neįgalumo/darbingumo lygio. Visi šie planuojami NPD pakeitimai valstybės biudžetui „kainuos“ per 74 milijonus eurų. Labai svarbu, kad tiek MMA, tiek NPD didinimas augins dirbančiųjų pajamas „į rankas“, savo ruožtu tai didins paskatas grįžti į darbo rinką.</p><p>Priimti sprendimai ir dėl viešojo sektoriaus konkurencingumo didinimo. Ateinančių metų biudžete 86 mln. eurų papildomai skiriami, šių darbuotojų atlyginimą lemiančio, bazinio dydžio auginimui 4 eurais. O išlaikant kvalifikuoto darbo užmokesčio atotrūkį nuo MMA, mažų koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta per 27 mln. eurų. </p><p>Papildomi sprendimai daromi ir dėl atskirų sektorių darbuotojų spartesnio atlyginimų didinimo. Medikų darbo užmokesčio fondo didinimui esame numatę skirti 132 mln. eurų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atlyginimams – 43 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimui skirsime 13,5 mln. eurų, o socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimams – beveik 12 mln. eurų.</p><p><b>4. Skurdo rizikos mažinimas. </b>Europos Komisija savo rekomendacijose Lietuvai jau eilę metų išskiria kelias sistemines problemas. Viena iš jų – kritinį lygį pasiekęs skurdo ir pajamų nelygybės lygis. 2019 metais Lietuvos skurdo rizikos rodiklis buvo 20,9 proc. Bendrame paveiksle išsiskiria senatvės pensininkų, ypač vienišų, situacija. </p><p>Atsižvelgiant į tai, padidintas dėmesys skiriamas pensininkų ir neįgaliųjų pajamų didinimui. Priėmus papildomus sprendimus dėl spartesnio pensijų indeksavimo, vidutinė senatvės pensija didės apie 50 eurų, o vieniši pagyvenę ir neįgalūs asmenys taip pat gaus specialią kasmėnesinę 32 eurų išmoką. Bendrai, pensijų didinimui skirta daugiau nei pusė milijardo eurų. </p><p>Be pensijinio amžiaus žmonių, dar viena socialinė grupė, kuri su skurdo rizika susiduria daugiau nei kitos – neįgalieji. Todėl įvairioms socialinėms paslaugos asmenims su negalia, jų aktyviai socialinei integracijai bei šalpos pensijų didinimui, turinčių tiesioginę įtaką neįgaliųjų pajamoms, numatėme per 32 mln. eurų. Kitoms papildomoms socialinėms reikmėms skirsime per 170 mln. eurų.</p><p><b>Papildomos geros žinios biudžete </b></p><p>Būsimame 2022 m. biudžete matome, jog reikšmingai auga ir savivaldybių pajamos. Lyginant su šiais metais, 2022-aisiais numatomas reikšmingas savivaldybių biudžetų augimas – 514,5 mln. eurų arba 13,7 proc. Savivaldybių pajamos iš mokesčių didėja 355,4 mln. eurų (15,7 proc.), valstybės biudžeto skiriamos dotacijos – 159,1 mln. eurų (10,6 proc.).</p><p>Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. sudarys 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir mažės nuo šiais metais numatomo 4,4 deficito. O valdžios sektoriaus skolos lygis stabilizuosis 45-47 proc. nuo BVP intervale. Tai leidžia tikėtis, kad nuo 2023 metų vėl išsijungus krizės metu įvestai Stabilumo ir augimo pakto išimčiai gebėsime sklandžiai grįžti prie fiskalinio tvarumo ir optimalaus valdžios sektoriaus skolos lygio. </p><p>Šis valstybės biudžetas ne tik atliepia fundamentalius saugumo iššūkius, prisideda prie ekonomikos transformacijos, bet ir taikliai sprendžia įsisenėjusias problemas sveikatos, socialinės apsaugos ir švietimo srityse. Neabejoju, kad priėmę šį dokumentą prisidėsime prie mūsų šalies galimybių išnaudojimo tvariam ir sparčiam augimui.</p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-1624227890815510812021-10-14T07:08:00.001-07:002022-01-03T07:09:34.090-08:00Fintech susitikimas<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEiLmqvs4bd-bF_NjbhrGgcdJxnMq9kcgcKd_FvV1u96pVELPf7aIrXVZXSRqP4D70XECbB3FUWvMd_7W8uMARX9eqTlCYOAa8NtIqkRBeIDHZuwpIKZiB6wnfsBrxM1bBOVgUCu9puVT2gTH8_poxflcp-971gpfviZJjxkkEe1lk8r1DvEvVRIdZJX=s1440" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" data-original-height="859" data-original-width="1440" height="191" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEiLmqvs4bd-bF_NjbhrGgcdJxnMq9kcgcKd_FvV1u96pVELPf7aIrXVZXSRqP4D70XECbB3FUWvMd_7W8uMARX9eqTlCYOAa8NtIqkRBeIDHZuwpIKZiB6wnfsBrxM1bBOVgUCu9puVT2gTH8_poxflcp-971gpfviZJjxkkEe1lk8r1DvEvVRIdZJX=s320" width="320" /></a></div><p></p><p>➡️ Šiandien turėjau galimybę susitikti su asociacijos „Fintech Hub LT“ @fintechhublt valdybos nariais ir aptarti Fintech sektoriaus Lietuvoje ateitį.</p><p>➡️ „Fintech“ sektorius yra vienas Vyriausybės prioritetų, todėl siekiame užtikrinti tolesnę jo plėtrą ir brandą.</p><p>➡️ Su asociacijos nariais kalbėjomės apie planus, kaip toliau bus plėtojamas šis Lietuvą pasaulyje garsinantis sektorius bei rizikų valdymą. Aptarėme reikšmingą asociacijos įsitraukimą į šiuo metu buriamą rinkos dalyvių ir viešojo sektoriaus ekspertų darbo grupę siekiant parengti rekomendacijas, kurių pagrindu bus kuriamos 2022–2027 m. Lietuvos „Fintech“ sektoriaus plėtros gairės.</p><p>➡️ Nors Lietuvos „Fintech“ sektorius yra palyginti jaunas, akivaizdu, kad jis jau generuoja reikšmingą vertę tiek klientams, tiek ir visai ekonomikai, kurdamas aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, mokėdamas mokesčius, pritraukdamas užsienio investicijas ar prisidėdamas prie dinamiškos startuolių ekosistemos kūrimo.</p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-17055195171791567422021-10-13T07:06:00.001-07:002022-01-03T07:08:18.111-08:00Financial Times ir CITI forumo diskusija<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEgxo65VBIcDX67rgA35FIr0axtHEBl3ZUxExpSwnec96bRS5dGwTqQDO2sSnuYaDucjEJvHudD9PQ4jC49BBGfpPnciUd-kdJC2vWsNI8BOHX1qhAelVzW5D5G0PycosO9Lr8a8HYtKLgj65_VVFa-Ra533Vu_sh3n5vkg1dRpLZ-OCQYV5WSoRyMBr=s1371" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="969" data-original-width="1371" height="452" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEgxo65VBIcDX67rgA35FIr0axtHEBl3ZUxExpSwnec96bRS5dGwTqQDO2sSnuYaDucjEJvHudD9PQ4jC49BBGfpPnciUd-kdJC2vWsNI8BOHX1qhAelVzW5D5G0PycosO9Lr8a8HYtKLgj65_VVFa-Ra533Vu_sh3n5vkg1dRpLZ-OCQYV5WSoRyMBr=w640-h452" width="640" /></a></div><p></p><p>➡️ Šiandien ne tik Vyriausybėje patvirtinome 2022 m. biudžeto projektą, kuris toliau keliauja į Seimą, bet ir turėjau progą sudalyvauti turiningame pokalbyje apie globalios ekonomikos iššūkius ir perspektyvas.</p><p>➡️ Tiksliau – Financial Times ir Citi banko organizuojamo forumo diskusijoje, kartu su Prancūzijos centrinio banko vadovu François Villeroy de Galhau ir Financial Times vyriausiuoju ekonomikos komentatoriumi Martin Wolf.</p><p>➡️ Diskutavome apie politines priemones siekiant paskatinti spartesnį ir tvaresnį Europos bei globalios ekonomikos augimą, inovacijas bei galimas rizikas, įskaitant infliaciją.</p><p>➡️ Infliacija šiuo metu yra padidėjusi daugelyje pasaulio šalių. Esminė priežastis – ženkliai pakilusios energetikos (naftos, dujų) kainos. Sutariama, kad šis infliacijos pakilimas yra laikinas – kainų augimo tempai jau kitais metais turėtų lėtėti ir grįžti į tvaresnį lygį.</p><p>➡️ Nepaisant sustiprėjusio infliacinio spaudimo, Europos ekonomika demonstruoja spartų augimą. Prie to prisideda ne tik fiskalinės ir pinigų politikos priemones, bet ir Next Generation EU paketas. Būtent iš šio paketo finansuojamas ir mūsų „Naujos kartos Lietuva“ planas, skirtas paspartinti žalią ir skaitmeninę transformaciją ir auginti Lietuvoje kuriamą pridėtinę vertę, taip didinant ir viso šalies ūkio augimo potencialą.</p><p>➡️ Su tuo susijusi ir inovacijų svarba. Siekdami jas paskatinti turime sukurti privačiam sektoriui palankią aplinką, įskaitant tinkamas paskatas ir infrastruktūrą. Pavyzdžiui, svarbu investuoti į švietimą ir visuomenės įgūdžių vystymą, užtikrinti nuoseklią ir efektyvią inovacijų politiką. Visa tai leis Lietuvos ekonomikai tapti labiau dinamiškai ir paklos pamatus tolesniam ekonomikos ir gyventojų pajamų augimui</p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-33729779710633236862021-10-11T07:05:00.002-07:002022-01-03T07:06:26.042-08:00Pristatytas 2022 valstybės biudžeto projektas<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEip3Fb-K5vNfiUo5pXBv2YMgasPGFWkd3u6vCuvHN0yXfXDnEHfsQxBONnBIjcHWhpwgfUAXk8_nqzO13y6SW01rR7WOu-cAkfHhMVkY3DKqlO-JDoR3S9LiklFOXTSjLwGiBq6z-aZ_CaDa3kIAS7zNA-jSvXkRsceqUU_RdZ-x-ib4jvQj1XF6Mx-=s1773" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1122" data-original-width="1773" height="406" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEip3Fb-K5vNfiUo5pXBv2YMgasPGFWkd3u6vCuvHN0yXfXDnEHfsQxBONnBIjcHWhpwgfUAXk8_nqzO13y6SW01rR7WOu-cAkfHhMVkY3DKqlO-JDoR3S9LiklFOXTSjLwGiBq6z-aZ_CaDa3kIAS7zNA-jSvXkRsceqUU_RdZ-x-ib4jvQj1XF6Mx-=w640-h406" width="640" /></a></div><p></p><p>Šiandien Vyriausybėje pristačiau 2022 metų valstybės biudžeto projektą. Rengdami šį dokumentą prioritetą skyrėme šalies ir visuomenės saugumui, galimybių kūrimui investuojant į švietimą bei žalią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, taip pat žmonių pajamų augimui bei skurdo rizikos mažinimui.</p><p>➡️ Saugumas |</p><p>Užtikrinant visų Lietuvos gyventojų saugumą, bus toliau didinamas finansavimas krašto apsaugai, skiriamos lėšos fizinio barjero su Baltarusija statybos užbaigimui, COVID-19 pandemijos suvaldymui. Asignavimai krašto apsaugai kitąmet, planuojama, didės 12,2 proc. arba 128 mln. eurų, ir iš viso sudarys 1 mlrd. 176 mln. eurų (2,05 proc. BVP).</p><p>Vyriausybės rezerve kitąmet numatyti 304,2 mln. eurų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti: vakcinoms įsigyti, vakcinavimo procesui užtikrinti, testavimui, medikų priedams už darbą su COVID-19 sergančiais pacientais ir kita.</p><p>➡️ Tvarus augimas |</p><p>Taip pat labai svarbu sudaryti galimybes tvariam augimui, todėl naujajame biudžete dėmesys skiriamas investicijoms į žalią, skaitmeninę bei aukštos pridėtinės vertės ekonomiką. Investicijos iš Europos Sąjungos lėšų čia sudarys per 2 mlrd. eurų.</p><p>Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) finansavimas 2022 m. augs 180,6 mln. eurų iki 300,1 mln. eurų. Žaliajai pertvarkai bus skiriama 366 mln. eurų, kurių dalis bus skirta daugiabučių namų renovacijos projektams bei energijos kaupimo įrenginių sistemos kūrimui. Skaitmeninei transformacijai – duomenų atvėrimui ir valstybės elektroninių paslaugų vystymui – numatoma skirti 110 mln. eurų. Mokslui, verslui ir inovacijoms – 470,4 mln. eurų, kurių dalis bus skirta inovacijų fondui, iš kurio, be kita ko, bus finansuojami startuoliai, bendri verslo ir mokslo projektai.</p><p>➡️ Švietimas ir kultūra |</p><p>Atskirą dėmesį skiriame ir pasiekto susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui. Kitąmet iš valstybės biudžeto, neįskaitant ES lėšų, papildomai bus skiriama 229,1 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis – mokytojų, dėstytojų ir kt. darbuotojų atlyginimų didinimui.</p><p>Švietimui ir kultūrai numatyta 349,2 mln. eurų, iš kurių bus finansuojamas Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimas, skaitmeninė švietimo transformacija (EdTech).</p><p>➡️ Žmonių pajamų didėjimas |</p><p>Kalbant apie žmonių pajamas, bus didinami švietimo, kultūros darbuotojų, medikų, pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Nuo kitų metų reikšmingai didės minimali mėnesinė alga bei neapmokestinamasis pajamų dydis, kurio didžiausią naudą pajus mažiausiai uždirbantys.</p><p>✔️ Mokytojų, vadovų ir kt. pedagoginių darbuotojų atlyginimų didinimui bus skirta 129,6 mln. eurų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų – 28,8 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojams – 13,5 mln. eurų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų – 43 mln. eurų, socialinių paslaugų įstaigų ir socialinių paslaugų srities darbuotojų – 6,8 mln. eurų, o socialinės globos įstaigų darbuotojų 4,4 mln. eurų. Medikų (gydytojų, slaugytojų, kt. personalo, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas) darbo užmokesčio fondo didinimui PSDF biudžete bus skirta 132 mln. eurų.</p><p>✔️ Viešojo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis augs 4 eurais, tam reikės 86,1 mln. eurų. Išlaikant kvalifikuoto darbo užmokesčio atotrūkį nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), mažų koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta 27,6 mln. eurų.</p><p>➡️ Paskatų dirbti stiprinimas |</p><p>Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, siūloma nuo 2022 m. pradžios didinti MMA iki 730 eurų ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamojo pajamų dydį (NPD) – iki 460 eurų.</p><p>✔️ NPD didėtų 60 eurų, taip papildomą naudą koncentruojant gyventojams, kurie uždirba iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Statistikos departamento duomenimis iki 1 VDU Lietuvoje uždirba 73 proc. visų dirbančiųjų. Neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims NPD didėtų atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų (šiuo metu NPD neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims siekia 645 eurus arba 600 eurų, priklausomai nuo neįgalumo/darbingumo lygio).</p><p>✔️ Nuo 2022 m. pradžios MMA didės 13,6 proc. ir sieks 730 eurų. Seime priėmus Finansų ministerijos siūlymą, NPD padidėtų 15 proc. Tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“, NPD didinant sparčiau, nei MMA – uždirbančiųjų minimalų atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo augtų 65 eurais.</p><p>➡️ Skurdo rizikos mažinimas |</p><p>Siekiant sumažinti skurdo riziką, bus sparčiau didinamos pensijos, praplečiamas vienišų asmenų išmokų gavėjų ratas.</p><p>✔️ Vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru, o vidutinė socialinio draudimo pensija su būtinuoju stažu – 48 eurais. Nuo 2022 m. pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys taip pat gaus 32 eurų vienišo asmens išmoką.</p><p>✔️ Vienišo asmens išmokai numatyta skirti 107,4 mln. eurų, socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia – 17,6 mln. eurų, paramai neįgaliųjų integracijai – 7 mln. eurų. Aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti – 15 mln. eurų, socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti – 48,4 mln. eurų.</p><p>✅ Trečiadienį parengtam biudžeto projektui turėtų pritarti Vyriausybė, tuomet projektas galutiniams sprendimams keliaus į Seimą. Esu įsitikinusi, kad šiuo biudžetu prisidėsime prie esminių Lietuvos problemų sprendimo, kuriant naujas galimybes ateičiai</p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-50505432514138960342021-10-06T07:03:00.003-07:002022-01-03T07:04:44.707-08:00Patvirtintas šešėlio mažinimo planas<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEgtljc7Sddj5ZTuy4fA-drAqxoaIHkDKuaxaTfl0lGju23_Bdi2S0En4ObVkX_w-MKwB9TpK1a8YtDDNV8HcVoMDd-tVUJr0PYP1C73MuScBsuKc7xlUBUxaAs8H4-efCUtKkGJ3BIP61fhrzzvDjBkHSiqxGC7vfwFBRap3MKvdXsgjnBjYeUjEaB8=s851" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="478" data-original-width="851" height="360" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEgtljc7Sddj5ZTuy4fA-drAqxoaIHkDKuaxaTfl0lGju23_Bdi2S0En4ObVkX_w-MKwB9TpK1a8YtDDNV8HcVoMDd-tVUJr0PYP1C73MuScBsuKc7xlUBUxaAs8H4-efCUtKkGJ3BIP61fhrzzvDjBkHSiqxGC7vfwFBRap3MKvdXsgjnBjYeUjEaB8=w640-h360" width="640" /></a></div><br />4️⃣0️⃣ proc. priemonių skirta skaitmenizuotai duomenų analizei. Šiuolaikinės technologijos sudaro galimybes išmaniau ieškoti šešėlio realiu laiku, jį užkardyti ir suvaldyti rizikas efektyviau ten, kur anksčiau tokių galimybių nebuvo. Todėl priemonių plane esminį dėmesį skiriame kokybiškam duomenų surinkimui, analizei bei jų sinchronizavimui skirtingų institucijų duomenų bazėse. Tokiu būdu sukursime platų informacinį tinklą, padėsiantį taikliai identifikuoti rizikas.<p></p><p>2️⃣5️⃣ proc. priemonių rizikingiems sektoriams. Žvelgiant plačiau į Lietuvos šešėlio sudėtį, esmines problemas matome didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, pramonės bei statybos sektoriuose, todėl šešėlio mažinimui čia taikysime specializuotas priemones. Nelegalus darbas statybose, pogrindiniai garažiukai bei kontrabanda susilauks papildomo dėmesio.</p><p>2️⃣5️⃣ proc. priemonių yra skiriama savanoriško ir sąmoningo mokesčių mokėjimo skatinimui. Bus paprastinamas mokestinių deklaracijų teikimas, jų formavimo automatizavimas, savarankiškai dirbantiems asmenims įmokas bus galima mokėti vieno langelio principu.</p><p>1️⃣0️⃣ proc. priemonių yra skirta jau dabar egzistuojančių priemonių tobulinimui ir papildomų įgaliojimų mokesčių administratoriams suteikimui.</p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-15249750535808208812021-10-05T07:01:00.001-07:002022-01-03T07:02:57.926-08:00Hansa šalių Finansų ministrų susitikimas<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEgOj5eBiDbDHR82e7mE_4FQrCqoWF3W1x3KXZmBHrIs-2EzJTImlnyBZX6OCmGYDdWiK5JOCiGtqCgPDz2r1De6zrGSBlo5ETox4kfPeNVcUMJbU_xq8Fjw2b3l5ITPNM7f6JIzodgnkuSseseHQM38Gqkh2hGYDRdFjV0ViyfuF2SC-EJQxXjiMAyL=s2048" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2048" data-original-width="1536" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEgOj5eBiDbDHR82e7mE_4FQrCqoWF3W1x3KXZmBHrIs-2EzJTImlnyBZX6OCmGYDdWiK5JOCiGtqCgPDz2r1De6zrGSBlo5ETox4kfPeNVcUMJbU_xq8Fjw2b3l5ITPNM7f6JIzodgnkuSseseHQM38Gqkh2hGYDRdFjV0ViyfuF2SC-EJQxXjiMAyL=s320" width="240" /></a></div><p></p><p>Šiomis dienomis Liuksemburge dalyvauju Euro grupės (EG) ir ECOFIN posėdžiuose. Čia didžiausias dėmesys skiriamas nacionalinių Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience facility – RRF) planų įgyvendinimui bei makroekonominei situacijai ir tendencijoms aptarti.</p><p>➡️ Šiame kontekste šiandien organizavome HANSA – ketverius metus gyvuojančio formato, jungiančio finansų ministrus iš Danijos, Estijos, Suomijos, Airijos, Latvijos, Lietuvos, Olandijos ir Švedijos – susitikimą.</p><p>➡️ Bendraminčių būryje susitikome pasikalbėti apie 3 esmines europinės darbotvarkės temas: pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją ir centro kūrimą (angl. Anti-Money Laundering – AML), Stabilumo ir augimo pakto taisyklių peržiūrą bei nacionalinių RRF planų įgyvendinimą.</p><p>✅ Palaikome Europos Komisijos kiek anksčiau pateiktą siūlymą dėl europinio lygmens AML sistemos stiprinimo, o HANSA ministrų formate iškėlėme aiškią ambiciją Lietuvai tapti Europos AML kompetencijų centru, kadangi turime sukaupę aktualią institucinę ir reguliacinę patirtį valdant rizikas Fintech srityje. Be sukauptos rizikų valdymo patirties regione išsiskiriame bendradarbiavimu su privačiu sektoriumi bei dėmesiu AML klausimams politinėje darbotvarkėje ir žinoma, talentingų specialistų pasiūla. Tai sudaro galimybes lygiaverčiai su kitomis ES valstybėmis pretenduoti į AML centro pozicijas.</p><p>✅ Tuo pačiu aiškiai palaikome siūlymą europiniu lygiu taikyti 10 000€ mokėjimų grynaisiais ribojimą bei progresyvų AML priemonių įgyvendinimą sparčiai augančiame kripto valiutų sektoriuje, kas leis lengviau atsekti transakcijas bei preventyviai užkirsti kelią galimoms pinigų plovimo rizikoms.</p><p>✅ Be AML klausimo, aptarėme Stabilumo ir augimo pakto (SAP) taisyklių peržiūra bei nacionalinių RRF planų tvirtinimo ir įgyvendinimo klausimus. Manau, kad šiuo metu, kai didžioji dalis nacionalinių RRF planų jau patvirtinta ir pradedama įgyvendinti, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas skaidriam ES lėšų panaudojimui bei kiekvienos šalies nusimatytų tikslų pasiekimui.</p><p>✅ Kalbant apie SAP taisykles, laikomės pozicijos, jog reformuojant ES fiskalines taisykles svarbiausia užtikrinti viešųjų finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu. Tuo pačiu turime galvoti apie būdus, kaip paskatinti produktyvias šalių investicijas, kurios sukurtų pagrindą sparčiam ekonomikos augimui.</p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-991059710724052792021-09-30T07:00:00.004-07:002022-01-03T07:00:50.880-08:00Europinė darbotvarkė<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEiN4opLbFBa7pIFHWXmPdZBXztmjeJ4JWYlrOQvYwr3pG-OIWNyCJntqhAwogEbRawE5mrgYX5we-NFXHdmhlHX_LAqKwjIpeuGSzlLWiUSBUZVbkzKcv7_NNdZhjzir3vjfYG65zwCI16-3ZBvSQGtS8vzXE5edgpWajv4nXQjYyyS3B9WfevBOeGD=s2048" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" data-original-height="1584" data-original-width="2048" height="248" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEiN4opLbFBa7pIFHWXmPdZBXztmjeJ4JWYlrOQvYwr3pG-OIWNyCJntqhAwogEbRawE5mrgYX5we-NFXHdmhlHX_LAqKwjIpeuGSzlLWiUSBUZVbkzKcv7_NNdZhjzir3vjfYG65zwCI16-3ZBvSQGtS8vzXE5edgpWajv4nXQjYyyS3B9WfevBOeGD=s320" width="320" /></a></div><p></p><p>➡️ Šiandien be nacionalinių klausimų laukia intensyvi Europinė darbotvarkė. Rytą pradėjau nuo susitikimo su Europos investicijų banko (EIB) viceprezidentu Thomas Östros. Kalbėjomės apie Banko veiklą Lietuvoje, tolesnio bendradarbiavimo galimybes bei EIB ateities perspektyvas – tapti Europos Sąjungos klimato banku bei plėsti veiklas už ES ribų.</p><p>➡️ Su EIB viceprezidentu T. Östros aptarėme ir itin svarbų Banko vaidmenį padedant Bendrijos šalims atlaikyti COVID-19 sukrėtimą ir atsigauti po jo. Bankas sugebėjo greitai reaguoti ir pritaikyti savo veiklą prie naujų poreikių. Geras to pavyzdys – 25 mlrd. eurų vertės Europos garantijų fondo (EGF) įsteigimas ir sėkmingas jo panaudojimas mažų ir vidutinių įmonių, nukentėjusių nuo pandemijos, finansinei paramai. Lietuvoje Fondas taip pat parėmė įmones – investuota 51 mln. eurų.</p><p>➡️ Tuo pačiu kalbėjomės ir apie mūsų Vyriausybės ambiciją tapti žalesne, inovatyvia, aukštą pridėtinę vertę kuriančia ekonomika, kuri būtų įtrauki, socialiai teisinga ir atspari ateities sukrėtimams. Šiems planams įgyvendinti pasitelkėme „Naujos kartos Lietuva“ planą, kurio net 37 proc. numatytų 2,225 mlrd. eurų lėšų bus skiriama žaliajai transformacijai. Ši nacionalinė kryptis atitinka ir EIB keliamus siekius formuoti Sąjungos žaliojo kurso darbotvarkę.</p><p>➡️ Nuo pat 2004 m., kai Lietuva tapo EIB nare, Bankas yra suteikęs paskolų įvairiems projektams finansuoti už 4,36 mlrd. eurų. Esame dėkingi bankui už galimybę bendradarbiauti ir pasinaudoti galimybe įgyvendinti Lietuvai reikalingus projektus. Be to aptarėme EIB galimybes prisidėti prie mūsų energetikos ir aplinkosaugos strategijų įgyvendinimo, siekiant išsikeltų ambicingų tikslų.</p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-39775921531624530642021-09-27T06:58:00.001-07:002022-01-03T06:59:40.521-08:00Pokalbis su EBPO vadovu apie globalius mokesčių pakeitimus<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEhNaNKdPnSuGpYGw5Qxdt8zA8aheguVTtOmhmsRkuJ2uspi9BP_VUxzCzCYDrG0wK1yhBO5RzJiu8C2Sob4HVCxiR-sQiSuXO5rlTFoITybKGkBrWlkHx7WLw9UidATpgLn1YJwo1iWNKrqdnxjUT_sl6xMWUdDY49FVb8ZH28vejEmuhh7FJvroJ3J=s1847" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" data-original-height="1410" data-original-width="1847" height="244" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEhNaNKdPnSuGpYGw5Qxdt8zA8aheguVTtOmhmsRkuJ2uspi9BP_VUxzCzCYDrG0wK1yhBO5RzJiu8C2Sob4HVCxiR-sQiSuXO5rlTFoITybKGkBrWlkHx7WLw9UidATpgLn1YJwo1iWNKrqdnxjUT_sl6xMWUdDY49FVb8ZH28vejEmuhh7FJvroJ3J=s320" width="320" /></a></div><p></p><p>Šiandien susitikau su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Mathias Cormann. Susitikimo metu aptarėme tarptautinį procesą dėl pelno mokesčio principų peržiūros.</p><p>➡️ Šiuo metu svarbiausia rasti visoms dalyvaujančioms šalims priimtiną sutarimą dėl naujo tarptautinio pelno mokesčio režimo ir užtikrinti, kad būtų užtikrintos vienodos konkurencinės sąlygos visoms šalims. Šiuo atžvilgiu EBPO vaidmuo yra kertinis.</p><p>➡️ Lietuva drauge su kitomis 133 šalimis palaiko tarptautinio sutarimo pagrindinį siekį – kovoti su agresyviu mokesčių planavimu ir teisingiau apmokestinti tarptautines korporacijas, kad ir kur jos veikia ar generuoja pelną. Turime rasti konsensusu grįstą sprendimą, kuris užtikrintų vienodą konkurencinę aplinką, tuo pačiu suvaldant siekius diegti perteklines naujojo režimo išimtis.</p><p>➡️ Kitas svarbus klausimas – efektyvus ir nuoseklus sutarimo, ypač „antrojo ramsčio“ dėl minimalaus pelno mokesčio tarifo, įgyvendinimas Europos Sąjungos mastu. Tik išsprendus šiuos klausimus bus galima aiškiau įvertinti galimą poveikį skirtingiems pelno apmokestinimo modeliams regione bei erdvę galimiems pelno apmokestinimo pokyčiams nacionaliniu mastu.</p><p>✅ ESMĖ: EBPO koordinuojamo globalus susitarimo esmę sudaro „dviejų ramsčių susitarimas“: I ramstis – siekiama, kad tarptautinės didžiausios įmonės mokėtų mokesčius ir tose šalyse, kur generuoja pajamas (šie nauji principai būtų taikomi 20 mlrd. eurų apyvartą ir 10 proc. pelningumą generuojančioms tarptautinėms kompanijoms); II ramstis – minimalaus pasaulinio pelno mokesčio (ne mažiau kaip 15 %) nustatymas didelėms tarptautinėms korporacijoms, viršijančioms 750 mln. eurų metinės apyvartos ribą, taip sprendžiant problemas, susijusias su pelno perkėlimu.</p><p>➡️ TIkimasi, jog politinis sprendimas dėl tarptautinio pelno mokesčio režimo pakeitimų galėtų būti priimtas spalio mėnesį, įgyvendinimui reikalingus susitarimus pasiekiant dar iki šių metų pabaigos.</p><p>➡️ Tokiais sprendimais siekiama suvaldyti šalių neefektyvią konkurenciją, nustatant vis mažesnius ir mažesnius pelno mokesčius, kitaip vadinamą dar "lenktynėmis iki dugno", angl. race to the bottom. </p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-45923096482401674572021-09-26T06:57:00.003-07:002022-01-03T06:58:20.066-08:00TS-LKD suvažiavimas<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEintnhXSBxGbTwk6eNty_g7ibZ7JvD5kHOjN6BLCnwpbs8xTVudJm0gmFdEytEZYeXUj0IhVz9J671YmxPNN6GGjtZUMNLMIV94gY0f8ELewSQXbLQPxxQO0dGSRzkEcIQp5-of6u-59R37b6nV5sZNcbAQ2On8A_1BAexTgfT_D0CbO0wel6ALA9IC=s960" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" data-original-height="720" data-original-width="960" height="240" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEintnhXSBxGbTwk6eNty_g7ibZ7JvD5kHOjN6BLCnwpbs8xTVudJm0gmFdEytEZYeXUj0IhVz9J671YmxPNN6GGjtZUMNLMIV94gY0f8ELewSQXbLQPxxQO0dGSRzkEcIQp5-of6u-59R37b6nV5sZNcbAQ2On8A_1BAexTgfT_D0CbO0wel6ALA9IC=s320" width="320" /></a></div><p></p><p>Noriu padėkoti visiems TS-LKD suvažiavimo delegatams už pasitikėjimą reitinguojant kandidatus į partijos Prezidiumą. Neslėpsiu, jūsų išsakytas palaikymas man yra labai svarbus.</p><p>➡️ Kalbant apie tvirtos valstybės kūrimą, prisiminiau savo žodžius sakytus pristatant komandą Kaune prieš Seimo rinkimus: Lietuva gali būti stipresnė ir aš tikrai galiu prie to prisidėti. Šiandien šie žodžiai tapo kūnu.</p><p>➡️ Kasdien visi drauge kuriame tvirtą valstybę. Žalią, inovatyvią, išsilavinusią galimybių Lietuvą 🇱🇹</p><p>➡️ Darbai sutarti tarp partijų, pvz. švietimo susitarimas, lėšų dalies krašto apsaugai didinimas, ar darbai numatyti Vyriausybės programoje - visų jų įgyvendinimui reikia sutelktų pastangų. Ne tik sudėti visus gerus norus, bet ir turėti aiškų planą kaip tų tikslų pasiekti.</p><p>➡️ Didinti darbo užmokestį mokytojams, medikams sparčiau nei auga ekonomika galime tik iš valstybės biudžeto. Tam netinka ES paramos lėšos. Todėl svarbu didinti mokestines pajamas iš tų šaltinių, kurie prisideda prie ES žaliojo kurso įgyvendinimo bei yra mažiau žalingi ekonomikos augimui.</p><p>➡️ Šalia šių pasikeitimų, džiaugiuosi Europos Komisijos gerai įvertintu ir jau patvirtintu 2 mlrd. Eur. vertės "Naujos kartos Lietuva" planu. Jame užprogramuota didelė dalis mūsų šalies ekonomikos transformacijai būtinų paskatų. "Tūkstantmečio mokyklų" programa, žaliasis kursas, ryškus dėmesys viešojo sektoriaus skaitmenizavimui bei inovacijų reforma, koncentruojant paskatas tose srityse, kurios turi potencialo tapti mūsų ekonomikos varikliu. Šio plano pagalba, mūsų visų kuriamas bendras gėris bus didesnis, pereisime prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos.</p><p>➡️ Mes visi galime ir turime prisidėti prie stipresnės Lietuvos kūrimo. Tvirta valstybė - žalia, inovatyvi, išsilavinusi galimybių Lietuva.</p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-62225110298200766742021-09-17T06:56:00.002-07:002022-01-03T06:56:51.015-08:00Vizitas Varšuvoje<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEglo7-70dCfEpB-1aTaGxXDy1I9THc1T-4unEbGeZtrVQc6Qh1HciiPU5iu4M_PQexiYKF5VE_iUy6U7O8cLtW0285hUPKznYuOpjG4rjo_BHVo_AQowmeJ5oLEWCa-qE3YPPlCZ-dQsU3xQ7E-sr5Eo769MgaI3XPK22bcCSAOXJ7Ht3l3maPoME_w=s2048" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" data-original-height="1365" data-original-width="2048" height="213" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEglo7-70dCfEpB-1aTaGxXDy1I9THc1T-4unEbGeZtrVQc6Qh1HciiPU5iu4M_PQexiYKF5VE_iUy6U7O8cLtW0285hUPKznYuOpjG4rjo_BHVo_AQowmeJ5oLEWCa-qE3YPPlCZ-dQsU3xQ7E-sr5Eo769MgaI3XPK22bcCSAOXJ7Ht3l3maPoME_w=s320" width="320" /></a></div><p></p><p>Šiandien dirbame iš Varšuvos – vyksta bendras Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių posėdis, siekiant įtvirtinti kaimyninių šalių bendradarbiavimą saugumo ir gynybos, vidaus reikalų, ekonomikos ir energetikos srityse.</p><p>➡️ Prieš pat istorinį posėdį susitikau su Lenkijos finansų ministru Tadeusz Kościński. Aptarėme mūsų ekonomines situacijas, mokestines iniciatyvas ir priemones šešėliui mažinti.</p><p>➡️ Su Lenkija turime daug bendrų taškų ES ekonominėje ir finansų darbotvarkėje. Sutarėme ir toliau bendradarbiauti tokiais visos ES mastu svarbiais klausimais kaip fiskalinių taisyklių peržiūra ar finansų sektoriaus vystymas ir kylančių rizikų valdymas. Be to, tiek Lietuva, tiek ir Lenkija turi aktualios patirties nacionaliniu lygiu kovojant su šešėliu ir mokesčių vengimu – tai dar viena sritis aktyviam dvišaliam dialoge.</p><p>➡️ Lietuva nuosekliai remia bendradarbiavimą PVM mokesčių srityje, taip pat iniciatyvas kovoti su mokesčių vengimu, sukčiavimu ir slėpimu. Ministrai sutaria, jog būtina dėti papildomas pastangas mažinant PVM atotrūkį, efektyviai keistis informacija ir geriau valdyti kylančias rizikas.</p><p>➡️ Su ministru T. Kościński sutarėme, jog svarbu rasti konsensusu grįstą sprendimą dėl tarptautinio pelno mokesčio. Lietuva drauge su kitomis 133 šalimis palaiko šio tarptautinio sutarimo pagrindinį siekį – kovoti su agresyviu mokesčių planavimu. Svarbu užtikrinti, kad taikymas ES būtų nuoseklus ir užtikrintų vienodas konkurencines sąlygas visoms šalims. Po laukiamo galutinio susitarimo tarptautiniu mastu, tikėkimės, jau artimiausiais mėnesiais, bus galima aiškiau įvertinti galimą poveikį nacionaliniams ir viso regiono pelno apmokestinimo modeliams.</p><p>➡️ Kalbant apie Stabilumo ir augimo pakto (SAP) taisyklių peržiūrą, sutarėme, jog fiskalinis tvarumas yra esminis ilgojo laikotarpio tikslas, nepamirštant paskatų augimui. Lietuva mato galimybę peržiūrėti esamų SAP lankstumo sąlygų tinkamumo kriterijus, sukuriant papildomas galimybes vykdyti produktyvias investicijas, kurios stiprintų šalių ekonomikų augimą ir didintų fiskalinį tvarumą. Tuo pačiu būtina nepamiršti investicijų ir į krašto apsaugą, kas yra tai itin svarbu mūsų regione.</p><p>➡️ Turėjome išties turiningą susitikimą su Lenkijos finansų ministru. Tikiuosi, jog tai tik pirmasis žingsnis stiprinant Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą.</p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-9714495466083835862021-09-13T06:54:00.002-07:002022-01-03T06:55:40.049-08:00Pokalbis Prezidentūroje apie mokestinius pasikeitimus<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEgeBtlqIgT4W8MTzyjU-O0gKQkq7bmv7O1Lq0J4WiTzuifBnkFdcU5NrxzS7NrEAyGVEcfslIgktyI2uVmj3nMPiamJSkPfxxEWCYHrm0CXA4r1FyGAWUXbhzm8cqSVQGU48GOo9rh8LLX1HfqytN7zE4NEM5keFUN1nAlKSpERU37kqTH3cpDB2dbd=s2000" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1334" data-original-width="2000" height="213" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEgeBtlqIgT4W8MTzyjU-O0gKQkq7bmv7O1Lq0J4WiTzuifBnkFdcU5NrxzS7NrEAyGVEcfslIgktyI2uVmj3nMPiamJSkPfxxEWCYHrm0CXA4r1FyGAWUXbhzm8cqSVQGU48GOo9rh8LLX1HfqytN7zE4NEM5keFUN1nAlKSpERU37kqTH3cpDB2dbd=s320" width="320" /></a></div><p></p><p>Šiandien pas Lietuvos Respublikos Prezidentą, drauge su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku bei Seimo frakcijų atstovais, susirinkome aptarti galimų pasikeitimų mokesčių sistemoje, tiek siekiant didesnio teisingumo, tiek ir žaliojo kurso tikslų.</p><p>➡️ Žvelgiant į įsipareigojimus, kuriuos turi prisiėmusi Vyriausybė ir visos Lietuvos politinės partijos (pvz. švietimo susitarimas, kuriame numatytas mokytojų atlyginimų kėlimas, ar siūlymas medikų atlyginimus didinti sparčiau nei auga ekonomika), natūralu, kad jiems įgyvendinti reikia papildomų pajamų šaltinių, todėl mokestiniai pakeitimai, kurie įsigaliotų nuo 2023 m. pradžios, galėtų tapti šių susitarimų išpildymo pagrindu.</p><p>➡️ Mūsų suburtos Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupės ekspertinė veikla eina į pabaigą – rugsėjo 27 d. turėsime šeštąją, paskutinę teminę diskusiją „Pajamų nelygybės mažinimas“, o spalio mėnesį – apibendrinę visų darbo grupės diskusijų rezultatus – pateiksime Seimui svarstyti visus pasiūlymus kompleksiškai.</p><p>➡️ Spalio mėnesį, Finansų ministerijai pateikus kompleksinį pasiūlymų paketą Seimui, parlamentarai turės apsispręsti ar rudens sesijoje, ar visgi pavasario sesijoje galėtų šie sprendimai būti priimti.</p><p>➡️ Dabar laukiantys artimiausi darbai – neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas, kuris galėtų įsigalioti drauge su Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimu, t. y. nuo 2022 m. sausio 1 d. Tokiu būdu kitais metais pajamos iš darbo užmokesčio į rankas augtų sparčiau.</p><p>➡️ Kalbant apie kitus būsimus mokestinius pasiūlymus – jiems būtų taikomas sutarimas, kad nuo įstatymo priėmimo dienos pakeitimai įsigalioja ne anksčiau, kaip po šešių mėnesių, išlaikant mokesčių sistemos prognozuojamumą, stabilumą ir suteikiant galimybę tiek gyventojams, tiek ir verslui pasiruošti pokyčiams.</p><p>✅ Džiaugiuosi turiningu susitikimu su LR Prezidentu ir kolegomis Seimo nariais – laukia išties darbingas ruduo.</p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-45119002624390187342021-09-11T06:53:00.001-07:002022-01-03T06:54:15.985-08:00Su Europos Komisaru - apie tarptautinius mokestinius pokyčius<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEh8v915W7ZCua9n7B5TGLxuk-ogtpEf5xyo8BdFlQ50oziApFL_p66YsD3srr4EOA-kB7tmWLBMdeVFHJXXkTtnjboxXOBWNmNDThFXDTm_2hhmzIcpG8387TmgyynCBarq-2rKAxPtU6yGG-xHPujYFCAJcLub9Gv93vp3-41ZlNNz_Ey-Lrv5wKnS=s2048" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" data-original-height="2048" data-original-width="1536" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEh8v915W7ZCua9n7B5TGLxuk-ogtpEf5xyo8BdFlQ50oziApFL_p66YsD3srr4EOA-kB7tmWLBMdeVFHJXXkTtnjboxXOBWNmNDThFXDTm_2hhmzIcpG8387TmgyynCBarq-2rKAxPtU6yGG-xHPujYFCAJcLub9Gv93vp3-41ZlNNz_Ey-Lrv5wKnS=s320" width="240" /></a></div><p></p><p>Tęsiant intensyvią vizito Slovėnijoje darbotvarkę, susitikau su eurokomisaru Paolu Gentiloni.</p><p>➡️ Susitikimo ašis – mokestiniai klausimai, konkrečiai vykstanti tarptautinio pelno mokesčio režimo peržiūra, pritaikant jį prie 21 amžiaus realybės. Lietuva drauge su kitomis 133 šalimis palaiko tarptautinio sutarimo pagrindinį siekį – kovoti su agresyviu mokesčių planavimu.</p><p>➡️ Su eurokomisaru sutarėme, kad svarbu rasti konsensusu grįstą sprendimą bei suvaldyti siekius diegti perteklines naujojo režimo išimtis. Kitas svarbus klausimas – pasiekto sutarimo, ypač „antrojo ramsčio“ dėl minimalaus pelno mokesčio tarifo, efektyvus įgyvendinimas ES mastu. Svarbu užtikrinti, kad taikymas ES būtų nuoseklus ir užtikrintų vienodas konkurencines sąlygas visoms šalims.</p><p>➡️ Galutinio sutarimo tarptautiniu mastu tikimasi spalio-lapkričio mėnesiais. Turint didesnį aiškumą ne tik dėl minimalaus tarifo, bet ir dėl konkrečių įgyvendinimo taisyklių, analizuosime poveikį ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono pelno apmokestinimo modeliams.</p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-23854139199044748032021-09-10T06:51:00.001-07:002022-01-03T06:52:53.010-08:00Lietuvos ambicija - tapti AML kompetencijų centru Europoje<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEhL4uGW6pZlrve5Hx1LUC8qWZToybEDeBNDzkomE_gxUJ_n-3Zm7TWlT9cb8wmFzpsPh0aXfPx5rbgpv-WVMutJpLzN0WNNu5s0xBjFQa6tSgIYPYt2oHT-nbeznvtLnqWo4LkAVjg8wSLbJd7GHUKV9XTjtmO3CsFUADtMSnG7hZUWAmezXHEQkeI6=s2048" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" data-original-height="2048" data-original-width="1536" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEhL4uGW6pZlrve5Hx1LUC8qWZToybEDeBNDzkomE_gxUJ_n-3Zm7TWlT9cb8wmFzpsPh0aXfPx5rbgpv-WVMutJpLzN0WNNu5s0xBjFQa6tSgIYPYt2oHT-nbeznvtLnqWo4LkAVjg8wSLbJd7GHUKV9XTjtmO3CsFUADtMSnG7hZUWAmezXHEQkeI6=s320" width="240" /></a></div><p></p><p>Šiandien intensyvios darbotvarkės metu, tarp Euro grupės ir ECOFIN posėdžių, susitikau su eurokomisare finansų rinkų politikos klausimams Mairead McGuinness.</p><p>➡️ Kalbėjomės apie Lietuvos ambiciją tapti pinigų plovimo prevencijos (angl. AML) kompetencijų centru Europoje ir mūsų palaikymą Europos Komisijos pateiktam siūlymui dėl europinio lygmens kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu (Anti-Money Laundering/Combating the Financing of Terrorism , AML/CFT) sistemos stiprinimo.</p><p>➡️ Manau, kad vieningų ES lygmens AML/CFT taisyklių sukūrimas ir įgyvendinimas yra sveikintinas ir svarbus žingsnis, leisiantis užtikrinti bendrą rizikos valdymo standartų įgyvendinimą. Šiuo atžvilgiu esminį vaidmenį vaidins naujai kuriama ES lygmens AML/CFT institucija, kuriai numatoma suteikti mandatą prižiūrėti rizikingiausius finansų sektoriaus dalyvius.</p><p>Lietuva tikrai galėtų būti tinkama lokacija naujai kuriamai ES lygmens institucijai, kurioje dirbtų apie 250 darbuotojų.</p><p>✅ Turint omenyje, kad Lietuvai pavyko tapti tarptautiniu „Fintech“ centru, dabar turime ambiciją tapti ir rizikų finansų sektoriuje, įskaitant ir pinigų plovimo rizikas, valdymo kompetencijų centru ES mastu. Turime sukaupę aktualią institucinę ir reguliacinę patirtį valdant rizikas šioje srityje – tiek bankiniame, tiek ir nebankiniame sektoriuose. Ši patirtis yra naudinga ir kuriant būsimą ES lygmens instituciją, kuriai keliami ambicingi tikslai.</p><p>✅ Jau dabar tarptautiniai vertinimai rodo, kad Lietuva yra tarp mažiausiai rizikingų jurisdikcijų pasaulyje pinigų plovimo rizikos atžvilgiu - esame 11 vietoje „Basel Institute on Governance AML Index“ reitinge.</p><p>✅ Turime stiprių, talentingų specialistų ratą su atitinkamomis kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu kompetencijomis, iš dalies dėl išplėtoto „Fintech“ sektoriaus. Šis talentų resursas, kartu su platesne ekosistema, neabejotinai būtų svarbus sklandžiam naujosios institucijos funkcionavimui.</p><p>➡️ Sklandus, efektyvus ir vieningas visoje Europoje rizikų valdymas, tiek pinigų plovimo, tiek ir galimo terorizmo finansavimo, yra tai ko reikia sėkmingam finansinių paslaugų sektoriaus veikimui. Ir Lietuva gali prie to prisidėti </p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-57763580443723888322021-09-09T06:50:00.002-07:002022-01-03T06:51:14.824-08:00Diskusija apie stabilumo ir augimo pakto perspektyvas<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEgpPmmDTjLY-3ai6B5DfMcFHVqPdw0LPja-QBaJxTtQ3r7X4zOEaaLrnX4N4hhJ6fGMt7Q_3_8ezGRpbCe5I_RRyL0goydf-1zdnY1znz3pn-tejTxFLABqX93hxunXyVYpe2FsUh6M-B9G1R2QvToIZZ5I-kqM_ZjmA2cEXgnu3EQmd5jNod3J5lkH=s2048" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2048" data-original-width="1362" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEgpPmmDTjLY-3ai6B5DfMcFHVqPdw0LPja-QBaJxTtQ3r7X4zOEaaLrnX4N4hhJ6fGMt7Q_3_8ezGRpbCe5I_RRyL0goydf-1zdnY1znz3pn-tejTxFLABqX93hxunXyVYpe2FsUh6M-B9G1R2QvToIZZ5I-kqM_ZjmA2cEXgnu3EQmd5jNod3J5lkH=s320" width="213" /></a></div><p></p><p>Šiomis dienomis dirbu iš Liublijanos, kurioje vyksta Euro grupės ir neformalūs ECOFIN posėdžiai bei finansų forumas „Eurofi“. Turime intensyvią darbotvarkę iki pat šeštadienio vidudienio.</p><p>➡️ Šiandien „Eurofi“ forume turėjau galimybę pradėti diskusiją Stabilumo ir augimo pakto (SAP) peržiūros tema. Šiuo metu dėl pandemijos galiojanti pakto išimtis leidžia ES šalims skolintis drąsiau, nesilaikant įprastų fiskalinių taisyklių, tačiau planuojama, kad nuo 2023 m. bus grįžtama prie tradicinio SAP taikymo.</p><p>➡️ Esu įsitikinusi, kad peržiūrint Europos Sąjungos fiskalines taisykles, svarbiausia yra užtikrinti viešųjų finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu ir sustiprinti paskatas tvariam ekonominiam augimui.</p><p>➡️ Tuo pačiu svarbu suprasti, kad stabilumas be augimo gali vesti prie stagnacijos, todėl turime galvoti apie būdus, kaip paskatinti produktyvias šalių investicijas, kurios sukurtų pagrindą sparčiam ekonomikos augimui bei taip prisidėtų prie to paties fiskalinio tvarumo didinimo.</p><p>➡️ Nors SAP taisyklių peržiūros procesą planuota pradėti gerokai anksčiau, dėl pandemijos europinėse diskusijose buvo padaryta pertrauka. Tikėtina, kad peržiūros procesas bus atnaujintas dar šiais metais, EK pateiktus pasiūlymus.</p><p>✅ Diskutuojant dėl ES fiskalinių taisyklių peržiūros krypčių, tuo pačiu reikia įvertinti ne tik pandemijos neigiamą poveikį, bet ir ilgojo laikotarpio iššūkius, tokius kaip visuomenės senėjimas, žalioji ir skaitmeninė transformacija. Vykdant SAP reformą, taip pat būtina užtikrinti, kad fiskalinės taisyklės būtų orientuotos į makroekonominių disbalansų prevenciją, fiskalinį tvarumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, būtų skaidrios ir nuspėjamos.</p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-78493062516701331052021-09-01T06:48:00.001-07:002022-01-03T06:49:42.809-08:00Siūloma nustatyti MMA - 730 eurų<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEhm5mzW3OyZeu2c8aCgR2AnC_fuFpHWL2EMyiiy3RgR3M6r77uE_17giitqZV7Hdj6ekKzq4KsBmKcxATG2IwArpuEH7CjHD7sTwiZwptriHWrEXVML_1F_wcI67aU4tH8T4bAf_ZqyuT-Jl1dekVkW-Kp0uBNSdOkbWyM-2VrlF9voJBhaaKhiiY2Z=s2000" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1964" data-original-width="2000" height="628" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEhm5mzW3OyZeu2c8aCgR2AnC_fuFpHWL2EMyiiy3RgR3M6r77uE_17giitqZV7Hdj6ekKzq4KsBmKcxATG2IwArpuEH7CjHD7sTwiZwptriHWrEXVML_1F_wcI67aU4tH8T4bAf_ZqyuT-Jl1dekVkW-Kp0uBNSdOkbWyM-2VrlF9voJBhaaKhiiY2Z=w640-h628" width="640" /></a></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><p></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">Vyriausybė šiandien posėdyje iš esmės pritarė SADM siūlymui ateinančiais metais minimalią mėnesinę algą nustatyti 730 Eurų.</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">➡️ Siūloma MMA suma – 730 eurų – apskaičiuota pagal 2017 metais sutartą formulę, įvertinus birželio mėnesį atnaujintas Finansų ministerijos ekonomines prognozes.</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">➡️ Objektyvių priežasčių, kodėl reikėtų nesilaikyti formulės pagal augantį darbo užmokestį, aš asmeniškai nematau. Jeigu matydami augantį vidutinį darbo užmokestį nekeistume MMA, tai pajamų nelygybė tik augtų ir tai nėra tai, ko mums visiems norėtųsi.</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">➡️ Taip pat, mano nuomone, MMA didinimas yra vienas efektyviausių būdų paskatinti žmones grįžti į darbo rinką ir motyvuoti dirbti tuos, kurie dirbi ne visada nori.</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">➡️ Poveikis viešiesiems finansams iš esmės yra neutralus, makroekonominis modeliavimas neigiamų efektų iš esmės nerodo. Augantis MMA dydis turės antrinį poveikį ir kitų atlyginimų (ypač iki 1000 Eurų) spartesniam augimui.</div></div><p><br /></p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-72403295559365858692021-08-24T06:46:00.001-07:002022-01-03T06:48:10.850-08:00Atidarytas Seimo narės priimamasis Panemunės apygardoje<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEiVu_INk7b0FTnn76Io1hImMkkIc6rQhA3kIYuPQjVdd-3_5T9pdfIv27DxE_rJdRcpxp7MXXPt5XaGrSGbKbGbb7I0eRQKQF8PEElQVFB8YUh9QPpY7gV8cRKYDPw7sAp_txl9Zr4-LTCW4a5pI1Wn_bND2zM4BKCVuKoYGwEjYVi8uIUylAxQlAiY=s2048" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" data-original-height="2048" data-original-width="2014" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEiVu_INk7b0FTnn76Io1hImMkkIc6rQhA3kIYuPQjVdd-3_5T9pdfIv27DxE_rJdRcpxp7MXXPt5XaGrSGbKbGbb7I0eRQKQF8PEElQVFB8YUh9QPpY7gV8cRKYDPw7sAp_txl9Zr4-LTCW4a5pI1Wn_bND2zM4BKCVuKoYGwEjYVi8uIUylAxQlAiY=s320" width="315" /></a></div><p></p><p>Šiandien Kaune, Panemunės seniūnijoje, atidariau savo kabinetą.</p><p>➡️ Nors koronavirusas kabineto atidarymo planus buvo gerokai pristabdęs, džiaugiuosi, jog pagaliau Kaune yra vieta, kur galime pasimatyti. Todėl nuo šiol kviečiu penktadieniais į Vaidoto g. 115, prie Panemunės bibliotekos, susipažinti ir pasikalbėti.</p><p>➡️ Visada maniau, kad stiprios bendruomenės yra visuomenės pagrindas, tačiau net ir stiprios bendruomenės susiduria su įvairiausiomis problemomis. Ir nors esu išrinkta atstovauti Panemunės, Šančių, Rokų, Fredos ir Vaišvydavos gyventojus, mano kabinete yra laukiami visi, kuriems galėčiau pagelbėti.</p><p>➡️ Ačiū Šančių, Panemunės ir Aleksoto bendruomenių atstovams bei TS-LKD Panemunės-Šančių skyriaus bičiuliams, kurie šiandien buvo drauge. Užsukite ir jūs - pasikalbėti, padiskutuoti ar tiesiog išgerti puodelį kavos.</p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-69542935998861956032021-08-09T06:44:00.001-07:002022-01-03T06:46:10.185-08:00Rengiamės 7,7 mlrd. eurų vertės ES investicijoms<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEj7jqQ9YVYLVf5MGCUmr4TJ-DWd3vk_bx43xZVWhhFr2fKUwisTZ6eyVqBobSTQdq_LL1uivaOyCtfckEdNooVpQUkhFDaFrJHtDwPnM4aMgqVeKlHsUrdwmP05I5MfNUNIxCapWO6mlAroFc6r7SpvNvvlfbXz5VAxOOvLb1yrGFKcGkzNLZ75ce01=s2048" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2048" data-original-width="1862" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEj7jqQ9YVYLVf5MGCUmr4TJ-DWd3vk_bx43xZVWhhFr2fKUwisTZ6eyVqBobSTQdq_LL1uivaOyCtfckEdNooVpQUkhFDaFrJHtDwPnM4aMgqVeKlHsUrdwmP05I5MfNUNIxCapWO6mlAroFc6r7SpvNvvlfbXz5VAxOOvLb1yrGFKcGkzNLZ75ce01=w582-h640" width="582" /></a></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><p></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">Šiomis dienomis Vyriausybėje pristačiau 2021-2027 m. Europos Sąjungos Sanglaudos politikos fondų programą. Iš šios programos Lietuvą pasieks per 6 milijardus eurų investicijų. Skaičiuojant ir nacionalinį prisidėjimą – bendra investicijų apimtis sieks 7,7 milijardo eurų.</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">Ši investicijų programa skirta skirtumų tarp atskirų ES regionų mažinimui ir yra nukreipta į ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimą.</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">Pagal 9 programos prioritetus, investicijos bus skiriamos:</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">📈 Pažangesnės Lietuvos kūrimui – mokslinių tyrimų bei inovacinių technologijų plėtrai, piliečių, įmonių ir institucijų skaitmeninimui, mažų ir vidutinių įmonių augimo skatinimui bei pažangiosios specializacijos, pramonės prieinamumo ir verslumo įgūdžių stiprinimui;</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">🏡 Žalesnės Lietuvos prioritete investicijos planuojamos energijos efektyvumo didinimui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui, skatinimui naudotis atsinaujinančiais energijos šaltiniais, pažangios elektros infrastruktūros kūrimui, klimato kaitos padarinių mažinimui bei vandentvarkos ir biologinės įvairovės skatinimui;</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">🚲 Siekiant geriau sujungti Lietuvą planuojama investuoti į geležinkelių ir kelių infrastruktūrą, tobulinti ir rekonstruoti valstybinės reikšmės kelius, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą;</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">👨👩👧👦 Socialiai atsakingesnei Lietuvai plėsti bus investuojama į galimybių įsidarbinti didinimą ir kokybiškų socialinių paslaugų spektrą, švietimo ir mokymosi visą gyvenimą prieinamumo didinimą, lankstesnių kvalifikacijos įgijimo ar keitimo galimybių užtikrinimą, efektyvesnę sveikatos priežiūros sistemą bei kultūros vaidmens stiprinimą. Taip pat užtikrinti kompleksines paslaugas šeimoms, pažeidžiamų vaikų grupėms, skatinti ir stiprinti visuomenės sveikatą ir psichologinę gerovę;</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">🏘 Piliečiams artimesnė Lietuva – investicijos tvariai ir integruotai miestų ir kaimų plėtrai, vietos iniciatyvoms, siekiant reaguoti į demografinius iššūkius ir mažinti socialinius ekonominius skirtumus;</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">💭 Socialinės inovacijos – naujų idėjų, susijusių su socialinėmis paslaugomis ar produktais, įgyvendinimas;</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">📲 Siekiant gerinti skaitmeninį junglumą bus investuojama į teritorinių skirtumų mažinimą, kibernetinio ir fizinio saugumo užtikrinimą bei didelio pralaidumo viešųjų tinklų plėtrą, prioritetą teikiant regionams ir taip užtikrinant tolygią ryšių tinklų plėtrą;</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">🚴♂️ Darnaus judumo prioritete – 18 Lietuvos didžiųjų miestų ir kurortų planuose numatytų viešojo transporto, eismo saugos ir saugumo, miesto logistikos, žmonių, turinčių specialiųjų poreikių, įtrauktį, aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimui;</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">🔋 Teisingos pertvarkos fondas orientuotas į šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo priemonių bei perėjimo prie klimato požiūriu neutralios ekonomikos ir 4 apskričių – Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Telšių – finansavimą.</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">➡️ Be numatytų 9 prioritetinių sričių, vienas pagrindinių programos išskirtinumų – Europos Komisijos patvirtintas dalies lėšų paskirstymas pagal regionus: Sostinės ir Vidurio-Vakarų Lietuvos. Tokia klasifikacija pagal pirminį ES pasiūlymą numato visai Lietuvai skirti per 4,6 mlrd. eurų, o Sostinės regionui – 43 mln. eurų. Be to, ši klasifikacija lemia skirtingą valstybinį kofinansavimą: Sostinės regionui – 50 proc. prisidėjimo, likusiai Lietuvai – 15 proc.</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">➡️ Suprasdami poreikį siekti didesnės Sostinės regiono pažangos, deramės su EK dėl galimybių skirti daugiau lėšų Sostinės regionui, prioritetą skiriant inovacijoms ir moksliniams tyrimams, žalinimui bei socialinei atskirčiai mažinti. Tai reikštų, kad su nacionaliniu kofinansavimu į šį regioną bus nukreipta daugiau nei 1 mlrd. eurų investicijų.</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">➡️ Be to 1,4 mlrd. eurų Sanglaudos fondo yra skirta visai Lietuvai, nedalinant jos į atskirus regionus.</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">Vyriausybėje pristatytas investicijų programos projektas yra intensyvių diskusijų su socialiniais ir ekonominiais partneriais bei visuomene rezultatas. Vien šiemet vyko 9 teminės konsultacijos pagal atnaujintus programos prioritetus bei 2 programos pristatymai Stebėsenos komitete, kuriame dalyvavo platus ratas ekspertų, socialinių ir ekonominių partnerių. O nuo programos rengimo pradžios iš viso įvyko apie 70 teminių konsultacijų, kuriuose dalyvavo apie 200 partnerių. Taip pat vyko rašytinė konsultacija, kurioje galėjo dalyvauti kiekvienas norintis.</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">✅ Planuojame spalio-lapkričio mėnesiais, Vyriausybei pritarus galutinai parengtai programai, teikti dokumentus Europos Komisijai oficialiam vertinimui, kurį ji turėtų atlikti per ne ilgiau, kaip 5 mėnesius. Šiuo metu programa su EK derinama neformaliai.</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">➡️ Tiesa, reikia nepamiršti, jog šių fondų numatytos investicijos nėra vienintelės iš tarptautinių šaltinių Lietuvos pažangai skirtos lėšos. Be 2,225 mlrd. eurų „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų, kurioms finansavimo susitarimą pasirašiau vakar, pažangai taip pat skirta 1,45 mlrd. eurų bendros žemės ūkio politikos bei kitų tarptautinių šaltinių lėšų. Susumavus visus šaltinius – Lietuvai numatyta daugiau nei 15 mlrd. eurų.</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">Lietuvos kūrimo darbai juda pirmyn.</div></div>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-75165369665628469852021-08-05T06:42:00.001-07:002022-01-03T06:43:40.591-08:00Susitarimas su EK dėl 2,225 mlrd. Eur plano "Naujos kartos Lietuva" pasirašytas<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEj6r9iYFXAOQPyNMlnzr5sm083d6jrGOTu8wsVKt-yHTgw118-i6IDLGxWQLL-JBCUkYgdF48q_U_jl-DRMc-WwL-53LrDnQIjQRBCPdCiu_-PViOVxESGD6ql3TBjjo9k9cJtV45lJy7HlMH3UUGhP21zjGKfHayzP2zCtWtEd1BndG4nWFt3DQoI1=s2048" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1365" data-original-width="2048" height="426" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEj6r9iYFXAOQPyNMlnzr5sm083d6jrGOTu8wsVKt-yHTgw118-i6IDLGxWQLL-JBCUkYgdF48q_U_jl-DRMc-WwL-53LrDnQIjQRBCPdCiu_-PViOVxESGD6ql3TBjjo9k9cJtV45lJy7HlMH3UUGhP21zjGKfHayzP2zCtWtEd1BndG4nWFt3DQoI1=w640-h426" width="640" /></a></div><p></p><p>Gavusi Vyriausybės įgaliojimą, šiandien pasirašiau susitarimą su Europos Komisija dėl 2,225 mlrd. eurų „Naujos kartos Lietuva“ plano finansavimo. Ši sutartis žymi „Naujos kartos Lietuva“ rengimo etapo pabaigą ir nacionalinio plano įgyvendinimo pradžią.</p><p>➡️ Šios sutarties pagrindu, vasaros pabaigoje-rudens pradžioje Lietuva gaus 13 proc. „Naujos kartos Lietuva“ planui numatytų 2,225 mlrd. eurų avansinį mokėjimą – 289 mln. eurų. Nuo 2022 m. likusios numatytos lėšos Lietuvą pasieks etapais tik įgyvendinus susiplanuotus rodiklius – tai yra vienas pagrindinių šio plano išskirtinumų.</p><p>➡️ Europoje planas „Naujos kartos Lietuva“ įvertintas puikiai – dabar turėsime pasirengti jo realizavimui ir imtis būtinų reformų. Yra paskaičiuota, jog kiekvienas „Naujos kartos Lietuva“ plano į ekonomiką įlietas euras atneš beveik dvigubą realaus BVP grąžą.</p><p>➡️ Esu įsitikinusi, jog ši strategija ženkliai prisidės prie reikalingų pokyčių aukštos pridėtinės vertės spartesniame kūrime, skaitmeninimo, žaliojo kurso, geresnių švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų teikime.</p><p>➡️ Dar šiemet 149 mln. eurų plano lėšų bus skiriami pradėti investicijas 200 MW energijos kaupimo įrenginių įrengimui, Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimui ir švietimo skaitmeninių inovacijų plėtrai.</p><p>✅ Taigi, dabar kibsim į darbus įgyvendinant suplanuotas idėjas.</p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-44325018260249884762021-07-26T07:39:00.000-07:002022-01-03T07:46:58.243-08:00Žengtas svarbus žingsnis kuriant naujos kartos Lietuvą<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEiJ0eR4YTZ0L3G4C8d_hvrJK7y-AGKBU5avPqI8dRO8c8wnxF_z9Y4dbOXHI7dJkok75lkaGlxb8myHdkhLOzTWU58kDadYDgDN_J4z0oWDV_ts8GK0vk-MnGJa9smVovbbFBQk88BWoyeo-ksce3vevAGQG5RKClzHuSGuQHnh7cWO68d9kvTXuqUr=s880" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="550" data-original-width="880" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEiJ0eR4YTZ0L3G4C8d_hvrJK7y-AGKBU5avPqI8dRO8c8wnxF_z9Y4dbOXHI7dJkok75lkaGlxb8myHdkhLOzTWU58kDadYDgDN_J4z0oWDV_ts8GK0vk-MnGJa9smVovbbFBQk88BWoyeo-ksce3vevAGQG5RKClzHuSGuQHnh7cWO68d9kvTXuqUr=w640-h400" width="640" /></a></div><p></p><p>Vyriausybės rengtas „Naujos kartos Lietuva“ planas sulaukė pripažinimo Europoje – šiandien jis galutinai patvirtintas nuotoliniame Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame dalyvavau atstovaudama Lietuvą. Tai – didelis įvertinimas ir reikšmingas ženklas, ambicingi Vyriausybės planai transformuojant šalies ekonomiką ir sprendžiant struktūrines problemas yra teisingi. Kiek anksčiau pozityvų plano vertinimą liepos 2 d. pateikė ir Europos Komisija.</p><p>Šiandieninis sprendimas reiškia, jog esame pirmųjų šalių grupėje, kurių planai patvirtinti dar iki vasaros atostogų ES institucijose, todėl tolimesni procesai, įskaitant avansinį resursų išmokėjimą, nebus sutrikdyti. Sekančios grupės šalių nacionaliniai planai bus tvirtinami jau tik rudenį. </p><p><b>Kuo išsiskiriame Europoje? </b></p><p>Mūsų „Naujos kartos Lietuva“ planas iš iki šiol įvertintų 16 Europos šalių planų išsiskiria nuosekliu dėmesiu įsisenėjusių šalies problemų sprendimui. Jas gerai atspindi kasmetinės ES Tarybos rekomendacijos šalims narėms. Deja, neužtenkant politinės valios pokyčiams – dešimtmečiais jos būdavo teikiamos tos pačios: neefektyvios švietimo ir sveikatos sistemos, auganti nelygybė, žemas inovacijų lygis. Pradėjus darbą naujai Vyriausybei, pažiūrėjome į „Naujos kartos Lietuva“ plano investicijas kaip į galimybę reikšmingai pasistūmėti tobulinant šias sritis.</p><p>Vertinant ES Tarybos rekomendacijų šaliai įgyvendinimą, Lietuva patenka tarp jas išsamiausiai įgyvendinančių šalių ir gerokai išsiskiria iš bendro ES žemėlapio – „Naujos kartos Lietuva“ plane atliepta net 93,3 proc. ES Tarybos rekomendacijų, kai įvertintų planų vidurkis siekia 65,8 proc. Tai reiškia, kad mūsų suplanuotos reformos ir investicijos spręs įsisenėjusias šalies problemas, trukdančias pasiekti proveržį įvardintose švietimo, sveikatos paslaugų kokybės ir prieinamumo, skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo, inovacijų skatinimo srityse.</p><p>Taip pat daug dėmesio skiriame visos Europos Sąjungos lygmens prioritetams – skaitmenizacijai ir žaliajam kursui. Tam pagal finansinės priemonės reglamentą yra skiriama didžioji dalis visų plane numatytų lėšų. </p><p>Ypatingą dėmesį skiriame skaitmenizacijai. Iš kol kas Europos Komisijos įvertintų nacionalinių planų, Lietuva yra tarp lyderiaujančių šalių šioje srityje. „Naujos kartos Lietuva“ plane gerokai viršijamas minimalus 20 proc. lėšų reikalavimas – skaitmenizacijai savo plane skiriame iš viso 31,5 proc. lėšų. </p><p>Esu įsitikinusi, jog skaitmeninė transformacija prisidės prie viešojo sektoriaus paslaugų kokybės, prieinamumo bei efektyvumo didinimo, skaitmeninių technologijų plėtrai reikalingos infrastruktūros vystymo ir inovacijų versle skatinimo. Siekdami tolimesnio šalies augimo, nebegalime konkuruoti vien žemais darbo ir sąnaudų kaštais. Privalome būti bent vienu žingsniu priekyje skaitmenizacijos ir skaitmeninių įgūdžių plėtros srityje. Ne dujos ir ne nafta, o būtent išsilavinę ir prie besikeičiančios aplinkos prisitaikę žmonės yra naujos kartos Lietuvos išskirtinumas ir didžiausias turtas. </p><p>Kartu šiame plane daug dėmesio skiriama kitam ES prioritetui – žaliajam kursui. Pagal EK taikomą skaičiavimo metodiką, jam skirta 37,8 proc. lėšų, tačiau per horizontaliai taikomus aplinkosauginius reikalavimus, taip pat statybos sektoriaus žalinimą, žaliuosius pirkimus, žaliųjų inovacijų skatinimą ir darbo vietų kūrimą teigiamas poveikis žaliojo kurso tikslams bus gerokai didesnis. Stiprinsime darnų judumą, skatinsime energijos taupymą ir atsinaujinančios energijos gamybą. </p><p><b>Imamės būtinų sprendimų jau dabar </b></p><p>Nelaukdami galutinio nacionalinio plano patvirtinimo, ES ekonomikos ir finansų ministrų taryboje jau ėmėmės įgyvendinti numatytas reformas ir siekti išsikeltų tikslų. </p><p>Nuo liepos mėnesio Lietuvoje skiriama vienišo asmens išmoka, taip pat parengtas naujas socialinio draudimo pensijos indeksavimo modelis, Tūkstantmečio mokyklų pažangos programos koncepcija, įgyvendinti pirmieji šešėlio mažinimo ir efektyvesnio mokesčių administravimo žingsniai: išmaniųjų kasos aparatų diegimui, mažinant fiktyvių sandorių sudarymo transporto priemonių prekybos srityje mastą, statybininko tapatybės identifikavimo kodo įvedimui, darbo užmokesčio ir dienpinigių išmokėjimui grynaisiais pinigais ribojimui.</p><p>Be to, šiemet patikslintame valstybės biudžete numatyta 149 mln. eurų skirti pirmųjų plane numatytų projektų įgyvendinimui – planuojama pradėti investicijas 200 MW energijos kaupimo įrenginių rengimui, Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimo pradžiai ir švietimo skaitmeninių inovacijų plėtrai bei Inovacijų skatinimo fondo finansinių priemonių diegimui. </p><p><b>Tolimesnė plano įgyvendinimo eiga </b></p><p>Baigus su nacionalinio RRF plano patvirtinimo pasirašymu susijusius formalumus, mūsų šalį pasieks 13 proc. iš „Naujos kartos Lietuva“ planui numatytų 2,225 mlrd. eurų avansinis mokėjimas – 289 mln. eurų. Planuojama, jog pinigai Lietuvą pasieks vasaros pabaigoje-rudens pradžioje. Šios finansinės priemonės išskirtinumas – jog išskyrus avansinį mokėjimą, likusios numatytos lėšos Lietuvą pasieks etapais tik įgyvendinus suplanuotus rodiklius. Tai užtikrins mūsų visų įsitraukimą ir atsakomybę už tikslų pasiekimą. Todėl turime dirbti ir dirbsime kaip viena didelė Lietuvos komanda. </p><p>Tuo pačiu, noriu priminti, kad „Naujos kartos Lietuva“ dokumentui planuojamas 2,225 mlrd. eurų finansavimas sudaro tik apie septintadalį visų pažangai per ateinantį dešimtmetį numatytų nacionalinių ir ES finansinių resursų. Siekiant maksimalios naudos ir pridėtinės vertės Vyriausybės planams bus derinami įvairūs finansavimo šaltiniai – ES lėšos ir nacionaliniai resursai, todėl nors šis strateginis dokumentas ir jame suplanuotos reformos ir investicijos yra labai svarbus – jis nėra vienintelis. Savęs dokumente nerandantys neturėtų nusivilti – dar bus ir kitų galimybių įgyvendinti pokyčius ir svarbius projektus.</p><p>Galiausiai, džiugina tiek Lietuvos, tiek ir Europos Komisijos ekspertų atliktas plano poveikio vertinimas rodantis, jog „Naujos kartos Lietuva“ turės reikšmingą ilgalaikį poveikį, prisidedant prie šalies ekonomikos potencialo didinimo. Skaičiuojama, jog kiekvienas investuotas euras atneš beveik dvigubą realaus BVP grąžą, kitaip tariant, reformų ir investicijų nauda Lietuvai – akivaizdi.</p><p>Prognozuojama, jog dėl „Naujos kartos Lietuva“ plano įtakos, 2025 m. užimtumo lygis padidės 1,6 proc. p., nedarbo lygis sumažės 2 proc. p., o jaunimo nedarbas (15-24 m.) – sumažės net 2,3 proc. p. palyginus su baziniu scenarijumi. Kartu numatoma, jog 2025 m. skurdo rizikos lygis bus 1 proc. p. mažesnis, o iki 2040 m. – sumažės 1,3 proc. p., taip prisidėdamas prie nelygybės ir skurdo mažinimo tikslų. </p><p>Žvelgiant į jau nueitą kelią rengiant ir derinant šią strategiją galima pasakyti, kad su plano patvirtinimu žengtas svarbus žingsnis kuriant naujos kartos Lietuvą. Visgi, tai tik pradžia. Dabar prasidės esminė proceso dalis – sutartų darbų įgyvendinimas.</p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5704217531164217192.post-66321403416998493942021-07-26T06:41:00.001-07:002022-01-03T06:42:00.658-08:00Planas "Naujos kartos Lietuva" patvirtintas<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEhuM8N2d8rHMlD5mLIz6wQx-A3tEIXKXXdZY4fEGNer--3Qh59WwSxeos8_bv6pFRqdpgWNNBm83DOyooUPz27THiBQ936mYIHxj5nGooUYW3Shp1vCOngbq4AgFYW04UDCJ1E8uPeckNZ0ZGeTmXM-LMYjvrmLh-4Kn9AepXqx6sq_5UgjjRAe4IZP=s2026" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" data-original-height="1327" data-original-width="2026" height="210" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEhuM8N2d8rHMlD5mLIz6wQx-A3tEIXKXXdZY4fEGNer--3Qh59WwSxeos8_bv6pFRqdpgWNNBm83DOyooUPz27THiBQ936mYIHxj5nGooUYW3Shp1vCOngbq4AgFYW04UDCJ1E8uPeckNZ0ZGeTmXM-LMYjvrmLh-4Kn9AepXqx6sq_5UgjjRAe4IZP=s320" width="320" /></a></div><p></p><p>Šiandien ES Ekonomikos ir finansų ministrų taryba patvirtino mūsų nacionalinį 2,225 mlrd. Eurų vertės RRF planą „Naujos kartos Lietuva“. Po šio sprendimo Lietuva ir Europos Komisija dar turės pasirašyti finansavimo susitarimą, kurio pagrindu mūsų šalį pasieks 13 proc. viso plano vertės sudarantis avansinis mokėjimas – 289 mln. eurų. Numatoma, jog pinigai Lietuvą pasieks vasaros pabaigoje-rudens pradžioje.</p><p>➡️ Vertinant ES Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, Lietuva patenka tarp jas išsamiausiai įgyvendinančių šalių ir gerokai išsiskiria iš bendro ES vidurkio – „Naujos kartos Lietuva“ plane atliepta 93 proc. ES tarybos rekomendacijų, kai įvertintų planų vidurkis siekia 65 proc. Tai reiškia, kad mūsų suplanuotos reformos ir investicijos yra išties ambicingos ir spręs įsisenėjusias šalies problemas, o kartu užtikrins sklandų perėjimą prie aukštesnės vertės ekonomikos.</p><p>➡️ Siekdami tolimesnio šalies augimo, nebegalime konkuruoti vien žemais darbo ir sąnaudų kaštais. Privalome būti bent vienu žingsniu priekyje skaitmenizacijos ir skaitmeninių įgūdžių plėtros srityje. Ne dujos ir ne nafta, o būtent išsilavinę ir prie besikeičiančios aplinkos prisitaikę žmonės yra Naujos kartos Lietuvos išskirtinumas ir didžiausias turtas.</p><p>➡️ Todėl džiaugiuosi, kad kol kas žvelgiant į EK įvertintus nacionalinius planus, Lietuva yra tarp lyderiaujančių šalių pagal skiriamą dėmesį skaitmenizacijai. „Naujos kartos Lietuva“ plane gerokai viršijamas minimalus 20 proc. lėšų reikalavimas – skaitmenizacijai skiriame iš viso 31,5 proc. lėšų.</p><p>✅ Šios finansinės priemonės išskirtinumas – jog apart avansinio mokėjimo, likusios numatytos lėšos Lietuvą pasieks etapais tik įgyvendinus susiplanuotus rodiklius. Tai užtikrins mūsų visų įsitraukimą ir atsakomybę už rodiklių pasiekimą.</p><p>✅ Su plano patvirtinimu žengtas svarbus žingsnis kuriant naujos kartos Lietuvą. Visgi, tai tik pradžia. Dabar prasidės esminė proceso dalis - sutartų darbų įgyvendinimas. Todėl turime dirbti ir dirbsime kaip viena didelė Lietuvos komanda</p>Gintarė Skaistėhttp://www.blogger.com/profile/01406300766897736572noreply@blogger.com0